Emigrantai Lietuvą myli labiau už čia gyvenančius?

Lietuva1

Apklausų duomenys rodo, kad vietos valdžios veikla domisi tik maždaug vienas iš trijų. Tokie duomenys signalizuoja, jog priimami mus liečiantys viešieji sprendimai, nepaisant vykdomų reformų, mums, kaip visuomenei, vis dar yra mažai aktualūs. Paradoksalu, tačiau Lietuvos emigrantai šalies gyvenimu yra linkę domėtis labiau. Kokios priežastys tai lemia, atsakyti sunku, tačiau specialistai neabejoja, kad  tiek nacionalinei, tiek vietos valdžiai reikia pokyčių. O visuomenei būtina suvokti, kad dalyvavimas viešajame gyvenime, domėjimasis juo yra mūsų pačių reikalas ir atsakomybė.

Įžvelgia per daug purvo
Politologas Justas Šireika „Šiaulių naujienoms“ sako, kad mūsų politinė kultūra, lyginant su Vakarų valstybėmis, nėra pakankamai išsivysčiusi. Todėl žmonės nėra linkę domėtis vietos savivalda ir įsitraukti į bendrųjų viešųjų reikalų sprendimą. Be to, akivaizdu, kad gyventojai ne tik nėra linkę domėtis politikų veiksmais, bet ir retai jungiasi į įvairias organizacijas, asociacijas.

„Penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų paliko ryškų įspaudą, individualizavo visuomenę ir žmonės atprato būti bendruomenėse, domėtis viešaisiais reikalais ir į juos įsitraukti“, – pagrindinę priežastį įvardija J. Šireika.

Politologo nuomone, vargu ar kažkas specialiai žlugdo pilietines iniciatyvas. Tačiau, anot jo, pilietinės kultūros trūkumas nėra tik eilinių piliečių problema. Tai rodo ir tam tikrą politikų neišprusimą. Akivaizdu, kad kai kurie jų ne iki galo suvokia pilietinio aktyvumo svarbą. Specialistas svarsto, kad didžioji gyventojų dalis neskuba prisidėti prie viešųjų reikalų sprendimo, nes nepasitiki valdžios atstovais. Pavyzdžiui, politikai galėtų dažniau bendrauti su eiliniais piliečiais, klausti jų nuomonės ir pan.

Kitaip tariant, jie turėtų būti betarpiškais žmonių atstovais, tačiau šiandien to labai trūksta. O toks atsainus požiūris į žmogų taip pat duoda neigiamų rezultatų.

„Neskaidrumas viešajame gyvenime, ypač politikoje, žmones labai paveikia. Kai nuvilnija vienas skandalas po kito, politika pradedama sieti su nešvariu reikalu. Dėl to pilietis nebemato savęs kaip veikėjo, galinčio tame procese dalyvauti“, – svarsto politologas.

Kai aplink vyksta tokie nešvarūs reikalai, žmonėms dingsta noras balsuoti. Viskas suvedama į vieną frazę, kad visi politikai yra vagys, nors realiai tai netiesa. Taigi, kol nepasikeis valdančiųjų elgesys viešajame gyvenime, tol ir piliečiai netikės jais ir savo pačių galimybėmis ką nors pakeisti.

Visuomenės nuomonės apklausos duomenys rodo, kad savo miesto ar rajono mero veikla domisi labiau nei savivaldybės tarybos.

Politologas atskleidžia ir kitą paradoksą. Žmonės sąlyginai nacionaline politika domisi labiau negu  miesto. Tačiau labiausiai pastebi savo miesto problemas. Galima manyti, kad taip yra, nes gyventojai tiki, jog savivalda jų tiesioginį gyvenimą veikia daug mažiau nei nacionalinė valdžia, nors iš tiesų yra atvirkščiai.

„Žmonės ne visai supranta savivaldos tarybos reikšmę. Meras jiems yra aiškesnė figūra, reprezentuojanti miesto valdybą. Tiesiog jie mato vieną žmogų, kuris yra už tai atsakingas. Todėl labiau ir domisi mero, o ne tarybos veikla“, – sako J. Šireika.

Emigrantai nori balsuoti internetu
Paradoksalu, tačiau sociologinės apklausos rodo, kad užsienyje gyvenantys lietuviai yra pilietiškesni už gyvenančius tėvynėje. Esą emigrantai jaučiasi esantys Lietuvos dalimi ir nemato kliūčių dalyvauti šalies gyvenime.

Didžioji dalis užsienio lietuvių sutinka su teiginiu, kad net ir nebūdami Lietuvoje, jie dalyvauja Lietuvos politiniame, ekonominiame, mokslo, kultūros ir sporto gyvenime. Dažniausiai dalyvavimas viešajame gyvenime siejamas su ryšių palaikymu su tam tikra žmonių grupe, dalyvavimu rinkimuose ir dalyvavimu Lietuvoje vykstančiuose renginiuose bei kultūriniame gyvenime. Be to, beveik visi respondentai teigia, kad stebi įvykius ir naujienas Lietuvoje.

Politologo nuomone, šiais duomenimis nereikėtų labai pasitikėti, nes visai kitokie rezultatai yra gaunami, pavyzdžiui, po rinkimų. Tuomet tampa aišku, kad per rinkimus balsuoja tik labai nedidelė dalis lietuvių, lyginat su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis.

„Nereikia turėti iliuzijų, kad ten išvykę žmonės bus tiek pat aktyvūs Lietuvos politikoje, kiek ir čia gyvenantys. Tas rodiklis labai mažas, todėl drįsčiau suabejoti, ar emigravę žmonės aktyviai domisi Lietuvos gyvenimu. Galbūt jie skaito naujienas, bent tas įsitraukimo aspektas yra gerokai mažesnis, ir tai šiek tiek liūdina, nes tie žmonės irgi yra Lietuvos piliečiai ir jie taip pat turėtų aktyviau dalyvauti“, – svarsto J. Šireika.

Emigrantai sako, kad į Lietuvos gyvenimą įsitrauktų aktyviau, jeigu per rinkimus būtų galima balsuoti internetu. Tačiau, anot pašnekovo, vargu ar iš tiesų tai turėtų didelę įtaką emigrantų pilietiškumui. Galbūt įteisinus balsavimą internetu iš tiesų atsirastų daugiau balsuojančiųjų, bet tas skaičius nebūtų labai ženklus. Pažvelgus į kaimynės Estijos patirtį, kuri jau yra realizavusi internetinio balsavimo tvarką, matyti, kad iš pradžių rinkimuose dalyvaujančių skaičius padidėjo, tačiau vėliau jis susivienodino. Todėl galima manyti, kad taip pat nutiktų ir Lietuvoje.

„Drįsčiau abejoti, ar tai iš esmės pakeistų situaciją, turbūt viskas pirmiausia turi pasikeisti žmonių galvose ir apskritai bendroje Lietuvos kultūroje. Visa kita yra niuansai, kurie galbūt padėtų spręsti problemą, bet tikrai nebūtų esminio pokyčio aspektas“, – tvirtina politologas.

Jo nuomone, siekiant, kad emigrantai aktyviau dalyvautų viešajame gyvenime, reikia, jog daugiau darbų nudirbtų užsienio šalių atstovybės, ambasados, konsulatai. Būtina tiems žmonėms rodyti daugiau dėmesio, juos aiškiau supažindinti su tuo, kas vyksta šalyje. Taip pat turėtų atsirasti daugiau betarpiško bendravimo. Būtent betarpiškumas padėtų naikinti ydingą atotrūkį tarp paprastų piliečių ir valstybės atstovų.

Kita vertus, viskas priklauso ir nuo to, kaip elgiasi patys politikai. Jeigu ir valstybės vadovai toliau eis savo pareigas, nepaisant įvykdytų nusižengimų įstatymams ir pan., tuomet politika dažno piliečio akyse taip ir liks tik nešvariu reikalu.

Svajoja apie dvigubą pilietybę
Tuo tarpu filosofas Jurgis Dieliautas svarsto, kad lietuvių emigrantai iš tiesų savo tėvynės gyvenimu gali domėtis labiau nei gyvenantys Lietuvoje. Kai lietuvis išvyksta į kitą šalį, jis pamato, kad reikia kurti bendruomenę, nes kitu atveju bus sunku išlikti. Tik retais atvejais nutinka taip, kad žmogus greitai integruojasi į naują aplinką ir viską užmiršta. Todėl jeigu lietuvis atsiduria kitoje bendruomenėje, natūralu, kad bendraudamas su bendruomenės nariais perima tą modelį. Tad jeigu lietuvių bendruomenėje įprasta kalbėti apie įvykius Lietuvoje, tai žmogus tai ir perima.

Emigrantai sako, kad Lietuvos gyvenime dalyvautų aktyviau, jeigu ne tik būtų patvirtinta galimybė balsuoti internetu. Jie taip pat norėtų, kad būtų įteisinta dviguba pilietybė.

Filosofas svarsto, kad emigrantai dvigubos pilietybės klausimą galbūt laiko prioritetu, nes tai reiškia, kad lietuviams būtų lengviau išvažiuoti į šalį ir joje integruotis. Kita vertus, gyvename globalioje visuomenėje, kur pasiekti gimtąjį kraštą galima per kelias valandas ar dieną. Be to, su artimaisiais turime galimybę bendrauti internetu, todėl nebereikia niekur važiuoti. Tad įteisinus dvigubą pilietybę vargu ar kas nors labai pasikeistų.

Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad užsienio lietuvių apsisprendimui grįžti į Lietuvą svarbiausi veiksniai yra darbo galimybės, geras atlyginimas, karjera Lietuvoje, šalies ekonomikos, gerovės augimas, asmeninė situacija (šeima, tėvai ir pan.).

Vadinasi, ekonominis aspektas yra galbūt svarbesnis už kitus. Aišku, tai nereiškia, kad žmonės palieka šalį tik dėl galimybės užsidirbti daugiau pinigų. Anot filosofo, tokį apsisprendimą lemia ir kitos sociologinės, psichologinės, komunikacinės problemos, kurios Lietuvoje tik dabar pradedamos suvokti.

„Manau, kad dalis lietuvių grįžtų, jeigu jiems būtų pasiūlomos geresnės sąlygos. Deja, Lietuva nėra gerovės valstybė, viskas atsiremia į valstybės gerovės kūrimo modelį. Pradėsime klestėti tik tada, kai rodysime intelekto gebėjimus. Ne dejuodami, kad nieko neturime, savo žemėje nieko nerandame, bet sutelkdami visą intelektą, reformuodami švietimo sistemą, šalį padarysime modernia ir išsilavinusia valstybe“, – sako J. Dieliautas.

Autorius Diana JANUŠAITĖ


Komentarai

,
Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą



 

Apklausa

Ar dirbate šeštadieniais?

Loading ... Loading ...