Ko reikia emigrantams parvilioti į Lietuvą?

Į Lietuvą grįžtantiems emigrantams vyriausybė siūlo 70 tūkst. eurų kainuosiantį Migracijos informacijos centrą. Žadama, kad atsiras ir interneto svetainė su darbo mūsų šalyje pasiūlymais. Patys emigrantai informacijos apie grįžimui reikalingus dokumentus, pokyčius darbo rinkoje ieško Darbo biržos svetainėje, įvairiuose darbo skelbimų portaluose, socialiniuose tinkluose ir tikina, kad valdančiųjų pastangos būtų perteklinės. Sugrįžtuves kur kas labiau paskatintų subyrėjusi tradicija darbuotojams atlyginimus mokėti juodaisiais pinigais.

Išvažiuoti priverčia ir įmonių bankrotai

Vieno prekybos centrų administracijoje dirbusi jauna moteris, išėjusi vaiko priežiūros atostogų, kartu su vyru išvažiavo į Norvegiją. Penkiolika metų logistikos įmonėje dirbęs jos sutuoktinis, bankrutavus kelioms įmonėms, prarado darbą ir nusprendė verčiau išmėginti laimę užsienyje. Tuo labiau kad logistikos srityje pasirodė sunku susirasti darbą, kur atlyginimai būtų mokami ne juodaisiais pinigais. Norvegijoje vyras dirba statybose, o jo žmona rūpinasi trimis vaikais ir mąsto apie grįžimą į gimtinę.

„Esu dekrete, kol dukrai sukaks treji, – atvažiavau čia išbandyti laimės, būti su vyru. Kai baigsis vaiko auginimo atostogos, jeigu nepavyks įgyvendinti tam tikrų planų, grįšiu į darbą, kurį turiu Lietuvoje. Taip elgiasi nemažai motinų“, – pasakojo iš Lietuvos emigravusi Justina Grigė.

Atgal į gimtinę grįžtančių šeimų jos aplinkoje – vienetai. Daugelis nusprendė palaukti dar bent metus ir pažiūrėti, kol stabilizuosis situacija po euro įvedimo. Jeigu valiutų pasikeitimas neigiamų pokyčių neatneš, šeima svarstys grįžimo perspektyvas.

Visus su grįžimu susijusius klausimus išspręsti, darbo skelbimus peržiūrėti, pasak jos, galima apsilankius Darbo biržos, įvairių institucijų tinklalapiuose, ieškant pasiūlymų darbo skelbimų portaluose. Todėl naujas puslapis ar informacijos centras neatneštų jokios naudos.

Šių metų pradžioje Lietuvoje pradės veikti Migracijos informavimo centras, teiksiantis informaciją į šalį grįžtantiems emigrantams. Premjeras Algirdas Butkevičius tikino, kad centras teiks patikimą informaciją užsienyje gyvenantiems lietuviams visais su grįžimu ir gyvenimu Lietuvoje susijusiais klausimais vieno langelio principu. Centrui įkurti numatyta skirti apie 70 tūkst. eurų.

„Draugai, buvę kolegos, darbdaviai, Darbo birža, Mokesčių inspekcijos, „Sodros“ tinklalapiai, socialiniai tinklai, interneto darbo skelbimų portalai“, – vietas, kuriose randa visą reikiamą informaciją apie grįžimą į Lietuvą, vardijo kurį laiką Anglijoje konferencijas organizuojančioje firmoje dirbusi Panevėžio rajone gyvenanti Lina.

Į gimtąjį miestą ji nusprendė grįžti dėl mamos ligos. Dar prieš parvažiuodama gavusi pasiūlymą dirbti socialine pedagoge buvusi emigrantė pasakojo, kad susitvarkyti reikiamus dokumentus, rasti informacijos buvo paprasta. „Vieno langelio“ principas galėtų būti naudingas nebent tiems išvykusiems, kurie menkai geba naudotis internetu, nėra pratę savarankiškai rūpintis savo darbais, mokesčiais, socialinėmis garantijomis.

„Išvažiavau dėl to, kad socialinio darbo, socialinių paslaugų srityje labai maži atlyginimai. Kurį laiką dirbau tik iš pašaukimo“, – atvirai kalbėjo mergina, neatmetanti galimybės išvažiuoti vėl, kai pasitaisys netikėtai susirgusios mamos sveikata.

Emigrantus domina ir nedarbo stažo skaičiavimai

Nusprendusius grįžti ar grįžusius socialinės apsaugos klausimais konsultuoja Lietuvos darbo biržos EURES tarnyba, ir tai jau daro vieno langelio principu – tiesiogiai, telefonu, elektroniniu paštu.

„Emigrantus, besikreipiančius į EURES tarnybą, labiausiai domina mokesčių, socialinės apsaugos klausimai, migrantų nedarbo socialinio draudimo (NSD) stažo sumavimas ir NSD išmokų eksporto galimybės. Mūsų turimi duomenys rodo, kad pernai gauti 806 dokumentai asmenų, kurie pageidavo, kad įgytas darbinis ir draudiminis laikotarpis Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse ir Šveicarijoje būtų įskaitytas Lietuvoje“, – Alfa.lt sakė Lietuvos darbo biržos vyriausioji Komunikacijos skyriaus specialistė Milda Jankauskienė.

Pagal teisės aktus asmenys, gaunantys NSDI bet kurioje iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje ar Šveicarijoje, turi teisę grįžti į Lietuvą ieškoti darbo ir tuo metu, kai ieško, gauti NSDI – kitaip sakant, ją eksportuoti. Pernai tokia teise pasinaudojo 300 lietuvių.

Darbo birža primena, kad eksportuojant NSDI reikia įsiregistruoti bedarbiu per nurodytą terminą šalies, į kurią ketinama vykti, įstaigoje. To nepadarius gali būti prarandama teisė į NSDI.

Daugelis emigrantų norą sugrįžti užgniaužia supratę, kad Lietuvos darbo rinkoje neįsitvirtins. „Kad ir kaip traukia namai, artimieji, užsiblokuoji smegenis ir apie tai nemąstai, neskaudini savęs. Tikrai ne iš didelio džiaugsmo daug kas išvažiuoja, kai kurioms šeimoms tai paskutinis šiaudas.

Mano vyras išvažiavo po dvejų metų darbo paieškų Lietuvoje. Kai prasiskolinome, nes nebeturėjome ko valgyti, vienos mano algos nebeužteko šeimai. Tam, kad išvažiuotum, ypač su šeima, reikia daug pastangų ir stiprybės, bet viską darome tam, kad sukurtume vaikams geresnį gyvenimą, kad jie keliautų, socializuotųsi, būtų plačių pažiūrų žmonės, o ne tik matytų savo kiemą ir paskutinius centus skaičiuojančius tėvus“, – atvirai apie sprendimą emigruoti kalbėjo J. Grigė.

Viskas, anot išvažiavusios moters, apsiverčia, kai supranti, kad gali nesukdamas galvos vaikams nupirkti batus, drabužius, leisti juos į darželius, būrelius, gyventi kokybiškiau. Pavyzdžiui, vidutiniškai Norvegijoje galima uždirbti daugiau nei 2800 eurų, o leisti vaiką į privatų darželį kainuos apie 400 eurų.

alfa.lt

Komentarai