Krizė darbo rinkoje: greitai Lietuvoje atlyginimai ims pūstis it ant mielių

euros

Šiandien ekonomistai Lietuvos darbo rinką lygina su 2005-2006 m., kai atsigaunant ekonomikai darbuotojai buvo tiesiog graibstomi, o dėl kai kurių specialistų vyko tikri įmonių karai. Lietuvoje ir Ispanijoje nedarbas mažėja greičiausiai visoje ES. Tuo pat metu Lietuvos ekonomika stabiliai auga.

Ekonomistai sutaria, kad tik laiko klausimas, kada prasidės žymus atlyginimų augimas. Pastebima, kad kvalifikuotų darbuotojų Lietuvos įmonėms trūksta jau kelerius metus, tačiau dabar ima trūkti ir nekvalifikuotos darbo jėgos.

Tik laiko klausimas

Lietuvoje darbo rinka panašėja į 2005-2006 m. Tais metais įmonės pradėjo aršiai kovoti dėl darbuotojų, o 2007 m. kai kurių specialybių darbuotojų darbo rinkoje nebeliko visai. Mes prie to artėjame.

„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas 15min.lt paaiškino, kad spartus atlyginimų augimas yra tik laiko klausimas.

„Ekonomikos teorija ir praktika rodo, kad kai nedarbo lygis mažėja, įmonės vis aršiau ima tarpusavyje konkuruoti dėl darbuotojų. Dažniausiai pagrindinis būdas pritraukti darbuotojų yra didesnis darbo užmokestis.

Juolab, kad rezervų nemaža įmonių dalis turi, nes po krizės darbo produktyvumas Lietuvoje augo sparčiau nei darbo užmokestis. Darbo užmokesčio lygis Lietuvoje vis dar yra labai mažas“, – teigė ekonomistas.

Pasak jo, tendencijos, kurios pastebimos IT sektoriuje, labai greitai persikels ir į kitus sektorius: „Lietuvoje darbo rinka panašėja į 2005-2006 m. Tais metais įmonės pradėjo aršiai kovoti dėl darbuotojų, o 2007 m. kai kurių specialybių darbuotojų darbo rinkoje nebeliko visai. Mes prie to artėjame.“

Darbuotojų nevertina

Lietuvoje į bendrovėse dirbančius žmones labiau žiūrima ne kaip į investiciją, o kaip į kaštus, kuriuos stengiamasi minimizuoti.

Ž.Maurico teigimu, Lietuvos įmonės nėra labai linkusios investuoti į darbuotojus. Į bendrovėse dirbančius žmones labiau žiūrima ne kaip į investiciją, o kaip į kaštus, kuriuos stengiamasi minimizuoti. Kol nėra didelio reikalo, tol darbo užmokestis nekyla.

„2010-2013 m. atlyginimai nedidėjo ir tik dabar imame jausti spartesnį algų kilimą. Kai tik svarstyklės persisvers į darbuotojų pusę, mes pamatysime spartų atlyginimų augimą. Įmonių delsimas ir nenoras užbėgti įvykiams už akių lemia besikartojančius darbo rinkos ciklus, kai pradėjus trūkti darbo jėgos atlyginimai kyla ganėtinai sparčiai“, – kalbėjo pašnekovas.

Ekonomistas pabrėžė, kad atlyginimų augimą lems ir ES ekonomikos skatinimo priemonės: „Lietuva šiuo metu nuo Rusijos ekonomikos priklauso žymiai mažiau nei nuo ES. Matome, kad euro zonos ekonomika atsigauna ir augimas spartėja. Tokios lietuvių pamėgtos valstybės kaip Jungtinė Karalystė, Airija, Ispanija rodo itin didelius augimo tempus.

Ispanijos ir Jungtinės Karalystės ekonomika augs apie 3 proc., panašiai kaip ir Lietuvos. Airijai prognozuojamas didesnis nei 3 proc. ekonomikos augimas.

Tai labai dideli skaičiai, turint galvoje, kad jų ekonomikos kur kas labiau išsivysčiusios, nei Lietuvos. Eksportuojančioms įmonės galimybės nekelti darbuotojų darbo užmokesčio nebus. Teks efektyvinti darbo organizavimą, modernizuoti gamybą. Jeigu tai nepavyks, daliai įmonių teks užsidaryti neatlaikius konkurencinio spaudimo. Tai reikia suvokti, nes Lietuva negalės išlaikyti žemų darbo užmokesčių, jei likusiose ES šalyse jie ims kilti.“

Kratosi pigios darbo jėgos etiketės

IT kompanijos masiškai ateina į Vilnių ir Kauną. Vidutiniai specialistų darbo užmokesčiai siekia 2 tūkst. eurų. Bendrovės tai vertina kaip mažus darbo kaštus, nors 2 tūkst. eurų yra tris kartus daugiau nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, – teigė Ž.Mauricas.

Paklaustas, ar atlyginimų kilimas neatbaidys užsienio bendrovių ir nesukurs papildomų problemų Lietuvos įmonėms konkuruojant užsienyje, Ž.Mauricas siūlė žvelgti į kitus mūsų šalies privalumus.

„Šalies konkurencinis pranašumas nėra tik maži darbo kaštai. Ukrainoje darbo kaštai šiuo metu yra žymiai mažesni. Jie mažesni ir, pavyzdžiui, Turkijoje. Mūsų pranašumas yra kvalifikuota darbo jėga ir maži kaštai.

IT kompanijos masiškai ateina į Vilnių ir Kauną. Vidutiniai specialistų darbo užmokesčiai siekia 2 tūkst. eurų. Bendrovės tai vertina kaip mažus darbo kaštus, nors 2 tūkst. eurų yra tris kartus daugiau nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje.

Jau šiuo metu aš nežinau įmonių, kurios daugumai darbuotojų mokėtų minimalų darbo užmokestį. Visos moka bent jau 500-1000 eurų. Jei atlyginimai didės kelis šimtus eurų, daugeliui į Lietuvą ateinančių įmonių tai nebus taip svarbu. Švedijoje vidutinis darbo užmokestis keturis kartus didesnis nei Lietuvoje. Net jeigu tas santykis sumažėtų iki trijų kartų, tai iš esmės Lietuvos patrauklumo investuotojams nekeistų“, – dėstė ekonomistas.

Burbulų nėra

Nedarbo lygiui mažėjant apsinuogina ne tik kvalifikuotų, bet ir nekvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Gerų specialistų trūkumu darbdaviai skundžiasi jau kelerius metus, – teigė G.Nausėda.

SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda 15min.lt teigė, kad darbo užmokestis turėtų didėti, tačiau staigaus šuolio tikėtis neverta:

„Nevisiškai korektiška yra dabartinį laikmetį lyginti su 2005-2006 m. Išoriškai panašumų gal ir yra. Nedarbo lygiui mažėjant apsinuogina ne tik kvalifikuotų, bet ir nekvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Gerų specialistų trūkumu darbdaviai skundžiasi jau kelerius metus.

Pagrindinis skirtumas yra tai, kad 2005-2006 m. mes turėjome stiprų ekonomikos perkaitimą statybų sektoriuje. Dažniausiai iš ten atkeliaudavo žinios apie fantastiškas darbuotojų algas, kurios siekė dešimtis tūkstančių litų. Šiandien nekilnojamojo turto rinka pamažu atkunta, tačiau burbulo tikrai nėra ir nematau, iš kur toks burbulas turėtų atsirasti.“

Lėšos ES ekonomikai skatinti

Supraskime, kad ES ekonomikai skatinti skiriamos lėšos nėra darbo užmokesčio fondas, – minėjo SEB banko prezidento patarėjas.

Finansinio burbulo funkciją gali atlikti Europos Ccentrinio banko veiksmai skatinant ekonomiką papildomomis finansinėmis injekcijomis, tačiau efektą Lietuvos įmonės pajus ne iš karto.

„Supraskime, kad ES ekonomikai skatinti skiriamos lėšos nėra darbo užmokesčio fondas. Tai yra pinigų masė, kuri potencialiai gali skatinti ekonomiką ir užvesti kreditavimo mechanizmą.

Kiekybinis skatinimas į Lietuvą kol kas nelabai yra pernešamas, nes mūsų bankai šioje sistemoje nedalyvauja, vertybinių popierių nepardavinėja. Tuo tarpus ES tai vyksta ir Lietuva gali tikėtis padidinti savo eksporto apimtis.

Nemanau, kad šis procesas išjudės šuoliais. Iki spartesnio ekonomikos kilimo turėtų praeiti dar nuo pusės iki pusantrų metų“, – teigė G.Nausėda.

Bus priversti kelti algas

Lietuvoje nedarbo lygis, nors ir mažėja, tačiau yra gerokai didesnis nei „auksiniais“ ekonomikos metais, kuomet registruotas nedarbo lygis buvo kiek didesnis nei 3 proc. Šiuo metu nedarbo lygis viršija 8 proc.

Ekonomistas pastebėjo, kad Lietuvoje nedarbo lygis, nors ir mažėja, tačiau yra gerokai didesnis nei „auksiniais“ ekonomikos metais, kuomet registruotas nedarbo lygis buvo kiek didesnis nei 3 proc. Šiuo metu nedarbo lygis viršija 8 proc. Tai taip pat rodo ir tai, kad rinkoje esanti pasiūla ne visiškai tenkina darbdavius.

Pasak G.Nausėdos, kalbos, kad Lietuvos verslininkai neskuba dalintis ekonomikos augimo vaisiais su savo darbuotojais, yra tuščios:

„Nelabai tikiu sielos masažo metodais, kai imama diskutuoti, ar Lietuvos verslininkas yra morališkai toks pats geras, kaip vokietis ar švedas. Ekonomikoje veikia objektyvūs dėsningumai. Be abejo, nedarbo lygiui mažėjant ir be didelių moralinių įkalbinėjimų darbdaviai kels atlyginimus.

 

Šaltinis: 15min.lt
A A

Šiandien ekonomistai Lietuvos darbo rinką lygina su 2005-2006 m., kai atsigaunant ekonomikai darbuotojai buvo tiesiog graibstomi, o dėl kai kurių specialistų vyko tikri įmonių karai. Lietuvoje ir Ispanijoje nedarbas mažėja greičiausiai visoje ES. Tuo pat metu Lietuvos ekonomika stabiliai auga.

Ekonomistai sutaria, kad tik laiko klausimas, kada prasidės žymus atlyginimų augimas. Pastebima, kad kvalifikuotų darbuotojų Lietuvos įmonėms trūksta jau kelerius metus, tačiau dabar ima trūkti ir nekvalifikuotos darbo jėgos.

Tik laiko klausimas

Lietuvoje darbo rinka panašėja į 2005-2006 m. Tais metais įmonės pradėjo aršiai kovoti dėl darbuotojų, o 2007 m. kai kurių specialybių darbuotojų darbo rinkoje nebeliko visai. Mes prie to artėjame.

„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas 15min.lt paaiškino, kad spartus atlyginimų augimas yra tik laiko klausimas.

„Ekonomikos teorija ir praktika rodo, kad kai nedarbo lygis mažėja, įmonės vis aršiau ima tarpusavyje konkuruoti dėl darbuotojų. Dažniausiai pagrindinis būdas pritraukti darbuotojų yra didesnis darbo užmokestis.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Žygimantas Mauricas

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Žygimantas Mauricas

Juolab, kad rezervų nemaža įmonių dalis turi, nes po krizės darbo produktyvumas Lietuvoje augo sparčiau nei darbo užmokestis. Darbo užmokesčio lygis Lietuvoje vis dar yra labai mažas“, – teigė ekonomistas.

Pasak jo, tendencijos, kurios pastebimos IT sektoriuje, labai greitai persikels ir į kitus sektorius: „Lietuvoje darbo rinka panašėja į 2005-2006 m. Tais metais įmonės pradėjo aršiai kovoti dėl darbuotojų, o 2007 m. kai kurių specialybių darbuotojų darbo rinkoje nebeliko visai. Mes prie to artėjame.“

Darbuotojų nevertina

Lietuvoje į bendrovėse dirbančius žmones labiau žiūrima ne kaip į investiciją, o kaip į kaštus, kuriuos stengiamasi minimizuoti.

Ž.Maurico teigimu, Lietuvos įmonės nėra labai linkusios investuoti į darbuotojus. Į bendrovėse dirbančius žmones labiau žiūrima ne kaip į investiciją, o kaip į kaštus, kuriuos stengiamasi minimizuoti. Kol nėra didelio reikalo, tol darbo užmokestis nekyla.

„2010-2013 m. atlyginimai nedidėjo ir tik dabar imame jausti spartesnį algų kilimą. Kai tik svarstyklės persisvers į darbuotojų pusę, mes pamatysime spartų atlyginimų augimą. Įmonių delsimas ir nenoras užbėgti įvykiams už akių lemia besikartojančius darbo rinkos ciklus, kai pradėjus trūkti darbo jėgos atlyginimai kyla ganėtinai sparčiai“, – kalbėjo pašnekovas.

123rf.com nuotr./Darbas

123rf.com nuotr./Darbas

Ekonomistas pabrėžė, kad atlyginimų augimą lems ir ES ekonomikos skatinimo priemonės: „Lietuva šiuo metu nuo Rusijos ekonomikos priklauso žymiai mažiau nei nuo ES. Matome, kad euro zonos ekonomika atsigauna ir augimas spartėja. Tokios lietuvių pamėgtos valstybės kaip Jungtinė Karalystė, Airija, Ispanija rodo itin didelius augimo tempus.

Ispanijos ir Jungtinės Karalystės ekonomika augs apie 3 proc., panašiai kaip ir Lietuvos. Airijai prognozuojamas didesnis nei 3 proc. ekonomikos augimas.

Tai labai dideli skaičiai, turint galvoje, kad jų ekonomikos kur kas labiau išsivysčiusios, nei Lietuvos. Eksportuojančioms įmonės galimybės nekelti darbuotojų darbo užmokesčio nebus. Teks efektyvinti darbo organizavimą, modernizuoti gamybą. Jeigu tai nepavyks, daliai įmonių teks užsidaryti neatlaikius konkurencinio spaudimo. Tai reikia suvokti, nes Lietuva negalės išlaikyti žemų darbo užmokesčių, jei likusiose ES šalyse jie ims kilti.“

Kratosi pigios darbo jėgos etiketės

IT kompanijos masiškai ateina į Vilnių ir Kauną. Vidutiniai specialistų darbo užmokesčiai siekia 2 tūkst. eurų. Bendrovės tai vertina kaip mažus darbo kaštus, nors 2 tūkst. eurų yra tris kartus daugiau nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, – teigė Ž.Mauricas.

Paklaustas, ar atlyginimų kilimas neatbaidys užsienio bendrovių ir nesukurs papildomų problemų Lietuvos įmonėms konkuruojant užsienyje, Ž.Mauricas siūlė žvelgti į kitus mūsų šalies privalumus.

„Šalies konkurencinis pranašumas nėra tik maži darbo kaštai. Ukrainoje darbo kaštai šiuo metu yra žymiai mažesni. Jie mažesni ir, pavyzdžiui, Turkijoje. Mūsų pranašumas yra kvalifikuota darbo jėga ir maži kaštai.

IT kompanijos masiškai ateina į Vilnių ir Kauną. Vidutiniai specialistų darbo užmokesčiai siekia 2 tūkst. eurų. Bendrovės tai vertina kaip mažus darbo kaštus, nors 2 tūkst. eurų yra tris kartus daugiau nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje.

Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr./Langų plovėjai

Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr./Langų plovėjai

Jau šiuo metu aš nežinau įmonių, kurios daugumai darbuotojų mokėtų minimalų darbo užmokestį. Visos moka bent jau 500-1000 eurų. Jei atlyginimai didės kelis šimtus eurų, daugeliui į Lietuvą ateinančių įmonių tai nebus taip svarbu. Švedijoje vidutinis darbo užmokestis keturis kartus didesnis nei Lietuvoje. Net jeigu tas santykis sumažėtų iki trijų kartų, tai iš esmės Lietuvos patrauklumo investuotojams nekeistų“, – dėstė ekonomistas.

Burbulų nėra

Nedarbo lygiui mažėjant apsinuogina ne tik kvalifikuotų, bet ir nekvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Gerų specialistų trūkumu darbdaviai skundžiasi jau kelerius metus, – teigė G.Nausėda.

SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda 15min.lt teigė, kad darbo užmokestis turėtų didėti, tačiau staigaus šuolio tikėtis neverta:

„Nevisiškai korektiška yra dabartinį laikmetį lyginti su 2005-2006 m. Išoriškai panašumų gal ir yra. Nedarbo lygiui mažėjant apsinuogina ne tik kvalifikuotų, bet ir nekvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Gerų specialistų trūkumu darbdaviai skundžiasi jau kelerius metus.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Gitanas Nausėda ir Žygimantas Mauricas

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Gitanas Nausėda ir Žygimantas Mauricas

Pagrindinis skirtumas yra tai, kad 2005-2006 m. mes turėjome stiprų ekonomikos perkaitimą statybų sektoriuje. Dažniausiai iš ten atkeliaudavo žinios apie fantastiškas darbuotojų algas, kurios siekė dešimtis tūkstančių litų. Šiandien nekilnojamojo turto rinka pamažu atkunta, tačiau burbulo tikrai nėra ir nematau, iš kur toks burbulas turėtų atsirasti.“

Lėšos ES ekonomikai skatinti

Supraskime, kad ES ekonomikai skatinti skiriamos lėšos nėra darbo užmokesčio fondas, – minėjo SEB banko prezidento patarėjas.

Finansinio burbulo funkciją gali atlikti Europos Ccentrinio banko veiksmai skatinant ekonomiką papildomomis finansinėmis injekcijomis, tačiau efektą Lietuvos įmonės pajus ne iš karto.

„Supraskime, kad ES ekonomikai skatinti skiriamos lėšos nėra darbo užmokesčio fondas. Tai yra pinigų masė, kuri potencialiai gali skatinti ekonomiką ir užvesti kreditavimo mechanizmą.

c

ES investicijos užimtumui didinti

Kiekybinis skatinimas į Lietuvą kol kas nelabai yra pernešamas, nes mūsų bankai šioje sistemoje nedalyvauja, vertybinių popierių nepardavinėja. Tuo tarpus ES tai vyksta ir Lietuva gali tikėtis padidinti savo eksporto apimtis.

Nemanau, kad šis procesas išjudės šuoliais. Iki spartesnio ekonomikos kilimo turėtų praeiti dar nuo pusės iki pusantrų metų“, – teigė G.Nausėda.

Bus priversti kelti algas

Lietuvoje nedarbo lygis, nors ir mažėja, tačiau yra gerokai didesnis nei „auksiniais“ ekonomikos metais, kuomet registruotas nedarbo lygis buvo kiek didesnis nei 3 proc. Šiuo metu nedarbo lygis viršija 8 proc.

Ekonomistas pastebėjo, kad Lietuvoje nedarbo lygis, nors ir mažėja, tačiau yra gerokai didesnis nei „auksiniais“ ekonomikos metais, kuomet registruotas nedarbo lygis buvo kiek didesnis nei 3 proc. Šiuo metu nedarbo lygis viršija 8 proc. Tai taip pat rodo ir tai, kad rinkoje esanti pasiūla ne visiškai tenkina darbdavius.

Pasak G.Nausėdos, kalbos, kad Lietuvos verslininkai neskuba dalintis ekonomikos augimo vaisiais su savo darbuotojais, yra tuščios:

„Nelabai tikiu sielos masažo metodais, kai imama diskutuoti, ar Lietuvos verslininkas yra morališkai toks pats geras, kaip vokietis ar švedas. Ekonomikoje veikia objektyvūs dėsningumai. Be abejo, nedarbo lygiui mažėjant ir be didelių moralinių įkalbinėjimų darbdaviai kels atlyginimus.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pinigai

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pinigai

Ne visi verslininkai norės plėsti gamybą. Yra įmonių, kurios iš viso nepriiminės naujų darbuotojų, tačiau tie verslininkai, kuriems reikės daugiau darbo jėgos, pirmiausia jos dairysis darbo rinkoje, o ten neradę bandys vilioti iš konkurentų.

Verslininkų nereikia įkalbinėti pakelti algą. Jie bus priversti tai daryti, nes to reikalaus objektyvi situacija. Lietuvoje tuo keliu ir eisime. Ne visur atlyginimai kils vienodai, tačiau sektoriuose, kurie turi geresnes ekonomines perspektyvas, atlyginimai tikrai augs.“

15min.lt


Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą



 

Apklausa

Ar dirbate šeštadieniais?

Loading ... Loading ...