Genialūs šizofrenikai, pakeitę pasaulį

Penki iš tūkstančio – tek žmonių serga šizofrenija, liga, kuri dažniausiai pakerta jauname amžiuje. Net trečdalis tyrimų bendrovės „Rait“ apklaustų Lietuvos gyventojų atsisakytų bendrauti su šizofrenija sergančiais žmonėmis. Tačiau psichiatrai sako, kad visuomenėje dar gajūs mitai, jog tokie asmenys yra nenuspėjami ar agresyvūs.

Įdomu tai, kad ne vienas genialus ar pasaulyje gerai žinomas žmogus buvo pažymėtas būtent šios diagnozės.

III

Manoma, kad didžiąją dalį kūrinių genialusis postimpresionistų tapytojas Vincentas Van Gogas sukūrė būtent tuomet, kai liga paūmėdavo. Tuomet jis nemiegodavo po kelias paras ir per dieną nupiešdavo ne vieną paveikslą.

 

Betty Peidž Amerikos modelis Betty Peidž laikoma praėjusio šimtmečio 6-ojo dešimtmečio sekso simboliu. Ji dažnai pozavo erotinėms, fetišo ir panašaus pobūdžio nuotraukoms. 1958 metais ji susidomėjo religija, o po metų tapo krikščione. Baigusi modelio karjerą daug dirbo labdaros organizacijose. 1979 metais medikai jai diagnozavo šizofreniją.

Betty Peidž
Amerikos modelis Betty Peidž laikoma praėjusio šimtmečio 6-ojo dešimtmečio sekso simboliu. Ji dažnai pozavo erotinėms, fetišo ir panašaus pobūdžio nuotraukoms. 1958 metais ji susidomėjo religija, o po metų tapo krikščione. Baigusi modelio karjerą daug dirbo labdaros organizacijose.
1979 metais medikai jai diagnozavo šizofreniją.

 

Philip K. Dick Teigiama, kad vienas žymiausių XX a. rašytojų fantastų, kultinio romano „Ar androidai sapnuoja elektrines avis?“ autorius Philip K. Dick sirgo lengva šizofrenijos forma. Kai kurie biografai teigia, kad būtent liga padėjo rašytojui sukurti netikėtus romanų siužetus.

Philip K. Dick
Teigiama, kad vienas žymiausių XX a. rašytojų fantastų, kultinio romano „Ar androidai sapnuoja elektrines avis?“ autorius Philip K. Dick sirgo lengva šizofrenijos forma. Kai kurie biografai teigia, kad būtent liga padėjo rašytojui sukurti netikėtus romanų siužetus.

 

Frydrichas Nyčė Garsiajam filosofui buvo diagnozuota mozaikinė šizofrenija, kurios simptomai yra didybės manija, neadekvatus elgesys, stiprūs galvos skausmai. F.Nyčė patyrė keletą apopleksijos priepuolių, psichikos liga sirgo paskutiniuosius 20 gyvenimo metų (būtent šiuo laikotarpiu pasirodė reikšmingiausi jo kūriniai, pavyzdžiui, „Štai taip Zaratustra kalbėjo“). Iš jų 11 jis praleido psichiatrijos klinikose, o namuose jį prižiūrėjo mama.

Frydrichas Nyčė
Garsiajam filosofui buvo diagnozuota mozaikinė šizofrenija, kurios simptomai yra didybės manija, neadekvatus elgesys, stiprūs galvos skausmai.
F.Nyčė patyrė keletą apopleksijos priepuolių, psichikos liga sirgo paskutiniuosius 20 gyvenimo metų (būtent šiuo laikotarpiu pasirodė reikšmingiausi jo kūriniai, pavyzdžiui, „Štai taip Zaratustra kalbėjo“). Iš jų 11 jis praleido psichiatrijos klinikose, o namuose jį prižiūrėjo mama.

 

V(25)

Džonas Forbs Nešas Džonas Forbsas Nešas jaunesnysis – garsus amerikiečių matematikas, dirbęs žaidimų ir diferencinės geometrijos srityse. 1994 metais mokslininkas apdovanotas Nobelio ekonomikos premija. Plačioji visuomenė apie jį daugiau sužinojo, kai 2001-aisiais buvo sukurtas filmas „Nuostabus protas“. Šizofrenija sirgęs matematikas „susigyveno“ su liga ir sugebėjo nereguoti į jos paūmėjimus. Mokslininkas šiemet gegužę žuvo automobilio katastrofoje.

 

Izaokas Niutonas Mokslininko biografai mano, jog jį kamavo šizofrenija ir bipolinis sutrikimas. Niutonas buvo genialus fizikas ir matematikas, tačiau amžininkai tikino, jog su juo buvo nepaprastai sunku bendrauti, mat jo nuotaikos keisdavosi kasdien.

Izaokas Niutonas
Mokslininko biografai mano, jog jį kamavo šizofrenija ir bipolinis sutrikimas. Niutonas buvo genialus fizikas ir matematikas, tačiau amžininkai tikino, jog su juo buvo nepaprastai sunku bendrauti, mat jo nuotaikos keisdavosi kasdien.

 

Nikolajus Gogolis Rusų klasiko kūrybos ir gyvenimo tyrinėtojai mano, kad rašytojas sirgo šizofrenija, kurią dar lydėdavo psichozės ir klaustrofobijos priepuoliai. N.Gogolį dažnai kamavo garsinės ir vaizdinės haliucinacijos. Apatiją ir depresiją staiga keisdavo pernelyg aktyvūs ir įkvėpimo kupini periodai. Apie save rašytojas sakydavo, kad organai jo kūne išdėstyti aukštyn kojomis.

Nikolajus Gogolis
Rusų klasiko kūrybos ir gyvenimo tyrinėtojai mano, kad rašytojas sirgo šizofrenija, kurią dar lydėdavo psichozės ir klaustrofobijos priepuoliai. N.Gogolį dažnai kamavo garsinės ir vaizdinės haliucinacijos. Apatiją ir depresiją staiga keisdavo pernelyg aktyvūs ir įkvėpimo kupini periodai.
Apie save rašytojas sakydavo, kad organai jo kūne išdėstyti aukštyn kojomis.

 

isveikata.lt

Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą