Lietuviai būriais veržiasi į Lenkiją ir triskart pigesnių vaistų

Eglės Digrytės nuotr. / Reklama

Eglės Digrytės nuotr. / Reklama

 

Vykti į Lenkiją maisto, buitinių, ūkiškų ar statybinių prekių jau tapo įprasta. Tačiau pas kaimynus reguliariai važinėjantys kraštiečiai įsitikino, kad ten verta ne tik pigesnės mėsos ieškoti, bet ir vaistinių slenksčius minti, mat lenkai siūlo ne tik platesnį vaistų asortimentą, bet ir gerokai mažesnes kainas.

Lenkų farmacinės kompanijos, skaičiuodamos mūsų kraštiečių nešamą pelną, siekia dar labiau įtikti ir vaistinėse vis dažniau įdarbina lietuviškai kalbančius vaistininkus.

Kol lenkai apsuk­riai pritraukia vis daug klientų iš Lietuvos, mūsų šalies politikai kol kas blaškosi nerasdami atsakymo, kodėl lietuviai mieliau pildo lenkų biudžetą, o ne mūsų.

Lenkijoje sirgti pigiau

Skaitytojas Arūnas iš Alytaus pasakoja, kad apsipirkti į Lenkiją kartu su žmona važiuoja bent kelis kartus per mėnesį. Neretai į kompaniją įsiprašo ir kaimynai, giminaičiai, taigi norinčiųjų įsigyti pigesnių vaistų netrūksta. Pensinio amžiaus sulaukęs vyras teigia Alytaus vaistinėse besilankantis tik kompensuojamųjų vaistų nusipirkti, tačiau sako pastebėjęs, kad net ir jų pas mus pirkti esą neapsimoka, mat lenkų vaistinėse jie pigesni ir be kompensacijos. Nuo lietuviškų vaistinių nusigręžiant vis daugiau žmonių, lenkų farmacinės kompanijos, skaičiuodamos mūsų kraštiečių nešamą pelną, siekia dar labiau įtikti ir vaistinėse vis dažniau įdarbina lietuviškai kalbančius vaistininkus.

Panašios nuomonės laikosi ir Prienų r. gyvenanti dviejų vaikų mama Agnė Juodžiukynienė, kuri Suvalkuose apsilanko keletą kartų per metus. Agnė skaičiuoja ten kaskart išleidžianti apie 150 Eur, dalį sumos skirianti vaistams. Pašnekovė pasakoja Suvalkų vaistinėje perkanti preparatus nuo peršalimo, skausmo, rečiau – receptinius vaistus. „Kartą mano mamai teko pirkti leidžiamus vaistus į sąnarį. Lietuvoje vienos injekcijos kaina siekė 87 Eur, o štai Suvalkuose už tokią pat sumą jų nupirkome net tris“, – tikino jauna moteris.

Norint įsitikinti kainų skirtumu, palyginkime keletą vaistinių preparatų, parduodamų pas mus ir kaimynus lenkus. Šiuo metu ypač aktualūs vaistai nuo peršalimo ir gripo, tad, pavyzdžiui, 10 pakelių preparato nuo slogos ir karščiavimo „Coldrex“ mūsų vaistinėse kainuoja 4–7 Eur, o Lenkjoje – 9–16 zlotų (2–4 Eur). Žinant tai, kad Lietuvoje daugiausia suvartojama vaistų nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kaip pavyzdį paimkime receptinį kompensuojamąjį medikamentą padidėjusio kraujospūdžio profilaktikai „Betaloc ZOK“. Jo kaina Lietuvoje svyruoja iki 11 Eur, o Lenkijoje – 36 zlotų (6–8 Eur).

Tačiau akivaizdžiausi kainų skirtumai išryškėja maisto papildų lentynose. Tarkime, už žuvų taukus, į kurių sudėtį įeina Omega 3, -6 ir -9 rūgštys, mums tektų sumokėti 18 Eur, o štai lenkams net 6 kartus mažiau t. y. – 14 zlotų (3 Eur).

Lietuvių kalba – privalumas

Dažnėjantys lietuvių vizitai Lenkijos pasienyje įsikūrusiose vaistinėse farmacininkų nebestebina. Lietuvos valstybinėmis ar lenkiško turgaus dienomis vaistinės sulaukia tikro lietuvių anšlago. Lietuvaičiai juokauja, kad jei ne kita valiuta, sunkiai besuprastum, kad esi svečioje šalyje, mat jie dažniausiai aptarnaujami gimtąja kalba, o eilėse tenka lūkuriuoti su kaimynais, giminaičiais ar kitais atvykėliais iš skirtingų šalies regionų. Lenkijoje dirbančios vaistininkės prasitarė, kad ieškant darbo Suvalkų, Seinų ar Punsko vaistinėse lietuvių kalbos žinios – didelis privalumas.

Korespondentei popiet besišnekučiuojant su farmacininke Zita (dėl Lenkijoje veikiančio vaistinių savireklamos apribojimo kalbintos vaistininkės pageidavo nenurodyti pavardžių ir atstovaujamos vaistinės), ji sakė tądien jau aptarnavusi septynis lietuvius. „Čia jie ieško įvairių vaistų. Pradedant nuo skausmo, peršalimo, gripo, sirupų, vitaminų vaikams, baigiant vaistais nuo „viršutinės lentynos“. Jie inovatyvūs, nauji, žinoma, brangūs, tačiau kur kas pigesni nei Lietuvoje. Pasitaiko atvejų, kai žmonės atvažiuoja pirkti vaistų, kurie Lietuvoje nėra registruoti, – pasakojo Lenkijoje dirbanti vaistininkė, pridurdama, kad lietuviai vieno apsipirkimo metu vidutiniškai išleidžia apie 70 zlotų (16 Eur). – Būna atvejų, kai klientai visiškai nenusimano, kiek jų prašomi vaistai kainuoja Lietuvoje. Kadangi susišnekame ta pačia kalba, draugiškai pasiūlome pasidomėti vaistų kaina namuose, o vėliau kreiptis į mus.“

Pagrindiniai klientai – jaunos šeimos

Seinų vaistinėje dirbanti Ana pastebėjo, jog lietuviai neretai atvyksta nešini gydytojų išrašytais receptais. Dažniausiai prašoma medikamentų nuo skausmo, širdies, kraujagyslių ligų. Paklausus, kokio amžiaus pacientai iš Lietuvos atvyksta dažniausiai, išaiškėjo, kad pagrindiniai lenkiškų vaistinių klientai – darbingo amžiaus šeimos. „Dažniausiai tai vidutinio amžiaus žmonės. Jie vaistus perka nedideliais kiekiais, vidutiniškai išleisdami apie 100 zlotų (22,51 Eur)“, – sakė pašnekovė.

Pasak vaistininkės Zitos, atvykėliai iš Lietuvos vaistais aprūpina visą šeimą, sunkiai sergančius tėvus. „Dažnai senjorams išrašomi kraujo krešėjimą mažinantys vaistai, tačiau jie dėl silpnos sveikatos nepajėgia atvažiuoti, todėl jais pasirūpina vaikai. Taip pat sulaukiame nemažai skambučių iš skirtingų Lietuvos kraštų. Žmonės į mus kreipiasi norėdami iš anksto užsisakyti vaistų, kurių sako neišgalintys nusipirkti savo mieste ar miestelyje. Žinoma, ir pas mus jie nėra tokie pigūs ir lengvai gaunami, tačiau žmonės vis viena apsiskaičiuoja, kad sudėjus laiko sąnaudas, kelio išlaidas jiems vis tiek labiau apsimoka pirkti vaistus pas mus“, – dėstė vaistininkė skaičiuodama, kad lietuviai jų vaistinėje dažnai sutaupo antra tiek, kiek būtų išleidę anapus sienos.

Viena ranka duoda, kita atima

„Jeigu atmetus degalų išlaidas žmonėms vis viena apsimoka važiuoti į Lenkiją pirkti vaistų, manau, mūsų politikai turėtų daryti išvadas, – pasipiktinimo neslėpė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė, siūlydama keisti dabartinę kompensuojamųjų vaistų politiką taip, kad būtų sudarytos sąlygos vaistus įsigyti savo šalyje, o ne svetur. – Šį klausimą nuolat keliame Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), t. y. kad žmonėms nebūtų didinamos priemokos kompensuojamiesiems vaistams. Įprastai naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas įsigalioja gegužės 1 d., o šiemet jis įsigaliojo tik vasaros pabaigoje. Akivaizdu, kad ministras nedrįso jo pasirašyti vien dėl padidėjusių priemokų. Nors sakėme, kad situacija tik pablogėjo, SAM ir Valstybinė ligonių kasa gyrėsi, antai sutaupys biudžeto lėšų, tačiau toks taupymas nugulė ant pacientų pečių.“

V.Augustinienė atkreipė dėmesį, kad, sudarant kompensuojamųjų vaistų kainynus, didesnio palengvėjimo gyventojai nesulaukia tik todėl, kad valdininkų rankos vis nukrypsta į save.

„Dažnai kalbame apie korupciją. Susidaro toks vaizdas, kad, įtraukus naują vaistą į kainyną, tai kažkam iš valdininkų naudinga, o vaistams, anksčiau įtrauktiems į sąrašą, nebenešant naudos, ieškoma įvairių kelių, kad juos būtų galima išbraukti. Pastaruoju metu vyko posėdžiai dėl naujų kompensuojamųjų vaistų įtraukimo. SAM buvo prižadėjusi šiuos medikamentus įtraukti iš rezervinio sąrašo, tačiau 2017 m. biudžete nenumatyta papildomų lėšų naujiems vaistams, tad vėlgi našta teks pacientams. Sugalvota visus kardiologinius vaistus sugrupuoti. Toks vaistų grupavimas sutaupytų biudžetinių lėšų, tačiau padidėtų priemokos. Dviejuose posėdžiuose kėliau šį klausimą ir procesas kol kas sustabdytas, bet manome, kad jie nenurims ir toliau ieškos panašių taupymo būdų“, – SAM sprendimais piktinosi LPOAT pirmininkė.

Klausoma tik didesniųjų

Kodėl Lenkijoje vaistai nepalyginamai pigesni, į Sveikatos apsaugos ministro portfelį pretenduojantis Aurelijus Veryga sakė nežinantis. Tačiau jis negailėjo kritikos dabartinei Lietuvos vaistų kainų politikai, kuri, pasak jo, neefektyvi, o turimos galimybės – neišnaudojamos.

„Problema ne tik tai, kad didelės pinigų sumos leidžiamos kaimyninėje šalyje, bet ir tai, kad valstybės kompensuojamiesiems vaistams išleidžiame per daug, o štai pinigų galėtume sutaupyti kitoms reikmėms, kaip antai sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimams“, – svarstė A.Veryga užtikrindamas, kad jam tapus ministru vaistų sistemos klausimas taptų prioritetine sritimi.

„Bandome išsiaiškinti, kokia teisinė bazė ir teisinis reguliavimas veikia Lenkijoje. Šiandien dar negaliu atsakyti, kodėl jų sistema efektyvesnė, – atvirai pripažino A.Veryga. – Kodėl lenkai vaistus perka kur kas pigiau, galima paaiškinti tik iš dalies. Taip galėjo atsitikti todėl, kad ji yra daug didesnė šalis. T. y. vaistus pirkdama dideliais kiekiais ji turi daugiau galimybių išsiderėti palankesnes kainas.“

Padėtų kooperacija

Vienas vaistų kainų mažinimo būdų, anot A.Verygos, – kooperacija su kitomis šalimis. „Pavyzdžiui, perkant kai kuriuos vaistus, galima tartis su kitomis valstybėmis. Tačiau bendradarbiaujant su kaimynėmis Latvija, Estija rinka vis tiek būtų labai maža. Netgi mus visas tris kartu sudėjus žmonių skaičius būtų mažesnis nei Lenkijoje (Lietuvoje gyvena 2 850 030, Latvijoje – 1 955 742, Estijoje – 1 309 104 gyventojų, iš viso – 6 114676 gyventojų. O Lenkijoje – 38 593161 gyventojų, t. y. 6 kartus daugiau nei minėtose Baltijos šalyse – red. past.) Taigi turėtume ieškoti šalių kaip Lenkija ar Vokietija, kurių derybiniai pajėgumai, gyventojų skaičius būtų didesnis nei mūsų ir tada suradus partnerių galėtume ir mes įgyti palankesnes derybines galias. Tačiau kaip tokie mechanizmai galėtų būti įgyvendinti – šiandien dar negaliu atsakyti“, – konkrečių sprendimo būdų A.Veryga nepateikė, tačiau patikino, kad šiuo klausimu aktyviai konsultuojasi su specialistais.

Visgi politikas pabrėžė, kad mažinant būtiniausių vaistų kainas, jo manymu, tai galima įgyvendinti artimiausiais mėnesiais, mat jam jau teko susipažinti su atliktomis vaistų kainų analizėmis. Tiesa, A.Veryga pastebėjo, kad jam pateikti tyrimai prieštarauja vieni kitiems. „Viena analizė rodo, kad pas mus nėra jau taip brangu, o kita teigia priešingai. Tačiau pirminės informacijos yra tikrai nemažai ir pakaktų tik kelių mėnesių, norint susipažinti su tikrąja sistema ruošiant pasiūlymus vaistų kainoms mažinti.“

Autorius: Monika Kazlauskaitė | Šaltinis: Ūkininko patarėjas

 


Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą