10 puslapių apie šiuolaikinę Lietuvos architektūrą – tarptautiniame architektūriniame žurnale

A10_Eurovision LT_foto520

Paskutiniame tarptautinio žurnalo „A10 new European architecture“ numeryje – speciali rubrika „Eurovision“, kurioje 10 puslapių skirta šiuolaikinės Lietuvos architektūros kūriniams, architektams, aktualijoms.

Šešiuose straipsniuose pristatytos 27 Lietuvos architektūros grupės, 5 socialinės-urbanistinės iniciatyvos, per 34 projektus ir per 130 architektūros kūrėjų, tyrėjų, organizatorių pavardžių. Rubrikos kviestinė redaktorė – R. Leitanaitė.

Nuo 2004 m. kas 2 mėn. leidžiamas žurnalas „A10 new European architecture“ (Olandija; www.a10.eu) yra vienas žinomiausių leidinių Europoje, išsamiai ir nuolat pristatantis naujausią Europos architektūrą tarptautiniu mastu.

Priešingai daugeliui kitų žurnalų, A10 orientuojasi ne į žymiausius, pasaulinę šlovę pelniusius ir plačiai publikuojamus architektus, o stengiasi aprėpti, analizuoti ir pristatyti platų architektūrinio lauko Europoje kontekstą Rytų, Centrinės ir Vakarų Europos šalyse. Žurnale ypač daug dėmesio skiriama jauniems architektūros kūrėjams, o taip pat bendros europietiškos kultūros analizei per naujausius architektūros kūrinius.

“Eurovision” yra 10 psl. kviestinio redaktoriaus sudaromas skyrius žurnale A10, skirtas išsamiai pristatyti vienos iš Europos šalių šiuolaikinę architektūrą.

Iki šiol šiame skyriuje savo šiuolaikinę architektūrą pristatė Danija, Italija, Belgija,  Škotija, Rusija, Turkija, Airija, Slovėnija, Norvegija, Ispanija, Burgarija, Suomija, Olandija, Austrija, Vengrija, Islandija; suplanuotos Estijos, Albanijos, Rumunijos, Maltos, Lenkijos, Čekijos publikacijos. Lietuvos architektūra pristatyta „Eurovizijos“ skyriuje pirmą kartą. Lietuvos “Eurovision” skyriaus kviestinė redaktorė Rūta Leitanaitė bendradarbiauja su žurnalu „A10“ nuo 2007 m.

Naujausiame 68-ame „A10. New European architecture“ numeryje pristatomos ir globaliu ar Europos mastu aktualios temos, ir Lietuvos architektūros lauko savitumą, tendencijas atspindintys projektai.

„Šiandienos Lietuvos architektūros laukas susiduria ir su įsisenėjusiomis, ir su naujomis problemomis, su atsiveriančiomis technologinėmis galimybėmis, visuomenės vertybių kitimo tendencijomis“ – sako R. Leitanaitė. Auganti ekonomika ir nemažėjanti emigracija, Europos sąjungos finansinė parama viešajai infrastruktūrai ir nepakankamai užtikrinama viešosios erdvės, pastatų kokybė, aktyvėjanti visuomenė ir tik besiformuojanti demokratiškos procedūros planuojant miestą tradicija, kokybiškos miesto aplinkos kūrimas konvertuojant post-industrinius kompleksus ir renovuojant sovietinius daugiabučius – tai tik dalis iššūkių, su kuriais šiandien susiduria Lietuvos miestai ir architektai.

Straipsnyje „Building spaces and communities“ aptariama kintanti architekto rolė miesto kūrimo kartu su bendruomene procese kūrybinių dirbtuvių „Biržų viešųjų erdvių vizija“ pavyzdžiu. Rašinyje „Winding roads towards quality“ nagrinėjamas kelių viešųjų pastatų – „Rupert“ meno ir edukacijos centro („Ambraso architektūros biuras“), VU bibliotekos („Paleko ARCH studija“), Jungtinio gyvybės mokslų („Architektūros linija“) ir Nacionalinio fizikos ir technologijų mokslo („AKG“) centrų, Socialinių mokslų kolegijos Vilniuje („AKG“), „InTegra“ („VAS“) verslo ir edukacijos centro – projektavimo procesai ieškant atsakymo, koks architektūrinio konkurso modelis sukuria prielaidas geresnei architektūros kokybei. Apie darbo kaimyninėse šalyse– Latvijoje, Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje – specifiką straipsnyje „Between East and West“ pasakojo architektūros studijų „Arches“, „Performa“, „Vilniaus architektūros studija“, „Ambraso architektų biuro“, „A2SM“, „Architektūros kūrybinė grupė“, „JAD“, „Architektūros linija“, „Trys AM“, „Suti“ ir kt. architektai. Jaunosios kartos architektai – G. Gylytė („DO architects“), T. Jonauskis („PuPa“), A. Barzda („YCL“) interviu su „A10“ vyr. redaktore I. van‘t Klooster kalbėjosi apie savo patirtį dirbant Vakarų Europoje ir tai, kaip sekasi šią patirtį pritaikyti grįžus dirbti į Lietuvą. Straipsnyje „Architecture meets water“ pristatyti jaunų Lietuvos architektų eksperimentiniai, inovatyvūs projektai, susiję su vandens telkinių panaudojimu – tai M. Marozo organizuota Neries upės pakrantės Vilniaus miesto centre transformacijos iniciatyva, J. Dūdėno keltas, sujungsiantis  Valakampių ir Žirmūnų krantus Vilniuje, Studijos 1:1 studentų plausto ir  Indrajos salos projektai. Vis daugiau pripažinimo ir susidomėjimo sulaukiantis naujasis Kauno architektūros paveldas – tarpukario modernistinė architektūra – ir jos tyrėjų J. Kančienės, V. Petrulio, A. Filinaitės įžvalgos pristatomi rašinyje „Undisclosed Kaunas“.

Projekto organizatorius – Lietuvos architektų sąjunga. Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba.


Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą