Lietuvą sunaikins alkoholis, ne emigracija

– Po žudynių Kražiuose vėl kalbama, kad dėl nelaimių kaltas alkoholis. Ką jūs manote?

– Tai yra tikra tiesa. Per savo didelę praktiką, 39-erius darbo stacionare metus, gydžiau jau 18 tūkstančių ligonių. Vien tik stacionare, neskaitant ambulatorinių. Daug metų aš kalbu, rašau, esame sukūrę filmų, tačiau niekas nesikeičia.

Pasaulyje įrodyta – ne narkotikai ar tabakas, o alkoholis yra pati baisiausia psichotropinė medžiaga. Laisvai prieinama dieną ir naktį, kada nori, kur nori, kiek nori.

Alkoholyje yra įvairiausių medžiagų, kurios smarkiai kenkia viso organizmo gyvoms ląstelėms, ypač smegenims. Priklausomybės – smegenų liga.

Deja, smegenų pakeisti niekas negali. Kai smegenys suardomos psichotropinių medžiagų, žmogus tampa ne tik fiziškai ligotas. Įvykus alkoholizmo komplikacijoms, apimtas ūmių psichozių jis pridaro baisiausių dalykų.

– Ar reikalingas priverstinis gydymas nuo alkoholio, blaivyklos?

– Dirbau tais laikais, kai Lietuvoje veikė blaivyklos, buvo priverstinis alkoholikų gydymas. Dabar demokratija, laisvė, dėl to visuomenėje kyla nesutarimai.

Jei žmogus girtas, kartu ir kvailas, niekas su juo nekalba, niekur nepriima. Medicinos įstaigos dabar paverstos į kažkokį balaganą.

Pas mane ateina pacientai su 2,9 promilės ar 3,54 promilės girtumu. Ką su tokiais turiu daryti? Pagal priklausomybės ligų centrų nuostatus, girtų žmonių negalime guldyti, nes kyla rizika jų gyvybei.

Pagal sutartį su Respublikine Šiaulių ligonine, tokius ligonius, esant sunkiai intoksikacijai, kada širdis maskatuojasi, ritmo sutrikimai, kepenų, kasos uždegimas ir kita, kviečiame greitąją pagalbą, vežame į ligoninę.

Sunkios intoksikacijos žmogus turi būti gydomas ten, kur šalia yra reanimacija. Išskyrus vieną Psichiatrijos ligoninę Vilniuje, visos kitos Psichiatrijos ligoninės reanimacijų neturi. Šiaulių mieste jie gydomi Toksikologijos, Nefrologijos skyriuose.

Kai atveža į ligoninę, jie rėkia: „Nenoriu gydytis!“. Ką daktaras daro? Nenori – eik namo!

– Ką darote jūs?

– Aš guldau, nes suprantu, kad jis – ligonis. Alkoholikas pats niekada nesutiks gydytis, jis neigia ligą: visi kiti pijokai, tik ne jis. Todėl reikia keisti visų medikų požiūrį. Kai žmogus sako, kad nenori, būtent daktaro pareiga nustatyti, kad jis jau pavojingas. Kiekvienas alkoholikas pavojingas aplinkiniams ir pačiam sau, todėl jį būtina gyldyti į stacionarą, o ne paleisti likimo valiai.

Jei jį išleisi, nepadėsi šiuo metu, gali visko pridaryti. Būna, palenda po traukiniu. Daugelis savižudybių kyla dėl alkoholio.

Apie 16 metų darau tyrimą, bendradarbiaudamas su policija renku duomenis apie savižudybes Šiauliuose. Kai kuriais metais būdavo net 100 procentų, kai savižudybes žmonės padarydavo girti. Tą rodo ne tik Šiaulių, bet visos Lietuvos patirtis.

Žmogus nekaltas, kad geria, tai yra smegenų liga.

Ateina girtas į Priėmimo skyrių, jam sako: „Eik namo, sėsk ant kėdės, gerk mineralinį vandenį ir pasveiksi“ arba varo išsiblaivyti. Jis grįžta, klapatojasi ir geria toliau. Kai geria, „šarai“ susisuka, prasideda psichozė, klausos, regos haliucinacijos.

Prieš kelias dienas pas mus paguldė vyrą iš Jurbarko. Jis buvo girtas, padarėm lašelines, pradėjo blaivytis. Vakare jam prasidėjo orientacijos sutrikimai, nežino, kur randasi, ką daro, lipa lauk per langą, mes laikom, kad neiškristų… Iškvietėme greitąją pagalbą. Reikia apsirengti, jis lenda po antklode, galvoja, kad kelnes maunasi. Ligoninėje jį paguldė į Psichiatrijos skyrių, po kelių dienų grąžino pas mus tęsti gydymą.

Apie agresyvumą net nekalbu. Mano aiškinimas ligoniams nelabai patinka. Sakau, jei gersi – prarasi sveikatą, šeimą. Mane pasiunčia ant trijų raidžių. Per tiek metų aš visko matęs, kol kas į fraką negavau.

Aš – gydytojas psichiatras, bendraudamas žiūriu, kokia reakcija: vieną reikia paglostyti, kitą pabarti, visur reikalinga diplomatija. Agresyvių pacientų pilna, bet reikia su jais mokėti dirbti, žinant, kad tai yra psichikos ligoniai.

Dabar nebeliko specialisto psichiatras–narkologas. Šioje srityje turėtų dirbti visi psichiatrai, gydyti ne tik sergančius šizofrenija, depresija, asmenybės sutrikimais. Niekas dabar netikrina, kiek koks daktaras, šeimos gydytojas turi pacientų, sergančių alkoholizmu.

Pirmasis Narkologijos skyrius Šiaulių ligoninėje šalia Psichiatrijos skyriaus buvo įkurtas 1978 metais, 2001-aisiais Priklausomybės ligų centras atsiskyrė. Nuo to laiko centrui vadovauju jau trečią kadenciją. Esu pensininkas, bet niekas neateina manęs pakeisti. Nuo kitų metų ruošiuosi išeiti į užtarnautą poilsį.

Dabar vienas dirbu už du daktarus ambulatorijoje, stacionare ir dar esu įstaigos direktorius. Nėra norinčių dirbti, nes atlyginimas tik 2030 litų, pagal koeficientą.

Išmirė psichiatrai Šiauliuose, jų stygius ir pačioje ligoninėje. Niekas nenori dirbti su pijokais: tai šlykštisi, tai bloga, tai keikiasi, tai agresyvūs, gali papjauti…

Smegenų liga nepagydoma

– Tie patys pacientai pas jus į centrą vis sugrįžta. Kodėl?

– Šiandien kokį 21 kartą žmona vyrą atvežė. Apsidaužęs, nusibrozdinęs, sunkus girtumas – 2,91 promilės. Pažiūrėjau pulsą, spaudimą, surizikavau guldyti, detoksikuoti.

Alkoholizmas – nepagydoma smegenų liga, kuri visada atsinaujina, recidyvuoja, kada žmogus paragauja alkoholio. Jis geria ne dėl to, kad blogas, bet todėl, kad smegenys, praėjus kuriam laikui, ima reikalauti nuodo. Tai vyksta pasąmonėje, kiekvienam skirtingai – po savaitės, mėnesio, metų ar kelių.

Visi aplinkiniai pamato, kad žmogus pasidaro dirglus, neramus, piktas, pradeda ieškoti kaltų aplink. Tuo momentu žmogui reikia padėti, duoti antidepresantų, kad slopintų nerimą. Mokslininkai sako, liga gali būti paveldėta. Pasaulio statistika rodo, kad nuo 40 iki 60 procentų tai yra kelių genų kombinacija.

Gali su alkoholizmu ilgai ir laimingai gyventi, bet turi būti absoliuti blaivybė iki mirties. Ar lengva tai padaryti? Neįmanoma.

Įvairūs metodai padeda kurį laiką. Anoniminių alkoholikų šūkiai remiasi į tai, kad negeriu šiandien. Taip iš tų dienų susideda dešimtmečiai.

Ligos nejauti, kol neparagauji. Paragavęs paleidi ligos mechanizmą. Gali būti praėję 30 ar 50 metų blaivybės, bet su pipete užlašini ant liežuvio alkoholio ir reflektoriškai signalas duodamas į smegenis.

Aš dažnai pajuokauju: va, ateini, pasigydai, sustiprėji, kad išėjęs vėl galėtum gerti. Pacientas galvoja, kad jau pasveikęs galės saikingai, kultūringai išgerti. Ligoniui tokio termino nėra.

Indėnus nužudė alkoholis

– Ar visus vienodai veikia alkoholis, sukelia agresiją?

– Nevienodai. Priklauso nuo charakterio, temperamento. Mokslininkai yra nustatę, kad jei žmogaus, turėjusio galvos smegenų traumą, pakenktos kepenys, kasa, jis serga cukralige, tuberkulioze, labai greitai pripranta prie psichotropinių medžiagų.

Kuo jaunesnis, tuo greičiau jį paveikia nuodas. Mūsų vienas 30-metis pacientas prijungtas prie aparatų. Gėrė gėrė, neteko sąmonės, priepuoliai – pragertos kepenys. Smegenėlės jau atrofuotos, jis invalidas, perspektyva – slaugos ligoninė.

Lietuvoje tokių įstaigų, paslaugų kiekvieną dieną reikės vis daugiau. Kasdien pas mane ligonių daugiau, jie vis sunkesni. Šoka per langą, susilaužo kojas, epilepsija ištiko – nukrito, persikando liežuvį, kraujai taškosi, aš kruvinas, bandom atgaivinti…

– Kaip manote, kodėl būtent Lietuva pirmauja pagal išgeriamo alkoholio kiekį?

– Jau prancūzų mokslininkai XVII amžiuje rašė – alkoholizmas veda į tautos išnykimą. Rusijos imperatorienė Jekaterina sakė: nugirdytą liaudį lengva valdyti. Josifas Stalinas sakė: nėra žmogaus, nėra problemos. JAV prezidentas Trumenas sakė: nėra ko mesti ant rusų atominės bombos, duokim alkoholio – patys išsinaikins.

Kaip amerikiečiai indėnus išnaikino? Ugniniu vandeniu. Davė gerti ir viskas. Pas juos buvo sausas įstatymas, bet ar padėjo? Pogrindinė prekyba klestėjo.

Žmogus yra tokia būtybė, kuri siekia malonumo.

Matome, kokios lietuvių tradicijos – tėvai sako vaikui: negerk, nerūkyk, o patys tą daro. Vaikas irgi darys, nes tai pamėgdžiojimas. Taip daro visa visuomenė. Kokios mūsų šventės? Su alkoholiu. Vaikui vietoje arbatos įpila bealkoholinio šampano, pratina nuo mažens.

Žmogus gyvena sociume, daro „kaip visi“. Jis įsivaizduoja, kad sveikas žmogus turi teisę išgerti normą alkoholinių gėrimų, kuri nesukelia priklausomybės. Įsivaizduoja, kad alkoholiku netampa, yra abstinentas!

Kai geria pralenkdamas normas, kelių gramų neužtenka. Deda iki pergalės. Jei pritrūko, nusiunčia ką nors dar parnešti. Jei per vakarą ar mėnesį išgeriame kelių metų dozes, tampame priklausomi. Nuo priklausomybės pabėgti nebegali.

– Ar matote išeitį, kad situacija Lietuvoje gerėtų?

– Reikia mažinti išgerto alkoholio kiekį. Mažinti prieinamumą, išimti alkoholį iš degalinių. Tegul nefilosofuoja, kad negalima!

Reikia specializuotų alkoholio parduotuvių. Iki 25 metų vystosi smegenys, vadinasi, jaunimui reikia uždrausti gerti. Valstybė turi imtis priemonių!

Dabar paleidžia: gerkit, „dulkinkitės“, sifilis, AIDS, gonorėja – viskas plinta. Ligų daugėja per gėrimą. Išgėrei – jūra iki kelių.

Mūsų žmonių sveikatos sąskaita alkoholio gamintojai kraunasi pinigus ir daro nusikaltimą. Jie turi įtaką Seime, atitinkamoms grupėms, pramuša įstatymus.

Kiek reikėjo kovoti dėl rugsėjo pirmosios, kad tądien nepardavinėtų alkoholio. Neįmanoma visko sustabdyti, bet jei užkarda neleidžia, geriau.

 

Komentarai