Ketvirtį algos lietuviai pravalgo

ketvirti-algos-lietuviai-pravalgo

© ELTA nuotr.

 

Lietuvos gyventojai gauna tokias mažas algas, kad ketvirtadalį jų pravalgo, dar daugiau nei ketvirtadalį išleidžia transportui bei mokėdami už komunalines paslaugas. Kadangi pinigų reikia ir drabužiams, avalynei, sveikatai bei kitoms reikmėms, kultūrai ir poilsiui telieka vos 6 proc. algos. Pagal tai, kokią dalį algos išleidžiame būtiniausioms prekėms bei paslaugoms, mus lenkia tik bulgarai ir rumunai.

Kontrabanda statistikoje neatsispindi

Statistikos departamentas paskelbė, kad šiemet Lietuvos gyventojai maistui vidutiniškai išleidžia net 22,9 proc. savo pajamų, komunalinės paslaugos atima 13,6 proc. algos, transportas – 13,36 proc. Akį rėžia ir tai, kad alkoholiui (5,42 proc.) išleidžiame daugiau nei aprangai, avalynei ar nealkoholiniams gėrimams.

Finansų analitikas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad kitose euro zonos šalyse maistui, transportui, komunalinėms paslaugoms bei kitoms pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms išleidžiama gerokai mažesnė pajamų dalis nei Lietuvoje.

„Taip yra dėl to, kad vartojimo krepšelis priklauso nuo gyventojų pajamų. Ten, kur pajamos mažesnės, savaime aišku, kad pirmo būtinumo prekėms išleidžiama didesnė pajamų dalis. Euro zonoje daug didesnė dalis nei pas mus skiriama knygoms, kultūrai, sveikatai, rekreacijai. Kita vertus, aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad alkoholis ir tabakas nėra pirmo būtinumo daiktai, o pagal tai, kiek pajamų Lietuvoje tam išleidžiame, lenkiame daugelį ES valstybių. Be to, statistikoje neatsispindi kontrabandinių cigarečių bei alkoholio vartojimas. Jei įtrauktume ir tai, skaičiai būtų dar baisesni“, – dėstė N.Mačiulis.

Kultūros – 10 kartų mažiau

Pasak ekonomisto, pagal tai, kokią dalį algos pravalgome, mus lenkia tik bulgarai bei rumunai, o su latviais esame panašioje padėtyje. Euro zonos šalyse maistui vidutiniškai išleidžiama 15 proc. pajamų.

„Statistikos departamentas vertina tik tai, kam žmonės išleidžia pinigus, eilutės, kiek žmonės dar ir atsideda taupymui, nėra. Pagal tai irgi būtume vieni paskutinių ES, nes gyventojai labai mažą dalį pajamų skiria santaupoms. Tai irgi susiję su mažais atlyginimais, nes mažiau lieka pinigų įsigijus pirmo būtinumo prekes. Poilsiui ir kultūrai teskiriama 6,37 proc., iš jų vien kultūrai – 0,8 proc., knygoms – 0,3 proc. Iš dalies gal ir pinigų nebeužtenka, bet iš dalies tai rodo ir prioritetus: cigarečių ir alkoholio visada galima atsisakyti, jei nori nueiti į operą ar teatrą. Kita vertus, jei renkiesi alkoholį, tos kultūros nelabai ir bereikia. Aišku, čia visi žmonės suplakti į krūvą. Yra tokių, kurie alkoholiui ir tabakui neskiria nė cento, tai jie statistiką kiek pagerina“, – pastebėjo N.Mačiulis.

Tiesa, anot jo, pastaraisiais metais pravalgyta atlyginimo dalis Lietuvoje mažėja, nes šiek tiek auga žmonių pajamos. Krizės metais maistui būdavo skiriama beveik 30 proc. pajamų. N.Mačiulis akcentuoja ir tai, kad statistinis lietuvis švietimo, kultūros paslaugų naudoja, knygų perka 10 kartų mažiau nei statistinis europietis.

Kai neįperka – geria

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis mano, kad lietuviai didžiąją pajamų dalį išleidžia būtiniausioms prekėms ir paslaugoms ne tik todėl, kad mūsų algos keliskart mažesnės nei kai kuriose kitose ES valstybėse, o kainos beveik tokios pat. Parlamentaras įsitikinęs, kad labiausiai tą nulemia itin brangios komunalinės paslaugos.

Politikui nerimą kelia skaičiai, rodantys, kad alkoholiui lietuviai išleidžia keliskart daugiau nei kultūrai.

„Iš dalies taip yra todėl, kad Lietuvoje alkoholis yra sudėtinė kultūros dalis. Dauguma koncertų yra nemokami, juos dažniausiai organizuoja alkoholio gamybos įmonės. Miestelių švenčių pagrindiniai rėmėjai irgi yra prekeiviai alkoholiu, todėl natūralu, kad švenčių metu prekiaujama alkoholiu, o žmogus, nemokamai atėjęs į koncertą, kad būtų smagiau ir kad būtų galima smagiau pasimušti, daugiau alkoholio išgeria. Niekas ir nesikeis, kol nė viena Vyriausybė kultūrai nerodo jokio dėmesio. Parodykite, kuris pensininkas gali leisti sau nueiti į teatrą ir išleisti 25 eurus? Koks pensininkas gali leisti sau mokėti 40 eurų už bilietą į Nacionalinį operos ir baleto teatrą?“ – retoriškai klausė R.Žemaitaitis.

Tyrimai pagal dienoraščius

Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Šatenienė „Vakaro žinioms“ paaiškino, kaip apskaičiuojama, kokią pajamų dalį šeimos vidutiniškai kam išleidžia. Pasirodo, būna vykdomas namų ūkio biudžetų tyrimas. Gyventojai pildo dienoraščius ir vykdoma jų apklausa. Žmonės pasako, kokias pajamas gauna, kiek kam išleidžia, o po to būna išvedamas vidurkis. Skaičiai galėtų būti netikslūs, nes, pavyzdžiui, vyras nuo žmonos gali slėpti, kad daug išleidžia alkoholiui, tačiau Statistikos departamentas tikrina ir prekybos duomenis. Kad būtų objektyviau, imamos visų metų išlaidos ir pajamos, nes, pavyzdžiui, jei būtų imamas tik rugpjūtis, akivaizdu, kad didelę šeimų išlaidų dalį sudarytų švietimas, mat tėvai moksleivius rengia mokyklai.

Rasa ŽEMAITĖ, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė:

Statistikos departamento pateikiami skaičiai, mano įsitikinimu, yra ne visiškai realūs. Mano atveju skaičiai būtų kitokie. Statistika yra ta sritis, kurią galima palenkti taip, kaip norisi, kada norisi.

Ypač gausiose šeimose būtinosios išlaidos sudaro didžiąją visų išlaidų dalį ir tikrai viršija 80 proc. šeimos pajamų. Tiek švietimui, tiek poilsiui, tiek knygoms ir kitiems maloniems dalykams šeimos, auginančios vaikus, pinigų labai mažai lieka, juos reikia kaupti mėnesius, nes kai ateis rugsėjis, vaikus reikės paruošti mokyklai. Arba tos pačios Kalėdos, vaikų atostogos irgi yra labai sunkus iššūkis šeimoms.

Net nežiūrint į statistiką akivaizdu, kad net ir abu dirbantys tėvai sunkiai išlaiko vaikus. Senojoje Europoje, taip pat Skandinavijos šalyse, daugiau nei 60 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvena su vienu iš tėvų ir tik vienas iš tėvų dirba. Labai dažnai mojuojama rodikliais, kad tose šalyse motinystės atostogos yra labai trumpos, kad išmokos ten yra ganėtinai nedidelės. Dažnai sakoma, kad kitose šalyse parama šeimoms yra labai nedidelė. Taip, tiesioginė parama yra nedidelė, tačiau yra visokios mokestinės lengvatos, kurios yra keletą kartų didesnės nei pas mus ir yra lengviau prieinamos dirbantiems žmonėms. Vienas iš tėvų gauna tokias pajamas, kad kitas gali sau leisti dirbti ne visą darbo dieną arba nedirbti visai ir auginti vaikus. Lietuvoje tokios prabangos neturime, tėvai turi dirbti dviese. O ir dirbdami dviese jie sunkiai beišlaiko du vaikus. O būtent keturių asmenų šeima yra valstybės pagrindas, tiek kiekviena šeima turi turėti vaikų, kad neišnyktume.

Dar reikia turėti mintyje, kad daugybė šeimų, ypač jaunų, turi pasiėmusios būsto paskolą, o įmokos bankams sudaro reikšmingą šeimos išlaidų dalį. Deja, būsto problema yra didžiulė ne tik dėl paskolų, bet ir dėl mūsų valstybės pasyvumo galvojant, kaip išspręsti socialinio būsto problemą. Jaunoms šeimoms nebūtinai paskolas reikia teikti. Galime imti pavyzdį iš Europos, kur vos susituokusi pora arba šeimos, vos susilaukusios vaikelio, iš karto sulaukia valstybės dėmesio būsto garantijų atžvilgiu. Šeimoms visiškai ar bent iš dalies kompensuojamos nuomos išlaidos arba teikiamas socialinis būstas. Pas mus to nėra.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“ / ve.lt

 


Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą