Kaip padėti vaikams užaugti dvikalbiams

Jei su vaikais išvykote gyventi į svetimą šalį arba susilaukėte vaikų jau ten įsikūrę, greičiausiai kilo klausimas, kaip kalbės Jūsų atžalos? Juk kiekvieni tėvai norėtų bendrauti su savo vaikais, myluoti juos ir dainuoti lopšines lietuviškai, o močiutės ir seneliai – suprasti, ką sako jų vaikaičiai. Tačiau kartu visa šeima patiria spaudimą pritapti prie aplinkos ir perimti svetimos šalies kalbą.

Mother teaching her kidsDvikalbystė veikia kaip smegenų treniruoklis

Išeitis paprasta – vaikai gali tapti dvikalbiai. Dvikalbystė turi daugybę pranašumų ir veikia kaip smegenų treniruoklis. Mokslininkai išsiaiškino, kad dvikalbiai žmonės pasižymi geresne atmintimi, geba greičiau susikaupti, vartoja gyvesnę kalbą, greičiau išmoksta svetimų kalbų, lanksčiau mąsto ir gauna geresnius intelekto testų įvertinimus. O kur dar platesnės įsidarbinimo galimybės!

Vis dėlto išauginti dviem kalbomis puikiai kalbantį vaiką nėra paprasta. Pagelbėti gali Loretos Vilkytės knyga „Kaip padėti vaikams užaugti dvikalbiams“. Sukaupusi daug mokslinių žinių ir remdamasi emigravusių šeimų patirtimi, autorė šioje knygoje aprašė pagrindinius principus, kurie padės nuspręsti, ar jums verta ugdyti dvikalbį vaiką, ir, jei taip, suteiks žinių, kaip kovoti su iškylančiais mokymosi sunkumais.
Knygoje gausu praktinių patarimų: nuo to, kokių veiksmų imtis su vaikais kraustantis gyventi į kitą šalį, iki gimtadienių šventimo, kai vaiko draugai kalba skirtingomis kalbomis. Joje pateikta emigravusių tėvelių ir vaikų pasakojimų, nuoširdžiausių patarimų. Surinkta informacija kruopščiai papildyta mokslinių straipsnių bei tyrimų apžvalga, knygų, kuriose aptariamos dvikalbystės ypatybės, pavyzdžiais. Pagrindinis šios knygos tikslas yra pasidalyti sukaupta patirtimi ir suteikti praktinių žinių dvikalbius vaikus užsienyje auginančioms šeimoms.

Kada žmonės nusprendžia, kad gimtoji kalba jiems nebereikalinga?

Kas L. Vilkytę paskatino imtis vaikų dvikalbystės temos? Prieš maždaug dešimtmetį emigravusi į Jungtinę Karalystę ir susilaukusi vaikelio, ji susidūrė su problema, kurios turbūt nepavyksta išvengti nė vienai emigrantų šeimai, − su žinių apie vaikų auginimą emigracijoje ir dvikalbystės ugdymą stoka. Bendraudama su kitomis emigrantų šeimomis, ji nemaloniai suvokė, kad motina ir vaikas gali turėti skirtingas gimtąsias kalbas. „Nuo kada? Ar vaikai prarado gimtąją kalbą dėl tėvų nežinojimo, kad gimtąją kalbą galima išsaugoti, ar dėl nesugebėjimo jos išmokti, ar dėl ko nors kito? Kaip ir kada žmonės nusprendžia, kad gimtoji kalba jiems jau nebereikalinga? Noras kuo greičiau integruotis į naująją visuomenę man buvo visiškai suprantamas. Bet kodėl tai turėtų vykti gimtosios kalbos, o dažnai ir savo vardo bei pavardės atsisakymo sąskaita, nesupratau. Kas veikia lingvistinius pasirinkimus emigrantų šeimoje, jų socialinėje aplinkoje, vaikų švietimo įstaigose?“ − svarstė ji. Keldama sau šiuos klausimus, L. Vilkytė ėmėsi rengti disertaciją tema „Dvikalbystės vystymasis: požiūrių formavimasis ir jų įtaka šeimos gerovei“.

„Remdamasi savo atlikto psichologinio tyrimo medžiaga dabar žinau, koks liūdesys kamuoja motinas, negalinčias su savo vaikais kalbėtis gimtąja kalba. Ir koks džiaugsmas lydi tas šeimas, kurių svajonėse apie geresnę vaikų ateitį visada atsiranda vietos dvikalbystei“, − sako knygos autorė, pajutusi, jog turi pasidalyti savo sukauptomis žiniomis, pažįstamų emigrantų patirtimi ir mokslo tyrimų išvadomis bei įžvalgomis su kitomis dvikalbėje aplinkoje vaikus auginančiomis šeimomis.

Kaip išsaugoti vaiko gimtąją kalbą

Toliau pateikiama keletas L. Vilkytės patarimų, kaip išsaugoti vaiko gimtąją kalbą gyvenant emigracijoje.

• Būkite nusiteikę su savo vaiku visada ir visur kalbėti gimtąja kalba.

• Ugdykite vaiko suvokimą, kad kalbų mokėjimas yra vertybė.

• Stiprinkite vaiko gimtosios kalbos žinias, taip spartindami antrosios kalbos išmokimą.

• Naujoje aplinkoje aplinkinius perspėkite, kad su savo vaiku kalbate šeimos gimtąja kalba.
Nepainiokite kalbų bendraudami su vaiku.

• Sudarykite vaikui galimybes susitikti su bendraamžiais gimtosios kalbos vartotojais.

• Lankykitės tėvų gimtinėje, kvieskitės iš ten draugų į svečius.

• Sekite ir valdykite kalbų vartojimo procesus, bet neskubėkite taisyti kiekvieno žodžio. Būkite supratingi ir jautrūs.

• Nuolat skaitykite vaikui pasakas ir pasakokite įvairias istorijas iš savo patirties.

• Kartu su vaiku žiūrėkite televizijos programas, ypač svetima kalba, nebijokite įsiterpti, klausti, komentuoti.

• Raskite arba kurkite gimtosios kalbos erdvę savo vaikui; įsitraukite į bendruomenės veiklą.

• Skaitykite ir rašykite lietuviškai vaikui matant, taip skatinsite jį sekti savo pavyzdžiu.

• Raskite vaikui susirašinėjimo draugų Lietuvoje.

• Paprašykite giminaičių ir artimųjų susilaikyti nuo prašymo atvykusių į Lietuvą vaikų pakalbėti svetima kalba. Vaikai dažnai tokį giminaičių smalsumą interpretuoja kaip gimtosios kalbos menkumą.

L. Vilkytė pripažįsta, kad dvikalbio vaiko ugdymas reikalauja iš tėvų nemažai pastangų – jiems tenka daugiau kalbėti ir aiškinti nei vienakalbį vaiką auginantiems tėvams. Autorė pateikia ir patarimų, ką, kaip ir kur kalbėti.

• Pasakokite, ką veikiate, ką ketinate veikti netrukus. Kasdienę veiklą apipinkite gimtosios kalbos vaizdingumu ir turtingumu. Įvardykite lietuviškai kiekvieną daiktą, kurį paliečiate.

• Jei vaikas pirštu rodo į norimą pasiekti daiktą, iš karto jį įvardykite, apibūdinkite ir papasakokite, kur ir kam jis gali būti naudojamas.

• Visada po ranka turėkite lietuvišką knygelę ar žurnalą, kad traukinyje, autobuse, parke ar gydytojo laukiamajame galėtumėte sukurti vaikui gimtosios kalbos erdvę.

• Būkite kūrybingi: vaikui ko nors paklausus, pasistenkite, kad atsakymas būtų žymiai ilgesnis negu klausimas.

• Verta sugalvoti žaidimų, padedančių išplėsti vaiko žodyną. Pvz., žaidimas „Aš matau, ir tu matai“. Pirmiausia motina sako, ką mato. Tada vaikas sako, ką mato jis. Laimi tas, kuris pastebi aplinkoje tokį daiktą ar objektą, kurio nepaminėjo kitas žaidėjas. Žaidimas vyksta maždaug taip: „Aš matau medį, o tu?“ „Aš matau mašiną, o tu?“ ir t. t.

Tai – tik nedidelė dalis patarimų, pateikiamų L. Vilkytės knygoje „Kaip padėti vaikams užaugti dvikalbiams“. Joje ji taip pat pataria, kaip elgtis, jeigu vaikai šeimoje ima kalbėti antrąja kalba (pavyzdžiui, paauglystėje, kai stengiasi pritapti prie bendraamžių), kaip elgtis dar tik ketinant išvykti su vaikais į kitą šalį, ir aptariami kiti svarbūs aspektai.

Skaitydami knygą sužinosite:

kodėl verta ugdyti dvi kalbas;
kokią naudą vaikams ir tėvams duoda dvikalbystė;
kas skatina ir stabdo dvikalbystės raidą;
kaip suplanuoti kasdienius veiksmus, skatinančius dvikalbystę;
kaip sukurti savo vaikams gimtosios kalbos erdvę;
ką daryti, vaikui naujoje šalyje pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, kad gimtoji kalba nebūtų išstumta;
kaip mokyti vaikus skaityti ir rašyti dviem kalbomis.

www.knygos.lt


Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą



 

Apklausa

Ar dirbate šeštadieniais?

Loading ... Loading ...