5 priežastys, kodėl jaunuoliai nedirba ir neieško darbo

Asmeninė facebook nuotrauka.

Asmeninė facebook nuotrauka.

 

Pas­ta­rai­siais me­tais ne kar­tą te­ko gir­dė­ti dis­ku­si­jų ir su­si­rū­pi­ni­mą dėl jau­ni­mo ne­dar­bo ly­gio. Ta­čiau šios pro­ble­mos Lie­tu­vo­je nė­ra ir ne­bu­vo. Eu­ro­pos sta­tis­ti­kos agen­tū­ros „Eu­ros­tat“ duo­me­ni­mis, šiuo me­tu tik 6,6 pro­c. 15-24 me­tų jau­nuo­lių ne­ga­li su­si­ras­ti dar­bo. Lie­tu­vo­je jau­ni­mo ne­dar­bo ly­gis yra ge­ro­kai ma­žes­nis nei ES vi­dur­kis. De­ja, mes tu­ri­me ki­tą ne­ ma­žiau opią jau­ni­mo pro­ble­mą.

Ne­dar­bo ly­gis apie šios am­žiaus gru­pės veik­lą ir pro­ble­mas pa­sa­ko ne vis­ką – iš­kal­bin­ges­ni yra ki­ti sta­tis­ti­niai ro­dik­liai. Šiuo me­tu net du treč­da­liai jau­nuo­lių yra neak­ty­vūs dar­bo rin­ko­je – nei dir­ba, nei ieš­ko dar­bo. Nie­ko nuo­sta­baus, sa­ky­si­te, nes to­kio am­žiaus žmo­nės tu­ri bū­ti mo­kyk­lo­se, ko­le­gi­jo­se ar uni­ver­si­te­tuo­se.

Ta­čiau ki­tų ES ša­lių ro­dik­liai ro­do, kad kaž­kas su lie­tu­vių akty­vu­mu dar­bo rin­ko­je yra ne­ge­rai. Štai, pa­vyz­džiui, 67 pro­c. Olan­di­jos ir net 76 pro­c. Is­lan­di­jos jau­nuo­lių yra ak­ty­vūs dar­bo rin­ko­je. Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, Da­ni­jo­je ir Aust­ri­jo­je be­veik du treč­da­liai jau­nuo­lių taip pat dir­ba ar­ba ieš­ko dar­bo. Aki­vaiz­du, kad šio­se vals­ty­bė­se gy­ven­to­jų iš­si­la­vi­ni­mas yra svar­bus prio­ri­te­tas, o jos yra tarp kon­ku­ren­cin­giau­sių pa­sau­ly­je. Iš kur at­si­ran­da ato­trū­kis tarp jų ir Lie­tu­vos? Tam yra ma­žiau­siai pen­kios prie­žas­tys.

Pir­ma, Lie­tu­vo­je moks­lei­viai mo­kyk­lą lan­ky­ti pra­de­da vė­liau nei ga­lė­tų. Eu­ro­pos švie­ti­mo in­for­ma­ci­jos tink­lo „Eu­ry­di­ce“ duo­me­ni­mis, lie­tu­viai mo­kyk­lą pra­de­da lan­ky­ti bū­da­mi sep­ty­ne­rių me­tų. Pa­ly­gi­ni­mui, Ang­li­jo­je, Vel­se, Ško­ti­jo­je ir Mal­to­je mo­kyk­lą pri­va­lo­ma pra­dė­ti lan­ky­ti su­lau­kus pen­ke­rių, o Šiau­rės Ai­ri­jo­je – ket­ve­rių me­tų. Tie­sa, ri­ba tarp iki­mo­kyk­li­nio ir mo­kyk­li­nio ug­dy­mo nė­ra griež­ta ir skir­tin­go­se vals­ty­bė­se pir­mo­kai ir „dar­že­li­nu­kai“ ga­li mo­ky­tis tų pa­čių da­ly­kų. Ta­čiau Lie­tu­vo­je iki­mo­kyk­li­nis ug­dy­mas, de­ja, nė­ra pri­va­lo­mas. Be to, vėl de­ja, jis ne vi­sa­da su­kon­cent­ruo­tas į kom­pe­ten­ci­jų ug­dy­mą, o ne šiaip lai­ko pra­lei­di­mą.

Ant­ra, Lie­tu­vos moks­lei­viai per il­gai (il­giau­siai!) ato­sto­gau­ja. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos duo­me­ni­mis, Vo­kie­ti­jo­je, Olan­di­jo­je ir JK moks­lei­vių va­sa­ros ato­sto­gos trun­ka 6 sa­vai­tes.

Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je ir Tur­ki­jo­je va­sa­ros poil­sis ar­ba ne­re­tai dy­ka­duo­nia­vi­mas trun­ka 13 sa­vai­čių. To­kios il­gos va­sa­ros ato­sto­gos bū­tų pa­tei­si­na­mos, jei jų me­tu jau­nuo­liai tu­rė­tų pa­kan­ka­mą pa­si­rin­ki­mą įper­ka­mų ne­for­ma­laus ug­dy­mo al­ter­na­ty­vų. De­ja, daž­nai taip nė­ra, ir tė­vams ne­re­tai va­sa­ros lai­ko­tar­pis yra pa­pil­do­mas rū­pes­tis – kur pa­lik­ti ir kaip užim­ti vai­kus, ku­rių ato­sto­gos ma­žiau­siai dvi­gu­bai il­ges­nės nei tė­vų?

Tre­čia, Lie­tu­vo­je dirb­ti­nai ir be rei­ka­lo iš­tęs­tos ir uni­ver­si­te­ti­nės stu­di­jos. Lie­tu­va vie­na iš pa­sku­ti­nių­ Eu­ro­po­je įgy­ven­di­na dar 1999 me­tais pa­si­ra­šy­tos Bo­lo­ni­jos dek­la­ra­ci­jos „Eu­ro­pos aukš­to­jo moks­lo erd­vė“ tiks­lus ir gai­res.

Be­veik vi­so­se ES vals­ty­bė­se ba­ka­lau­ro stu­di­jos tų moks­lo krypčių, kur įma­no­ma, trun­ka tre­jus me­tus, o Lie­tu­vo­je – ket­ve­rius. Ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jos dau­ge­ly­je ES ša­lių trun­ka nuo me­tų iki pu­sant­rų, Lie­tu­vo­je be­veik vi­sur dve­jus me­tus. Tie­sa, įsta­ty­mai jau adap­tuo­ti, ta­čiau rea­ly­bė iš­lie­ka ne­pa­ki­tu­si – uni­ver­si­te­tų pa­ja­mos pri­klau­so nuo to, kiek lai­ko stu­den­tas pra­lei­džia mo­ky­mo ins­ti­tu­ci­jo­je, to­dėl jie nė­ra suin­te­re­suo­ti kon­cent­ruo­ti stu­di­jų į trum­pes­nį lai­ko­tar­pį.

Ket­vir­ta, ab­so­liu­ti dau­gu­ma vi­du­ri­nę mo­kyk­lą bai­gu­sių jau­nuo­lių ren­ka­si aukš­tą­jį, o ne pro­fe­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą. De­ja, ne­re­tai uni­ver­si­te­to ar ko­le­gi­jos dip­lo­mą ga­vę jau­nuo­liai dar­bo rin­ko­je dir­ba dar­bus, ku­riems rei­kia pro­fe­si­nio, o ne uni­ver­si­te­ti­nio ug­dy­mo. Pres­ti­žo ir sta­tu­so kri­te­ri­jus nu­sve­ria pra­ktiš­ku­mą. Be to, bai­gę ba­ka­lau­ro stu­di­jas lie­tu­viai sku­ba ne įgy­ti pra­kti­nės pa­tir­ties ir su­vok­ti, kur rei­kia gi­lin­ti ži­nias, bet tę­sia stu­di­jas ma­gist­ran­tū­ro­je. Ne­re­tai ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jų pro­gra­mos at­kar­to­ja pir­mos pa­ko­pos stu­di­jas, su­kur­da­mos ne­daug pri­dė­ti­nės ver­tės.

Ga­liau­siai stu­di­jos Lie­tu­vo­je re­tai yra su­de­ri­na­mos su da­ly­va­vi­mu dar­bo rin­ko­je. Ma­žiau nei de­šim­ta­da­lis jau­nuo­lių Lie­tu­vo­je tuo pa­čiu me­tu ir mo­ko­si, ir dir­ba. Pa­ly­gi­ni­mui, šias dvi veik­las de­ri­nan­čių jau­nuo­lių Olan­di­jo­je, Švei­ca­ri­jo­je ar Da­ni­jo­je yra apie 40 pro­c. Blaš­ky­ma­sis stu­di­jų me­tu gal nė­ra ge­ra idė­ja, ta­čiau pa­žan­giau­sių ir tur­tin­giau­sių pa­sau­lio vals­ty­bių pa­tir­tis ro­do, kad stu­di­jos ir dar­bas ga­li bū­ti su­de­rin­ti ir pa­pil­dy­ti vie­nas ki­tą. Šiuo me­tu stu­den­tų pra­kti­ka įmo­nė­se iš­lie­ka for­ma­li, ir jos truk­mė yra per ma­ža tam, kad bū­tų ga­li­ma gau­ti ap­čiuo­pia­mos nau­dos.

Ne­ky­la abe­jo­nių, kad XXI am­žiu­je kaip nie­ka­da anks­čiau ko­ky­biš­kas iš­si­la­vi­ni­mas lems žmo­gaus as­me­ni­nę ir pro­fe­si­nę sėk­mę. Ta­čiau, prie­šin­gai nei praei­ty­je, vis dau­giau ga­li­my­bių mo­ky­tis ir to­bu­lė­ti bus ga­li­ma už for­ma­laus ug­dy­mo ins­ti­tu­ci­jų ri­bų. Nuo­to­li­nio mo­ky­mo­si plat­for­mos jau da­bar lei­džia ne­mo­ka­mai iš­klau­sy­ti ge­riau­sių pa­sau­lio uni­ver­si­te­tų pa­skai­tas. Ge­riau­si darb­da­viai ne tik įga­li­na, bet ir ska­ti­na ar net rei­ka­lau­ja iš dar­buo­to­jų nuo­la­ti­nio mo­ky­mo­si ir to­bu­lė­ji­mo.

Nė­ra to­kio da­ly­ko kaip per­tek­li­nis iš­si­la­vi­ni­mas. Vi­sos ži­nios, kiek­vie­nas nau­jas ge­bė­ji­mas pa­de­da tap­ti įdo­mes­niu, nau­din­ges­niu ir vi­sa­ver­tiš­ku vi­suo­me­nės na­riu. Ta­čiau per­tek­li­nis stu­di­ja­vi­mas įma­no­mas – ži­nių ir įgū­džių kau­pi­mas yra lai­kui im­li veik­la, ir tu­ri al­ter­na­ty­vių­jų kaš­tų.

Dirb­ti­nis jau­nuo­lių už­lai­ky­mas mo­ky­mo ins­ti­tu­ci­jo­se, pa­siū­lan­čio­se ma­žė­jan­čią ri­bi­nę nau­dą, ati­ma iš jų ga­li­my­bę mo­ky­tis ir to­bu­lė­ti dar­bo vie­to­je. Tai ypač svar­bu vals­ty­bė­je, ku­rio­je vis spar­čiau trau­kia­si dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų skai­čius ir vis la­biau trūks­ta kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų.


Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą