Klaipėdos miestui – ambicingi užmojai

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėda pagal turistų skaičių sieks tapti vienu pirmaujančių miestų Baltijos šalyse. Savivaldybės atstovai sutiko, kad tikslas – ambicingas, tačiau neaišku, ar jį iš tikrųjų pavyks įgyvendinti.

Strategijos dar nebaigė

Uostamiesčio savivaldybė rengia Klaipėdos miesto turizmo rinkodaros strategiją. Penktadienį ji buvo pristatyta Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariams.

Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Viktorija Jakubauskytė-Andriulienė įspėjo, kad strategija dar nebaigta rengti. Tai tik tarpinis variantas.

Pirmiausia, pasak vedėjos, siekiama išsiaiškinti esamą situaciją, nustatyti stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes.

Turistai į uostamiestį dažniausiai atvažiuoja atostogauti, pailsėti. Lietuvos turizmo departamento duomenimis, pagal turistų skaičių šalyje pirmauja Vilnius ir Kaunas.

Uostamiestis yra ketvirtoje vietoje, nes jį dar lenkia Trakai. Tačiau, vertinant ne Klaipėdos miestą, o regioną, jis yra trečioje vietoje.

„Kalbėdami apie turizmą, manome, kad Klaipėda neturėtų būti viena. Tai miestas, kuris suteikia puikias galimybes aplankyti greta esančią Kuršių neriją, Palangą. Tačiau Klaipėdai reikia ir savų produktų, kurie padėtų pritraukti daugiau turistų“, – komentavo vedėja.

Lietuvos turizmo departamento duomenimis, į Klaipėdą daugiausia svetimšalių atvyksta iš Vokietijos ir Švedijos. Pasak V.Jakubauskytės-Andriulienės, tai parodo, į kokias rinkas reikia orientuotis.

Žinios – iš lūpų į lūpas

Strategijoje pažymėta, kad apie Lietuvą turistai dažniausiai sužino pasinaudoję paieškos sistema google.com. Antroje vietoje – informacija, kuri keliauja iš lūpų į lūpas.

„Nemaža dalis lietuvių yra išvykę gyventi į užsienį. Jie pristato savo šalį“, – tvirtino vedėja.

Pastaruosius dvejus metus turistų skaičius Klaipėdoje augo. Daugiausia jie į uostamiestį atvyksta kruiziniais laivais, keltais.

Tarp Klaipėdos išskirtinumų nurodoma gamta ir unikali, išskirtinė architektūra.

„Net būdami didžiuoju miestu, turime išskirtinę gamtą. Reikia ją išnaudoti. Taip pat – išskirtinę architektūrą, istorinius dalykus“, – dėstė vedėja.

Užsienio šalių turistai žavisi ir klaipėdiečių svetingumu. Pabrėžiama, kad uostamiestyje žmonės yra nuoširdūs, džiaugiasi atvykusiaisiais. Tarp išskirtinumų nurodomi ir gamtos ištekliai: gintaras, geoterminiai vandenys, išplėtota dviračių infrastruktūra, muziejai.

Tačiau teigiama, kad Klaipėdai dar yra kur padirbėti. Trūksta turistinių maršrutų, nėra vieningos tikslinės žinutės, kurią perduoda miestas. Pastarųjų yra kelios. Prie silpnybių priskiriamas ir oras.

Atkreiptas dėmesys į pramogų trūkumą. Nėra tinkamai išnaudojamas vanduo.

V.Jakubauskytė-Andriulienė atkreipė dėmesį, kad prie silpnybių priskiriama ir tai, kad klaipėdietis turistams neatrodo tikras miesto šeimininkas.

„Jei klaipėdiečio turistas paklaus, ką galima mieste pamatyti, jis pasiūlys apsilankyti Nidoje, Palangoje. Norime pritraukti turistų, bet patys juos išsiunčiame kitur“, – tvirtino vedėja.

Įgyvendinimu suabejojo

Tačiau V.Jakubauskytės-Andriulienės teigimu, reikia kurti ne tik bendrus projektus su šalia esančiais kurortais, bet ir išskirtinius, skirtus pritraukti užsieniečius būtent į Klaipėdą.

Strategijoje numatytos galimybės plėtoti ekologinį, kultūrinį-pažintinį, konferencinį turizmą, organizuoti aktyvų poilsį. Reikia geriau išnaudoti ir komunikaciją.

„Strategijoje apsibrėžėme viziją, kuo norėtume būti po kažkiek metų. Siekis yra ambicingas. Klaipėda turėtų tapti vienu iš pirmaujančių pagal turistų skaičių miestų Baltijos šalyse. Gal kryptis ir ambicinga, bet nebūkime pesimistais“, – teigė vedėja.

Yra numatytos ir priemonės, kuriomis bus siekiama tai padaryti. Žadama gerinti miesto įvaizdį, didinti jo žinomumą, tobulinti komunikaciją, kurti naujus produktus, kurie pritrauktų turistus.

Bus siekiama ne tik išlaikyti užsieniečius, kurie atvažiuoja dabar, bet ir pritraukti naujų, iš tolimų šalių, pavyzdžiui, Izraelio, JAV. Svarstoma, kad jiems reikėtų sugalvoti specialių turizmo maršrutų.

Strategijoje taip pat numatyta, kad Klaipėda būtų turistinis miestas, kultūros ir švietimo centras, patraukli gyventi vieta.

Tarybos nariai tvirtino, kad vizija tikrai ambicinga, tačiau suabejojo, ar ją pavyks įgyvendinti.

„Jei Klaipėdoje turistų skaičius išaugtų ir 20 proc., vis tiek nebūtume vienu iš miestų, kuriame apsilanko daugiausia turistų Baltijos šalyse“, – komentavo Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Aras Mileška.