Bankų kirtis Lietuvos senjorams – 8 litai už grynųjų pinigų operaciją

lietuvos-bankas-siemet-bankai-didino-paskolu-portfeli-taciau-is-palukanu-uzdirbo-maziau

Pirmadienį grynųjų pinigų operacijas – iki 8 litų už pavedimą – savo skyriuose pabrangino didžiausias šalies SEB bankas. Liepos mėnesį tai jau buvo padaręs „Swedbank”. Tiek pat reikia mokėti ir trečiame pagal dydį DNB banke bei „Citadele” banke. Ar tai neleistinas didžiųjų bankų susitarimas, kad klientai į jų skyrius su grynaisiais nekeltų kojos?

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas teigė, jog išlaikyti skyrius bankams tiesiog neapsimoka, o visiems klientams pasiūlomos pigesnės alternatyvos. Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Bronius Bradauskas įtaria, jog vienodai keliamos kainos gali pažeisti sąžiningos konkurencijos taisykles.

Specialistas – brangus, o bankomatas – nemokamas

SEB bankas savo klientus, kurie iki šiol su grynaisiais pinigais eidavo į banko skyrius, kreipia į bankomatus. SEB praneša, kad įrengė grynuosius pinigus priimančius bankomatus visuose 46-iuose banko skyriuose. Į bankomatus grynuosius pinigus galima įdėti nemokamai. Žinoma, galima kreiptis ir į skyriuje sėdintį banko darbuotoją, bet tai jau kainuos iki 8 litų.

Pasak SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Virginijaus Doveikos, pirmą kartą savarankiškai naudotis nauja paslauga — grynuosius pinigus priimančiais bankomatais, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, gali būti nedrąsu, todėl banko darbuotojai yra pasirengę visiems klientams paaiškinti, kaip veikia grynuosius pinigus priimantis bankomatas, padėti atlikti pirmąsias operacijas.

Į bankomatus grynuosius pinigus galima įdėti nemokamai. Žinoma, galima kreiptis ir į skyriuje sėdintį banko darbuotoją, bet tai jau kainuos iki 8 litų.

„Be to, tuose banko skyriuose, kuriuose klientų srautas įprastai yra labai didelis, gruodžio mėnesį dirbs daugiau darbuotojų”, — sako V.Doveika.

Banko duomenimis, per devynis šių metų mėnesius gyventojai ir įmonių atstovai, naudodamiesi SEB banko grynuosius pinigus priimančiais bankomatais, į savo sąskaitas pervedė beveik penktadaliu daugiau grynųjų pinigų negu tuo pačiu laikotarpiu 2012—aisiais — iš viso 1,5 mlrd. litų. Vidutiniškai vienos operacijos metu įmokama 2,1 tūkst. litų.

Gyventojams – mokymo centrai

„Swedbank” pranešė, kad pirmadienį duris atvėrė penki „Swedbank” padaliniai, kuriuose banko specialistai gyventojus konsultuoja finansų klausimais ir moko naudotis elektroniniais sprendimais, o operacijos grynaisiais pinigais atliekamos tik naudojantis savitarnos įrenginiais.

„Swedbank” paskaičiavimais, šiuo metu 97 proc. visų mokėjimų yra atliekama elektroniniais kanalais ir tik likusi nežymi dalis – grynaisiais banko padalinyje.

Kasdienėms operacijoms atlikti yra įrengti grynuosius pinigus priimantys ir išduodantys bankomatai bei interneto banko terminalai. Tokie padaliniai klientų laukia Vilniuje, Kaune, Trakuose ir Zarasuose, o kitų metų vasario mėnesį dar du padaliniai pradės veikti Varėnoje ir Anykščiuose. Numatoma, kad ateityje naujo tipo padalinių skaičius didės.

„Dažniausiai atėjusieji su grynaisiais pinigais teiraujasi, kaip savarankiškai atlikti pavedimą ar mokėjimą. Siūlomas sprendimas išties nesudėtingas – įnešus pinigus bankomate, jie akimirksniu atsiduria asmens sąskaitoje ir juos galima pervesti norimam gavėjui naudojantis čia pat įrengtu interneto banko terminalu”, – teigia „Swedbank” Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.

Įvertinus klientų srautus, naujuose padaliniuose yra įrengta daugiau interneto banko terminalų nei įprastuose padaliniuose. Be terminalo savitarnos erdvėje, papildomos vietos elektroniniams mokėjimams atlikti taip pat įrengtos padalinių salėse.

Kelia įtarimų

Tačiau ne visiems tokios didžiųjų bankų skatinamos tendencijos patinka.

Mes bandėm klausti Konkurencijos tarybos, bet jie įstatymų pažeidimų neįžvelgė, – sakė B.Bradauskas.

„Mes bandėme klausti Konkurencijos tarybos, bet jie įstatymų pažeidimų neįžvelgė. Turiu įtarimų, kad bankai žiūri vieni į kitus darydami tokius sprendimus”, – sakė parlamentas B.Bradauskas.

Pasak jo, žmonėms kyla nepatogumų ir dėl neprotingai didelės kainos, ir dėl mažėjančio bankų skyrių tinklo. Internetu nesinaudojančiam žmogui tvarkyti savo finansinius reikalus darosi labai sunku.

„Akivaizdu, kad bankai nesuinteresuoti išsaugoti klientų. Jie turi pakankamai lėšų, o keliamų kainų tikslas yra išstumti klientus iš skyrių, po to dalį skyrių uždaryti, o likusiuose mažinti darbuotojų skaičių. Taip mažėja darbo vietų, bankus pasiekti tampa sudėtingiau. Šį procesą vertinu neigiamai”, – sakė B.Bradauskas.

Kopijuoti nedraudžia

Asociacija neanalizuoja įkainių klausimo. Galbūt bankai ir kopijuoja vieni kitus, jie tokią teisę turi, – nurodė S.Kropas.

Lietuvos bankų asociacijos vadovo S.Kropo nuomone, bankai dirba vienoje rinkoje, todėl natūralu, kad jų kainų nustatymo strategija gali būti panaši: „Asociacija neanalizuoja įkainių klausimo. Galbūt bankai ir kopijuoja vieni kitus, jie tokią teisę turi. Žiūrėti, ką daro konkurentai, nėra uždrausta teisiškai. Nematau čia nieko blogo.”

Asociacijos prezidentas nurodė, jog bankai neslepia, kad grynųjų paslaugos yra per daug brangios, todėl jų atsisakoma. Visiems klientams siūlomi alternatyvūs finansinių operacijų atlikimo būdai, o jei jie nepatinka, galima naudotis nebankinėmis kredito įstaigomis.

„Manau, kad mažesniems žaidėjams čia gali būti pelninga niša ir jie tuo naudojasi. Tokios jau susiklostė bankininkystės tendencijos, kad naujas reguliavimas bankams yra nepalankus šią veiklą plėsti. Ta pati tendencija yra Europoje. Bankai taupo, jų skyrių mažėja, jie pereina į elektroninę erdvę. Skyriai neatneša pakankamos grąžos, todėl šias sritis bankai apleidžia”, – teigė S.Kropas.

Reikia mokytis gyventi be grynųjų

Pasak jo, civilizuotas pasaulis pereina nuo grynųjų pinigų prie pigesnių elektroninių atsiskaitymo būdų, tačiau Lietuvoje šis proecesas nėra toks paprastas: „Yra dvi Lietuvos. Tiems, kuriems aktualiau pirkti beakcizinius produktus, kurie naudojasi šešėlinės ekonomikos prekėmis ir paslaugomis, jie atsiskaitinės grynaisiais. Greičiausiai, bankuose jų neliks.”

S.Kropas pabrėžė, kad grynieji pinigai uždaro vartotoją tam tikroje lokalioje rinkoje. „Jaunimas, pažangesni žmonės rinksis kitus mokėjimo būdus. Pavyzdžiui, Švedijoje daugelis įstaigų neturi prievolės priimti grynuosius pinigus ir jų iš viso atsisako”, – nurodė jis.

Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą