Į Lietuvą veržiasi emigrantų gėda

Klaipëdos apskrities VPK areðtinë. Kamera Grotos. Tomo Permino nuotr.

Klaipėdos apskrities VPK areštinë. Kamera Grotos. Tomo Permino nuotr.

Į visuomenėje nustatytas normas spjovę ir užsienyje nusikaltimus įvykdę lietuviai kažkodėl nedega noru sėdėti kokiame nors Šri Lankos kalėjime su vietos „bachūrais“ ir skalambija varpais prašydamiesi kuo greičiau juos pervežti į lietuvišką įkalinimo įstaigą. Ar reikalingi jie Lietuvai?

Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnų duomenimis, iš kitų valstybių įkalinimo įstaigų į Lietuvą atlikti tų šalių teismų paskirtas laisvės atėmimo bausmes 2009 m. buvo perduotas 51 mūsų šalies pilietis, 2010 m. – 62, 2011 m. – 66, 2012 m. – 43, 2013 m. – 66, 2014 m. – 41 asmuo.

Kelionę apmoka Tėvynė

Anot LKPB pareigūnų, esant asmens prašymui jį perduoti į Lietuvą atlikti laisvės atėmimo bausmės, už užsienyje nuteisto asmens pervežimą į įkalinimo įstaigą Lietuvoje sumoka Lietuvos valstybė. Išimtis – Norvegija, kuri apmoka visas nuteistojo asmens parvežimo į Lietuvą išlaidas. Še tau, boba, ir devintinės. Įstatymus pamynusiems veikėjams net sugrįžimas į Tėvynę nemokamas! Kurgi ne – nuteistieji yra išskirtinė kasta, turinti kur kas daugiau teisių nei laisvėje sąžiningai gyvenantys žmonės. Tik Lietuvoje ir vietinių kalinių su jų teisėmis – į valias. Kam mums dar toks „pastiprinimas“ iš emigracijos? Nereikėjo užsienyje vogti, užsiiminėti narkotikų prekyba – tada būtų nereikėję lieti krokodilo ašarų giedant „leiskit į Tėvynę, leiskit pas savus“. Sąžiningai gyvenantys tautiečiai neturi jokios burtų lazdelės, kuria vos pamoję atsidurtų Kanaruose, Tailande, o po to tik šast – ir jau Lietuvoje. Kodėl tokia burtų lazdelė įteikta į visuomenės užribį savo noru pasitraukusiems asmenims? Gal valstybės dėmesys kur kas reikalingesnis daugiavaikėms šeimoms ar visą gyvenimą nugaras lenkusiems pensininkams? Bet ne. Jie jokiai išskirtinei kastai nepriklauso.

Susimokėti už savo kelionę į Tėvynę rizikuoja tik tie, kurie čia grįžta ne savo valia. Tais atvejais, kai mūsų šalies teisėsaugininkų ieškomas asmuo slapstosi nuo teisingumo rankos, o vėliau būna sulaikomas ir ekstradijuojamas arba perduodamas pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai, jam gali tekti papurtyti savo piniginę. Kompetentingos mūsų šalies institucijos tokiems asmenims teikia civilinius ieškinius dėl patirtos žalos pergabenant iš kitos valstybės.

Lietuviai mina kvaišalų taką

2013-2014 m. duomenimis, Lietuvos piliečiai daugiausia nusikaltimų įvykdo Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje. Pasak LKPB pareigūnų, kelerius pastaruosius metus bendros mūsų šalies piliečių vykdomų nusikalstamų veikų užsienyje tendencijos išlieka stabilios. Vienos dažniausiai vykdomų – su narkotikais susijusios nusikalstamos veikos. Ši tendencija ypač būdinga Skandinavijos valstybėse. Pavyzdžiui, 2013 m. šiose valstybėse buvo užregistruota 170 su narkotikais susijusių nusikalstamų veikų, kurias įvykdė mūsų tautiečiai, 2014 m. – 180. Narkotikų keliu lietuviai nusigauna ir į Azijos pietryčius. Štai liepos mėnesį Indonezijoje nuosprendį už narkotikų gabenimą išgirdo 29 metų lietuvis Mindaugas Verikas. Nors prokurorė prašė skirti jam mirties bausmę, teismas lietuvio pasigailėjo – įkalino iki gyvos galvos. M.Verikas neturi galimybės likusią bausmės dalį atlikti Lietuvoje, nes Indonezija nėra prisijungusi prie konvencijos „Dėl nuteistų asmenų perdavimo“. Šiuo metu už narkotikų gabenimą Indonezijoje iki gyvos galvos yra nuteisti mažiausiai du mūsų šalies piliečiai. Lietuvos užsienio reikalų ministerija yra pateikusi Indonezijai siūlymą sudaryti dvišalę sutartį dėl nuteistų asmenų perdavimo. Jei Indonezija tokią sutartį pasirašyti sutiktų, o nuteisti Lietuvos piliečiai pageidautų bausmę atlikti Tėvynėje, gautume priimti juos išskėstomis rankomis.

LKPB pareigūnų teigimu, kaip vienos dažniausiai emigracijoje lietuvių vykdomų nusikalstamų veikų išskiriamos ir vagystės. Išskirtinos ir tokios nusikalstamos veikos kaip sukčiavimai, plėšimai bei akcizinių prekių kontrabanda.

Prašymus teikti gali visi

Jeigu nusikaltimą užsienyje įvykdęs asmuo teisiamas Lietuvoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal mūsų šalies įstatymus, bet ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio. Perduodant nuteistus asmenis atlikti laisvės atėmimo bausmę iš vienos valstybės į kitą, vadovaujamasi daugiašalėmis sutartimis: 1983 m. Europos Tarybos konvencija dėl nuteistų asmenų perdavimo ir pastarosios 1997 m. papildomu protokolu, 1970 m. Europos konvencija dėl tarptautinio nuosprendžių pripažinimo, dvišaliais susitarimais dėl asmenų pervežimo procedūrų.

1983 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl nuteistų asmenų perdavimo numatytos sąlygos, kurioms esant galimas asmens perdavimas likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti. Lietuvai perduodant asmenį, pastarasis turi būti mūsų šalies pilietis, kuriam paskelbtas nuosprendis privalo būti galutinis ir neskundžiamas. Likusios bausmės laikas turėtų būti ne mažiau nei 6 mėnesiai nuo prašymo perduoti asmenį padavimo datos arba neterminuotas. Veikimas arba neveikimas, už kuriuos asmuo nuteistas, turėtų būti laikomi nusikalstama veika ir Lietuvoje. Būtini ir abiejų valstybių sutikimai dėl nuteisto asmens perdavimo. Vadovaujantis šia konvencija, reikalingas ir nuteistojo prašymas ar jo sutikimas būti perduotam. Tokius prašymus gali rašyti ir nuteistajam atstovaujantis asmuo, jo sutuoktinis arba artimi giminaičiai. Taip pat tokį prašymą gali pateikti tiek jį nuteisusi valstybė, tiek valstybė, kurioje bus atliekama bausmė.

Kur kalės R.Zamolskis?

Klausimas, kur kalės dėl Rusijoje įvykdytų žmogžudysčių suimtas ieškomiausias mūsų šalies nusikaltėlis Romas Zamolskis, lieka atviras. Kaip ir klausimas, ar jis kada nors išgirs nuosprendį dėl Lietuvoje įvykdytų nusikaltimų. LKPB pareigūnai „Respublikai“ teigė, kad mūsų šalies teisėsaugininkai bendradarbiauja su kolegomis iš Rusijos dėl R.Zamolskio perdavimo Lietuvai, tačiau dėl proceso sudėtingumo ir skirtingų teisinių sistemų šis procesas yra lėtas.

O gal R.Zamolskis už Rusijoje įvykdytus nusikaltimus galėtų būti teisiamas Lietuvoje? Juk teismas dėl Rusijos Federacijos sostinėje Maskvoje 1997 m. sausio 17-ąją įvykdyto skandalingojo vietos politiko Vladimiro Žirinovskio padėjėjo Genadijaus Dzenio ir pastarojo asmens sargybinio Aleksandro Kolesničenkos nužudymo vyko būtent mūsų šalyje. Apkaltinamąjį nuosprendį šioje byloje išgirdo tik dviejų žmonių gyvybes nusinešusio sprogimo vykdytojai iš Lietuvos. Nusikaltimo organizatoriai bei užsakovai taip ir liko neįvardyti.

Vytautas Budnikas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas:

Kol žmogus yra Lietuvos pilietis, tol mūsų valstybė turi pareigą ginti jo teises. Valstybė, kaip ir šeima, yra atsakinga už savo vaikus, net ir už nusikaltusius. Norint atsisakyti tokios prievolės, reikėtų spręsti pilietybės atėmimo klausimą. Nuteistieji turi visas pilietines teises, nes teismo nuosprendžiu apribojama tik dalis jų laisvių. Kartais jie piktnaudžiauja tomis teisėmis pamiršdami, kad turi ir pareigas. Teisių ir pareigų neatitikimas – didžiulė bėda mūsų visuomenėje. Galimybę piktnaudžiauti teisėmis nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims suteikia netobuli įstatymai. Skųsdamiesi dėl neva pažeistų teisių nuteistieji prisiteisia iš valstybės sumas, kurios neretai didesnės už jų pačių padarytą žalą. Darydami nusikaltimus jie nė nesusimąstė, kad teises turi ir jų aukomis tapę žmonės. Nusikaltimų aukų teisių kažkodėl niekas neprisimena, aukų gyvenimo sąlygos niekam neįdomios – svarbu tik kad jas nuskriaudę žmonės už grotų gyventų patogiai. Trečdalis Lietuvos gyventojų gyvena skurde, jų vaikai neišgali siekti mokslo. Ar nepažeidžiamos jų teisės į orų gyvenimą? Tų teisių prioritetai mūsų visuomenėje yra smarkiai iškreipti. Tokia mūsų iškreipta demokratija.

Ieško ryšio su Indonezija

Netikėtai nelauktai praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lėkė į Indoneziją. Iš anksto oficialiai pranešta – vykstama užmegzti draugiškų santykių. Įdomiausia, kad pirmiausiai kalbėta ne apie ekonominių santykių užmezgimą, o dėl šioje šalyje kalinamų asmenų perdavimo į tėvynę. Pernai gruodį Indonezijoje buvo sulaikytas narkotikus gabenęs lietuvis Mindaugas Verikas, kuris šiuo metu įkalintas iki galvos. Deja, Indonezijos atstovai L.Linkevičių nuvylė – ši šalis jokių susitarimų dėl kriminalinių nusikaltėlių pasirašyti neketina. Paguoda tik tokia – ten už narkotikų kontrabandą baudžiama mirtimi, o lietuvio pasigailėta.