Lietuvis dalijasi darbo patirtimi Norvegijoje:„Ne viskas auksas, kas auksu žiba‟

Gintaras Rapalavičius Bondo mieste dirba dailide. Vis mažiau Norvegijos bendrovių nori naudotis lietuvių teikiamomis paslaugomis.

-Lietuvoje beveik 20 metų dirbau inžinieriumi, tačiau Norvegijoje aš esu tiesiog stalius. Tai šiek tiek ironiška ir juokinga,- pasakojimą pradeda Gintaras.

Prieš tapdamas inžinieriumi, Lietuvoje Gintaras dirbo mūrininku ir dailide. Vyras šypteli sakydamas, jog apie statybų industriją žino bene viską.

Į Norvegiją lietuvis atvyko 2011 metais, norėdamas suteikti savo šeimai finansinį stabilumą. Dar būdamas Lietuvoje Gintaras išgirdo gandus, jog Norvegijoje labai trūksta statybos inžinierių – tai buvo tikra tiesa. Pagal 2013 metų statistiką Skandinavijos šalyje buvo 4600 inžinierių stygius, deja, lietuviui tai nepadėjo.

-Tik atvykęs čia supratau, kad viskas nebus taip paprasta ir lengva. Pateikiau paraiškas į 100 darbo vietų, iš nė vienos negavau atsakymo. Galbūt daugelis žmonių skeptiškai žiūri į imigrantus. Norvegijoje susirasti darbą be jokių rekomendacijų ar draugų pagalbos iš tiesų nelengva.

Mo i Ranoje įsikūrusiame karjeros centre imigrantams, tokiems kaip Gintaras, padedama susirasti darbą. Tačiau net ir centro darbuotojai pasakoja, jog yra žmonių, tiesiog išvykstančių iš Norvegijos, nes nepasiseka gauti tinkamą darbą.

-Pažįstu bioinžinierių, kuris išvyko iš Norvegijos, nes vienintelis jam pasiūlytas darbas buvo sveikatos darbuotojo pareigos. Štai kokia tikroji profesijų paklausa Norvegijoje,- kalbėjo karjeros centro darbuotojas.

Imigrantų skaičius Norvegijoje auga kasmet ir šalis neįsivaizduoja normalaus gyvenimo be atvykėlių, tačiau keičiasi darbų pasiūla ir paklausa. Daugelis ekspertų teigia, kad Norvegijos darbo rinkai visgi reikia išsilavinusių žmonių, tačiau puikios darbo vietos jiems nebus patiekiamos ant lėkštučių – teks pradėti nuo žemesnių pareigų ir kilti karjeros laiptais.

Tuo tarpu Gintaras Rapalavičius svarsto apie galimybę grįžti į tėvynę. Nors vyras Bodo mieste įkūrė dailidžių firmą, jis teigia, kad Norvegijai nereikia daug gerų darbininkų.

-Jei per ateinančius metus nerasiu darbo pagal savo specialybę, būsiu priverstas svarstyti apie grįžimą į Lietuvą. Visą likusį gyvenimą nenoriu dirbti dailide, kai turiu daug inžinerinio darbo patirties ir reikiamą išsilavinimą.

Baigdamas pokalbį vyras pasidalino patarimu, skirtu tautiečiams:

-Savo draugams, Lietuvoje turintiems pastovų darbą, nerekomenduočiau važiuoti į Norvegiją. Visgi įsitvirtinti čia – labai sunku.