Kaip skiriasi lietuvių, latvių ir estų išlaidos?

Shutterstock nuotr. / Eura

Shutterstock nuotr. / Euras

 

Atliktas trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkių būtinųjų išlaidų tyrimas parodė, kad keturių asmenų šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kv. m. bute, maistui, būstui ir viešajam transportui per mėnesį daugiausiai išleidžia Rygoje (585 eurus), o mažiausiai – Taline (493 eurus). Vilnius su 525 eurų dydžio būtinosiomis išlaidomis, kaip ir praėjusiais metais, išlieka per vidurį.

„Vertinant būtinąsias mėnesio išlaidas, Vilniuje jos buvo 60 eurų mažesnės nei Rygoje ir 32 eurų didesnės nei Taline. Tačiau jei palygintume pajamų dalis, tenkančias maistui, būstui ir transportui, Lietuvoje ji beveik tokia pati, kaip Latvijoje, o Taline beveik dvigubai mažesnė. Be to, visose trijose šalyse maisto kainos šiek tiek didėjo, o Lietuvoje jos kilo daugiausiai, tai yra 6,3 proc. arba 18 eurų už pagrindinių maisto prekių krepšelį“, – trečius metus atliekamo tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Nors pagal maisto, būsto išlaikymo ir transporto kainas Rygoje gyventi brangiausia, atmetus šias išlaidas, mažiausiai pajamų kitiems poreikiams tenkinti lieka vilniečiams. Pagrindinė tokio skirtumo priežastis – pajamų lygio skirtumai Baltijos šalių sostinėse. Šeimos vidutinės disponuojamosios pajamos Rygoje yra 1 425 eurai, Vilniuje – 1 299 eurai, o Taline jos siekia 2 053 eurus. Lyginant su ankstesniais metais, šios pajamos Vilniuje didėjo mažiausiai – 63 eurais, palyginus su Ryga (83 eurai) ir Talinu (100 eurų).

Nors pagal maisto, būsto išlaikymo ir transporto kainas Rygoje gyventi brangiausia, atmetus šias išlaidas, mažiausiai pajamų kitiems poreikiams tenkinti lieka vilniečiams. Pagrindinė tokio skirtumo priežastis – pajamų lygio skirtumai Baltijos šalių sostinėse.

Visų Baltijos šalių sostinėse, kaip ir anksčiau, gyvenančiųjų nuosavame būste didžiausios namų ūkių išlaidos skiriamos maistui, tačiau jų dalis bendrose pajamose po truputį mažėja. Pavyzdžiui, 2014 m. Rygoje gyvenanti šeima per mėnesį maistui skyrė 27 proc. savo pajamų, o šiemet – 22 proc. Panaši situacija ir Estijoje – maistui skiriama pajamų dalis nuo 18 proc. susitraukė iki 15 procentų. Tik Lietuvoje šių išlaidų dalis nepasikeitė ir yra didžiausia. Vilniuje gyvenančios šeimos išlaidos maistui sudaro beveik ketvirtadalį, arba 24 proc., šeimos pajamų.

Remiantis 2016 m. vasarį trijų Baltijos šalių sostinių prekybos centruose surinktais duomenimis, optimaliam maisto krepšeliui daugiausiai išleidžia Rygoje gyvenanti šeima – 320 eurų. Panašios išlaidos yra Taline (311 eurų) ir Vilniuje (310 eurų). Lyginant su praėjusiais metais, išlaidos maistui padidėjo visose trijose Baltijos šalyse. Rygoje namų ūkių išlaidos maistui per mėnesį vidutiniškai išaugo 8 eurais, Taline – 12 eurų, o Vilniuje – net 18 eurų. Beje, beveik pusė (47 proc.) maisto ir kasdieninio vartojimo prekių Lietuvoje perkama akcijų metu.

Nuosavo būsto išlaikymas, žinoma, yra kur kas pigesnis nei nuomojamo ar už paskolą įsigyto būsto, nes nereikia mokėti nuomos mokesčio ar paskolos grąžinimo įmokų. Keturių asmenų šeima, gyvenanti 70 kv. m. ploto nuosavame bute daugiabučiame name, per mėnesį būstui daugiausiai vidutiniškai išleidžia Taline ‒ 181 eurų arba 9 proc. savo pajamų. Rygoje ši suma siekia 165 eurus arba 12 proc., o mažiausia ji Vilniuje – 152 eurai arba 12 proc.

„Pagrindine priežastimi, kodėl šiais metais šiek tiek mažėjo išlaidos būstui, galima įvardinti atpigusį šildymą. Tyrimo laikotarpiu Vilniuje šildymo kaina mažėjo 7 proc., tai yra beveik 6 eurais mažiau per mėnesį. Rygoje ir Taline šildymo kainos taip pat pakrypo gyventojų naudai ir prisidėjo prie išlaidų būstui mažėjimo“, – teigia O.Bložienė.

Lyginant situaciją kaimyninių šalių sostinėse, Rygoje gyvenančios šeimos moka mažiausias kainas už šildymą, vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, o Vilniuje – už būsto priežiūros paslaugas. Šiuo metu Rygos gyventojai moka didžiausią kainą už elektrą. Jie taip pat moka nekilnojamo turto mokesčius, kurių šeimos, gyvenančios Taline ir Vilniuje, nemoka iš viso. Tačiau Vilniuje gyvenanti šeima už nuomojamo būsto išlaikymą turi atiduoti beveik pusę šeimos pajamų – net 46 proc., ir tai yra didžiausia dalis visose trijose Baltijos šalyse. Įsigijus būstą Vilniuje skolintomis lėšomis iš banko, šeima kas mėnesį jo išlaikymui turi skirti 33 proc. savo pajamų. Tuo tarpu Rygoje šios dalys mažesnės: nuomojamo būsto išlaikymo dalis sudaro 36 proc. disponuojamųjų mėnesio šeimos pajamų, o turintiems būstą su paskola, jo išlaikymui tenka skirti apie 27 proc. pajamų, tuo tarpu Taline šios išlaidos siekia apie 29 proc.

Pagal lietuvišką spaudą

 

 


Komentarai

, ,
Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą