Faktai, nepalankūs valgantiesiems mėsą. Ar jos atsisakyti?

Aukšto pragyvenimo lygio šalyse dideles pajamas turintys asmenys nesirenka greito maisto restoranų, pigių picerijų ar kitų panašių užeigų. Atsiranda didesnis geros kokybės, brangios mėsos poreikis. Dažniausiai raudonos. Apie tai, kur toks augantis mėsos poreikis veda, rašoma žurnale “Environment: Science and Policy for Sustainable Development”. Pasirodo, tai turi įtakos pasaulio gyvūnams, klimatui, ekonomikai, ir ne tik.

Mėsos-gaminiai

© Algirdo Kubaičio (VLMEDICINA.LT) nuotr.

Straipsnį parašę mokslininkai teigia, jog turtėjant visuomenei, labai svarbu informuoti ją, jog mityba, kurioje mažiau mėsos, yra sveikesnė ir nedaro tokios įtakos įvairioms pasaulinėms sferoms, pavyzdžiui, aplinkosaugai. Mokslininkai įsitikinę, kad turtingieji pervertina mėsą ir kone laiko šį maisto produktą gero pragyvenimo simboliu. Tačiau ir dėl savo pačių sveikatos verta atsigręžti į grūdus ir daržoves.

Ar tai reiškia, kad mėgstantieji mėsą turėtų jos visiškai atsisakyti? Tikrai ne. Pakaktų sumažinti įvairius mėsos produktus iki kelių porcijų per savaitę, bet ne kelių porcijų per dieną.

Beje, naujausi tyrimai taip pat nepalankūs mėsai. Štai, pavyzdžiui, nustatyta, kad raudonojoje mėsoje esantis karnitinas žarnyno bakterijų yra verčiamas į trimetilamino N-oksidą, kuris sukelia aterosklerozę: skatina cholesterolio plokštelių susidarymą ir kraujagyslių užsikimšimą. Taip mėsa grasina mums kardiovaskulinėmis ligomis.

Be to, palyginus mėsėdžių bei mėsos nevalgančiųjų sveikatą ir gyvenimo trukmę, nustatyta, kad mėsos nevalgantieji gyvena ilgiau, nes vartoja daugiau sveikųjų baltymų iš žuvies, riešutų.

It to būtų negana, mėsa prieš pardavimą būną apdorojama įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Štai kodėl ji ilgiau išlieka šviežia ir gražiai raudonos spalvos. Tačiau tam tikros mėsos paruošimui prieš pardavimą naudojamos medžiagos, susilietusios su bakterijomis virtuvėje, gali sukelti tikrą žarnyno infekcinių ligų protrūkį. Žarnyno infekcijos gali pasireikšti ir greito maisto mėgėjams. Mat į mėsainių mėsos masę dažnai įmaišoma kelių ar net kelių šimtų galvijų mėsos. Kokia rizika auga? Ogi rizika užsikrėsti E. Coli bakterija. Bakterija, kuri sukelia dehidrataciją, viduriavimą, pilvo spazmus, o kai kada ir inkstų nepakankamumą.

Kadangi prakalbome apie aplinkos saugojimą, svarbu paminėti ir tai, kad mėsos produkcijai reikia labai visko daug: daug žemės, maisto, vandens, energijos. Ženkliai visko daugiau, nei užtenka užauginti vaisiams ar daržovėms.

Be to, jau seniau buvo nustatyta, kad raudonoji mėsa padidina riziką susirgti antrojo tipo diabetu, žarnyno ir net nervų sistemos ligomis. Dėl gyvulininkystėje naudojamų hormonų – ir endokrininėmis ligomis.

Tad stumkite tą dvigubą karbonado porciją nuo savęs.

vlmedicina


Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą



 

Apklausa

Ar dirbate šeštadieniais?

Loading ... Loading ...