Lietuva turės du regionus – sostinės ir likusios šalies dalies

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Siekiant neprarasti Europos Sąjungos paramos, Lietuva bus suskirstyta į du regionus – turtingesnio Vilniaus ir skurdesnės likusios valstybės dalies.

Tokį nutarimą trečiadienį priėmė Vyriausybė. Į Vilniaus regioną įtraukti visi sostinės apskrityje esantys rajonai, o į Vidurio ir Vakarų Lietuvos – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių rajonai.

Pasak Sauliaus Skvernelio, vidaus reikalų ministro, „tai ne naujas administracinis, o tik statistinis šalies suskirstymas, nes be jo Lietuva po 2021 m. prarastų galimybę gauti didesnę ES finansinę paramą, skirtą provincijos stiprinimui ir skirtumams tarp regionų mažinti“.

Pagal esamas ES taisykles, bendrijos finansinė parama skirtingo ekonominio išsivystymo lygio regionams – mažiau išvystytiems, pereinamiesiems ir labiau išvystytiems – nėra vienoda, o Vilniaus regionas pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius viršija ES vidurkį ir Lietuvą smarkiai tempia į viršų. „Neatlikus jokių veiksmų Lietuva bus priskirta pereinamųjų regionų kategorijai, to pasekmė – skiriama ES parama, išskyrus paramą kaimo plėtrai ir teritoriniam bendradarbiavimui, galime negauti apie 2,7 mlrd. Eur paramos ir ji sumažėtų iki 60% buvusios apimties – nuo 6,8 iki 4,1 mlrd. Eur“, – teigė p. Skvernelis.

Vyriausybės nariai posėdyje pasiginčijo, ar nereikėtų dalies Vilniaus apskričiai priklausančių ekonomiškai silpnesnių rajonų perkelti į Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną. Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad nėra tikslinga „naujai sukarpyti apskritis – visa Vilniaus apskritis turi priklausyti sostinės regionui, o visų likusių apskričių rajonai turi atitekti Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui“.

Pasiginčiję ministrai vis dėlto pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlytam sprendimui.

„Pagrindinė nauda bus ta, kad didesnė dalis Lietuvos teritorijos galės gauti papildomą ES paramą savo vystymui, nes tokių regionų sudarymas suteiks galimybę Vyriausybei po 2018 m. derėtis dėl atskiro paramos paketo mažiau išvystytai Lietuvos teritorijos daliai, o parama mažiau išvystytiems regionams yra didesnė ir įvairesnė – daugiau remiamų sričių“, – pastebėjo p. Skvernelis.

Gyventojai dėl tokio naujo suskirstymo jokių pokyčių neturėtų pajust. Pažymima, kad panašią praktiką – turėti atskirą sostinės regioną – turi didelė dalis ES valstybių, nuo Slovakijos iki Vokietijos.