Grįžusių emigrantų Lietuvos darbdaviams nereikia?

thumbs-down1Statistika rodo, kad vis daugiau lietuvių emigrantų grįžta į Lietuvą. Grįždami jie dažniausiai tikisi, jog galės Lietuvoje pritaikyti užsienyje įgytas žinias, turės pranašumą, nes moka užsienio kalbas. Tačiau dažniausiai šios viltys dūžta vos nuėjus į keletą darbo pokalbių tėvynėje: didžioji dalis darbdavių emigrantų priimti neskuba ir labiau vertina Lietuvoje įgytas žinias.

„Savi ar svetimi?“ – į tokį nelengvą klausimą bandė atsakyti mokslininkų grupė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute pristačiusi tyrimo apie grįžusių migrantų integraciją į Lietuvos darbo rinką ir visuomenę rezultatus.

Aukštos kvalifikacijos darbuotojams lengviau

Lietuvoje, mokslininkų skaičiavimu, šiuo metu apie 100–120 tūkst. žmonių turi emigracijos patirties – t.y. jie yra ne mažiau nei metus praleidę svetur. Tik trečdalį jų galima vadinti aukštos kvalifikacijos darbuotojais, nes jie yra baigę aukštąsias mokyklas ir/arba užsienyje dirbo pagal išsilavinimą.

Būtent aukštos kvalifikacijos darbuotojai, pasak vieno iš tyrimo autoriaus Egidijaus Barcevičiaus, sugrįžę į Lietuvą jaučiasi geriau, lengviau įsitvirtina ir pozityviau žvelgia į savo patirtį emigracijoje.

„Apie 80 proc. aukštos kvalifikacijos sugrįžusiųjų nurodė, kad patirtis užsienyje jiems padėjo susikurti darbo vietą ar rasti darbą Lietuvoje. Tarp žemesnės kvalifikacijos sugrįžusių žmonių teigiamai patirtį užsienyje įvertino tik 30 proc. respondentų“, – sakė E.Barcevičius.

Tikisi būti vertinami labiau

Tačiau kita tyrimo autorė Dovilė Žvalionytė nurodė, kad, nors 10 proc. lietuvių jau gali įvardinti turintys bent vieną iš emigracijos grįžusį giminaitį, tik nedaugelis Lietuvos gyventojų į emigrantų sugrįžimą žvelgia be jokio skepticizmo ir tylaus klausimo „nepasisekė?“.

Ši nuostata, anot mokslininkės, gaji ir tarp darbdavių. Nors 80 proc. sugrįžusių į tėvynę žmonių sako emigracijoje pagerinę įgūdžius ir įgiję žinių, patobulėję, todėl tikisi nesunkiai rasti darbą ir tas žinias pritaikyti, neretai jiems tenka greitai nusivilti.

„Apie 60 proc. sugrįžusiųjų vėliau pripažįsta užsienyje įgytą patirtį Lietuvoje taikantys labai retai arba nepritaikantys niekada. Net ir tie, kurie dirbo kvalifikuotą darbą užsienyje, sako, kad nepritaiko tų žinių sugrįžę“, – sakė D.Žvalionytė.

Mokslininkė pripažįsta, kad tie, kuriems pasiseka užsienyje įgytas žinias pritaikyti, dažniau čia ir uždirba daugiau, ir lengviau įsitvirtina, ir geriau jaučiasi.

Darbdaviai mieliau priima vietinius

Tačiau Lietuvos darbo rinka dar nėra itin imli migrantams. Mokslininkai nustatė, kad net 8 iš dešimties darbdavių samdydami naują darbuotoją prioritetu laiko žmogaus darbo patirtį ir mokslus Lietuvoje, o ne užsienyje. Tuo tarpu patirties emigracijoje turintį žmogų geriau vertintų vos vienas iš dešimties darbdavių.

„Dažniausiai palankiau sugrįžusius vertina užsienio bendrovės, į užsienio rinkas orientuotos įmonės, ir tos bendrovės, kurios pačios turi ryšių užsienyje. Dar pastebima, kad palankiau sugrįžusius vertina Marijampolės įmonės. Tuo tarpu Šiaulių, Panevėžio įmonės mažiausiai linkusios pozityviai vertinti“, – sakė mokslininkė.

Neigiamai sugrįžusius vertinantys darbdaviai tikino, kad jiems patirtis užsienyje nėra svarbi arba nurodė tai net laikantys minusu.

Todėl mokslininkai pažymi, jog visai nestebina apklausų rezultatai, pagal kuriuos pastebima, kad net trečdalis sugrįžusių į Lietuvą buvusių emigrantų ateityje planuoja vėl išvykti gyventi ir dirbti svetur.

15min logo


Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą