Olandijos Lietuviai | Klaipėdos mieste

Ateityje Klaipėdos gali nebelikti žemėlapiuose. Kasmet uostamiestis vidutiniškai sumažėja daugiau nei dviem tūkstančiais gyventojų. Demografinė padėtis blogėja jau 20 metų. Jei taip bus ir toliau, po kelių dešimtmečių Klaipėda neteks didmiesčio statuso.

Išvyko į užsienį

Sausio 1 d. duomenimis, Klaipėdoje gyvenamąją vietą buvo deklaravę 177 218 žmonių. Gyventojų skaičius per pastaruosius metus nuolat mažėjo.

“Didelis pokytis buvo užfiksuotas 2011 ir 2012 m. sausį. Tada Klaipėdoje gyvenamąją vietą deklaravusių žmonių skaičius sumažėjo 2 tūkst. ir beveik 4 tūkst.”, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio vedėja Kristina Božienė.

Pasak jos, minėtiems pokyčiams įtakos turėjo griežtesnė Valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolė dėl privalomojo sveikatos draudimo mokesčio.

Asmenys, kurie gyveno užsienyje ir nenorėjo mokėti minėto mokesčio, deklaravo išvykimus.

“Tai nereiškia, kad tie žmonės būtent tada ir išvyko į užsienį. Jie tik susitvarkė dokumentus. Buvo tokių, kurie užsienyje gyveno jau dešimt metų”, – pasakojo vedėja.

Anot K.Božienės, nemaža dalis klaipėdiečių, kurie išsiregistruoja, įsikuria Klaipėdos rajone ir gyvenamąją vietą deklaruoja ten.

“Kategoriškai to tvirtinti negalime, nes negauname duomenų, kur išsiregistravęs žmogus deklaruoja gyvenamąją vietą. Suprantama, yra ir grįžtančiųjų į Klaipėdą. Pirmyn ir atgal juda apie tūkstantį žmonių”, – tvirtino vedėja.

Neteko 45 tūkst. gyventojų

Tačiau gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys neatspindi realios demografinės situacijos.

Lietuvos statistikos departamento sausio mėnesio duomenimis, Klaipėdoje nuolatinių gyventojų buvo 156 122. Tai 21 096 mažiau nei deklaravusiųjų gyvenamąją vietą.

Specialistų teigimu, Gyventojų registre yra visi asmenys, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą toje teritorijoje. Tačiau nėra įvertinama, kiek žmonių išvykę, bet nesusitvarkę dokumentų.

Lietuvos statistikos departamentas, skaičiuodamas nuolatinius gyventojus šalyje ar tam tikroje teritorijoje, remiasi visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, kuris vyksta kas 10 metų.

Pastarasis buvo organizuojamas prieš ketverius metus. Skaičius kasmet tikslinamas, įvertinant Gyventojų registro duomenis: gimimus, mirtis, deklaruotus atvykimus ir išvykimus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 19 metų Klaipėda neteko 45 455 gyventojų. Panašus skaičius žmonių gyvena Marijampolėje, kiek mažiau – Mažeikiuose.

Vidutiniškai per metus iš Klaipėdos pasitraukia 2 392 nuolatiniai gyventojai. Mažėjimo tendencijos tęsiasi apie 20 metų. Jei tokia situacija išsilaikys ir toliau, Klaipėda po 25 metų gali prarasti didmiesčio statusą. Jis suteikiamas miestams, kuriuose gyvena ne mažiau kaip 100 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos rajonas pučiasi

Viena priežasčių, kodėl Klaipėdoje sumažėjo gyventojų, – tarptautinė emigracija. Taip pat nemažai žmonių miestą iškeičia į priemiestį, kur yra rajono teritorija.

Į tai atkreiptas dėmesys ir Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaitoje.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaruosius 10 metų Klaipėdos rajone gyventojų skaičius kasmet didėjo. Per minėtą laikotarpį jis pasipildė 4 365 žmonėmis. Per metus – 436.

Antra priežastis, kodėl Klaipėdoje mažėja gyventojų skaičius, – neigiamas natūralus gyventojų prieaugis. Daugiau žmonių miršta nei gimsta.

Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje pernai buvo užregistruoti 2 278 naujagimiai. Tačiau skyriaus vedėja Gražina Misevičienė atkreipė dėmesį, kad ne visi vaikai liko gyventi uostamiestyje. Į šį skaičių įtraukti ir mažyliai, kurie gyvena užsienyje.

“Atvažiavo, įtraukė į apskaitą, gavo pasus ir grįžo atgal į Airiją ar kitą šalį. Neaišku, ar grįš vaikutis gyventi į Klaipėdą ar apskritai Lietuvą”, – dėstė vedėja.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusias metais Klaipėdoje gimė 1 756 kūdikiai.

Gimstamumas mažėjo

G.Misevičienė atkreipė dėmesį, kad anksčiau Klaipėdoje buvo užregistruojama per 3 tūkst. naujagimių. Pavyzdžiui, 1984 m. jų buvo 3 406.

Pasak vedėjos, daugiau tokio gimstamumo lygio uostamiestyje nebuvo pasiekta. Didelis gimstamumas baigėsi atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Dar 1991 m. buvo užregistruota 3 013 naujagimių, o 1992 m. – apie 2 800, 1993 m. – apie 2 400, 1994-aisiais – apie 2 100.

“Atsiskyrimas, ekonominė blokada tėvelius privertė gerai pagalvoti apie šeimos pagausėjimą. Ypač gimstamumas buvo kritęs 2002-aisiais. Tada naujagimių buvo užregistruota 1 694. Po to jis vėl pradėjo didėti. Nuo 2007 m. jų skaičius viršijo 2 tūkst. Jis išlieka stabilus. Pastaraisiais metais naujagimių yra užregistruojama per 2 tūkst.”, – pasakojo vedėja.

1984-aisiais, kai naujagimių uostamiestyje buvo užregistruota 3 406, mirčių buvo 1 315. Skirtumas – 2 091. Pernai naujagimių užregistruota 2 278, o mirčių – 2 083.

“Skirtumas nedidelis. Dar reikia įvertinti, kad dalis naujagimių nelieka gyventi Klaipėdoje. Skaičiai kalba patys. Šiaip mirtingumas, kaip ir gimstamumas, pastaraisiais metais išlieka stabilus”, – teigė vedėja.

G.Misevičienė atkreipė dėmesį, kad emigravę į užsienį yra darbingiausio amžiaus žmonės.

Lietuvoje lieka vyresnieji ir jaunimas, kuris bando kabintis į gyvenimą čia.

Kenčia visa Lietuva

Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, gyventojų skaičiaus mažėjimas yra didelė problema miestui. Tačiau šiuo požiūriu Klaipėda neišsiskiria iš visos Lietuvos.

“Tokią pat problemą sprendžia ir Kaunas, ir Šiauliai, ir Panevėžys. Galbūt su tuo nesusiduria tik Vilnius. Tai visos šalies problema”, – tvirtino meras.

V.Grubliausko nuomone, išsprendus demografinę problemą Klaipėdoje, per trumpiausią laiką išsispręstų ir daug kitų aktualių klausimų.

Pirmiausia, anot mero, tuštėti Klaipėdai turėtų neleisti klaipėdiečiai, planuodami gausesnes šeimas.

“Siūlyčiau sekti bent mano pavyzdžiu”, – šmaikštavo uostamiesčio vadovas, pats auginantis kelis vaikus.

Taip pat V.Grubliauskas daug vilčių dėjo į Klaipėdos kaip akademinio uosto idėjos įgyvendinimą. Mero teigimu, sprendžiant demografinę problemą, svarbu pritraukti investicijų.

“Manau, kad tendencijos dėl jų eina į gerą pusę. Teko dalyvauti Klaipėdos laisvosios ekonominės rinkos valdybos posėdyje, susitikti su akcininkais. Planuojama, kad kitais metais į Klaipėdą ateis keturi investuotojai. Tai pirmiausia reiškia daugiau darbo vietų. Atsiras galimybė pritraukti žmonių iš tolimesnių rajonų. Ne tik Klaipėdos, bet ir Palangos, Kretingos, Šilutės, Skuodo”, – prognozavo meras.

Pasak V.Grubliausko, Klaipėda yra antroje vietoje po Vilniaus pagal trauką iš aplink esančių rajonų. Žmonės atvažiuoja čia dirbti, nors gyvena kitur.

“Labai būtų gerai rasti stebuklingą formulę, kai vieną rytą miestas pasipildo 10–20 tūkst. gyventojų. Tokią siekiamybę turime”, – pabrėžė meras.

Rūpinasi ir išvykusiaisiais

V.Grubliauskas žino, kad dalis gyventojų paliko Klaipėdą ir rado prieglobstį priemiestyje, esančiame rajono teritorijoje.

Nors šie žmonės dažniausiai dirba uostamiestyje, jų vaikai lanko čia esančias mokyklas ir darželius, naudojasi infrastruktūra, tačiau gyventojų pajamų mokestis įkrenta į Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetą, nes ten deklaruota jų gyvenamoji vieta.

“Manau, tai yra neteisinga. Apie šią problemą kalba visų didžiųjų šalies miestų merai. Nors priemiesčių gyventojai naudojasi miesto infrastruktūra, jų pinigai biudžeto nepasiekia”, – teigė meras.

V.Grubliausko nuomone, verta grįžti prie diskusijos dėl gyventojų pajamų mokesčio administravimo tvarkos. Dabartinis būdas nėra socialiai teisingas didžiųjų miestų atžvilgiu.

“Buvo siūlymų, kad gyventojų pajamų mokestis būtų skaičiuojamas pagal darbo ar realią gyvenamąją vietą. Anksčiau ar vėliau šis klausimas turėtų būti sprendžiamas Seime”, – aiškino miesto vadovas.

Nors mokesčiai nepatenka į biudžetą, uostamiesčio savivaldybė rūpinasi už jos ribų gyvenančiais klaipėdiečiais. Organizuojami autobusų maršrutai į priemiesčius, vaikai priimami į miesto lopšelius-darželius ar mokyklas.

“Manau, kad tai darome geriau negu rajono valdžia rūpinasi rajone gyvenančiais, bet Klaipėdoje dirbančiais žmonėmis. Yra priimta daug mums kainuojančių sprendimų, nors tai neprivalu. Ar tuo džiaugiasi klaipėdiečiai – ne tik retorinis klausimas”, – teigė meras.

Reikėtų apsispręsti dėl ribų

Klaipėdos pašonėje, tačiau jau rajono teritorijoje gyvenantys miestiečiai pasvarsto: gal vertėtų dalį rajono prijungti prie miesto savivaldybės teritorijos? Realiai jie dažniau naudojasi uostamiesčio infrastruktūra nei vyksta į rajono centrą. Pirmiausia, taip elgiasi dėl mažesnio atstumo ir patogumo.

Neoficialiais duomenimis, jei Klaipėda miesto ribą rytuose nukeltų 10 kilometrų, jos gyventojų skaičius išaugtų apie 10 tūkst.

“Įstatymų bazė numato, kad gyventojai turi teisę patys apsispręsti, kurios savivaldybės teritorijoje nori gyventi. Gal procedūros ir ilgos, bet tokia galimybė yra. Kėsintis į dabartinį administracinį suskirstymą Lietuvoje savivaldybei būtų mažų mažiausiai nekorektiška”, – pabrėžė meras.

Nuolat mažėjantis gyventojų skaičius turi įtakos ir miesto tarybos narių skaičiui. Jis tiesiogiai priklauso nuo gyvenamąją vietą deklaravusiųjų skaičiaus.

Dabar uostamiesčio taryboje yra 31 narys. Jų skaičius mažėtų, jei Klaipėdoje gyvenamąją vietą deklaravusių žmonių skaičius būtų mažesnis nei 100 tūkst.

Prieš ankstesniuosius vietos savivaldos rinkimus dviem nariais pagausėjo Klaipėdos rajono taryba. Rajone deklaravusiųjų gyvenimo vietą skaičius viršijo 50 tūkst.

V.Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad ypač sumažėjęs gyventojų skaičius daug rūpesčių prieš daugiau nei metus kėlė Panevėžiui. Jam grėsė netekti didmiesčio statuso. Norint jį gauti, reikia, kad čia gyventų ne mažiau kaip 100 tūkst. žmonių. Prieš pusmetį Panevėžys balansavo ties riba.

“Klaipėdos miestui toks likimas artimiausiu metu negresia. Žinoma, būtų geriau, jei galėtume džiaugtis didėjančiu gyventojų skaičiumi. Dėl to turime pasistengti visi”, – teigė meras.

Gyventojų skaičius

Klaipėdos miesto savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybė

1996 m. 201577 45422

1997 m. 198603 44651

1998 m. 196578 45982

1999 m. 195698 45941

2000 m. 194674 45902

2001 m. 193220 46179

2002 m. 190911 46413

2003 m. 189526 46570

2004 m. 186811 47367

2005 m. 183627 48104