Amsterdamas: kiek kainuoja gyvenimas ant vandens?

 

amsterdam-boatČia namai pasvirę ir remiasi vienas į kitą, baldai į butus atkeliauja per langus, o žmonės, įsikūrę ant vandens, jaučiasi jaukiai. Negana to, vanduo lemia ir nekilnojamojo turto Olandijos sostinėje kainą – namai ant kanalo ar su vaizdu į kanalą… Apie visa tai mums pasakoja Kristina Karmanova, kuri stažavosi vienoje Amsterdamo nekilnojamojo turto (NT) agentūroje.

Amsterdamas – didelis miestas, tačiau įspūdingiausia ir įdomiausia jo centrinė dalis. „Vaikštant senamiesčiu truputį keista, kad visi namai panašių formų, tačiau kiekvieno fasadas vis skirtingas. Ypač įdomu apžiūrinėti grėsmingai vienas į kitą pasvirusius namus,“ – įspūdžiais dalijasi Kristina Karmanova.

Toks pastatų pasvirimas būdingas dėl seniau šiame regione plačiai naudotos statybų technologijos – kadangi dirvožemis čia vandeningas, namai buvo statomi ant įkaltų medinių polių. Tokia statymo technika užtikrina, jog jei poliai susmegtų nevienodai ir namai imtų krypti į skirtingas puses, jie atsiremtų vienas į kitą. Taip pastatyti namai nenugrius ir ilgai bus tinkami gyventi.

Baldų kelias į butą – tik pro langą

Ypatingai siauros yra senamiesčio namų laiptinės – taip seniau gyventojai stengėsi išgauti kuo daugiau gyvenamojo ploto. „Toje siauroje laiptinėje net prasilenkti sunku, o ką jau kalbėti apie baldų užnešimą į butą, – savo įspūdžius pasakoja K. Karmanova ir paaiškina, kaip įprastai sprendžiama baldų problema. – Norint į butą įsinešti baldus, reikia juos įsikelti pro langus. Tam tikslui prie kiekvieno namo stogo yra mediniai poliai su pritvirtintais kabliais, kurie reikalui esant nuleidžiami ir prie jų prikabinami baldai. Ši technika išliko nepakitusi jau septynis amžius, nes kitos išeities tiesiog nėra.“

Statūs laiptai – dideli mokesčiai

Seniau NT mokestis Amsterdamo senamiestyje buvo mokamas priklausomai nuo namo priekinio fasado pločio ir laiptų, vedančių į pagrindinį įėjimą, aukščio. Taigi, turtingi žmonės, norėdami parodyti savo turtus, laiptus statydavo bent keliais centimetrais aukštesnius nei kaimyno. O vargingesni žmonės, norėdami išvengti didelių mokesčių, rinkdavosi kuo siauresnius namus. Dabar situacija pasikeitusi – NT mokestis Amsterdame, kaip ir visoje Olandijoje, skaičiuojamas kaip ir įprasta pasaulinėje praktikoje – nuo esamo ploto.

Geriausi aukštai – pirmas ir paskutinis

Žavingame Amsterdame, kitaip nei Lietuvoje, būstai, esantys pirmuosiuose ar paskutiniuose aukštuose, yra vertinami labiausiai. Pirmo aukšto butai šiek tiek tamsesni, tačiau jie dažniausiai turi vidinį kiemelį, kurį kiekvienas savininkas naudoja pagal savo poreikius. O viršutiniai aukštai (dažniausiai 3-ias arba 4-tas) turi galimybę įsirengti terasą ir ją taip pat gali naudoti pagal savo poreikius. Neretai iš terasos atsiveria gražūs senamiesčio vaizdai. Be to, tokiose terasose galima mėgautis privatumu, nes aplinkui tiesiog nėra aukštesnių pastatų, iš kurių į jus vėpsotų smalsus kaimynas.

Tiek pirmajame, tiek ir paskutiniame aukšte turto savininkas gali užsiimti įvairia veikla, pavyzdžiui, ant grotelių kepti kepsnius ir rengti vakarėlius, auginti legalią „žolę“ ar šiaip veikti kas patinka ir ko neriboja įstatymai. Gauti leidimą įsirengti vidinį kiemelį ar terasą viršutiniame aukšte nėra sunku. Pagrindinis reikalavimas – kad numatomi pakeitimai nepakenktų bendram namo fasado vaizdui ir kad jų nebūtų matyti iš gatvės.

Istoriškai suformuota prestižinė NT vieta

Amsterdamas ne be reikalo vadinamas miestu ant vandens. Dabar čia yra 165 kanalai, sudarantys žiedus, kurių bendras ilgis – 75,5 km. Kanalų krantus jungia daugiau nei 1200 tiltų. Visa ši sistema įtraukta į UNESCO pasaulio kultūros paveldą.

Vandens kanalai XVII amžiuje buvo reikalingi prekybai, todėl amatininkai stengdavosi pasistatyti sandėlius kuo arčiau vandens.

„Dabar šie buvę sandėliai daugiausia rekonstruoti į gyvenamąsias patalpas, ir jos yra labai paklausios dėl aukštų lubų bei didelių langų. Patalpos, iš kurių atsiveria vaizdas į kanalą, laikomos prestižinėmis ir turi papildomą pridėtinę vertę, kaip ir pastatai, paskelbti istoriniais paminklais. Vieta ir vaizdas pro langus visada turėjo ir tebeturi bene svarbiausią įtaką NT vertei visame pasaulyje. Juk butai Vilniuje, pro kurių langus atsiveria vaizdai į Nerį, taip pat turi didesnę vertę, nei butai su vaizdu į kaimyno langus,“ – pasakoja K. Karmanova.

„Namas-valtis“ kainuoja per 175 000 eur

Lietuvoje niekas net nesvarsto galimybių gyventi ant vandens – Olandijoje tai įprastas dalykas. Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, bet šiuose „namuose-valtyse“ galima rasti visko, kas būtina ir ką turi kiekvienas butas ar namas, pastatytas sausumoje, t. y. kanalizaciją, vandentiekį, elektrą, čia įrengti erdvūs kambariai su židiniais, modernios virtuvės, vonios, miegamieji ir kt.

Pagrindinė problema, su kuria susiduria tokių namų savininkai, yra švartavimosi vieta. „Vietiniai gyventojai pasakojo, kad buvo laikai, kai galėdavai nuplaukti į bet kurią miesto vietą, prišvartuoti savo valtį ir gyventi kiek tik nori, tačiau visa tai baigėsi. Dabar jei nori nusipirkti namą-valtį, turi pirkti jau turintį savo vietą, nes naujų leidimų valdžia nebeišduoda“, – komentavo situaciją K. Karmanova.

Vis dėlto šiuo metu rinkoje yra nemažai tokių parduodamų objektų. Vidutinio interjero, tačiau nelabai erdvus namukas ant vandens kainuotų apie 180 000 EUR, Tai pigu ar brangu – spręskite patys.

Alfa.lt


Komentarai

,
Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą



 

Apklausa

Ar dirbate šeštadieniais?

Loading ... Loading ...