Lietuvoje nusipirkti naudotą automobilį tampa vis sunkiau?

Valdžia pasišovė ginti nuo apgavikų naudotų automobilių pirkėjus. Tačiau juos pardavinėjantys verslininkai tikino, kad naujų reikalavimų įvykdyti tiesiog neįmanoma.

Seimas priėmė Civilinio kodekso pataisas, pagal kurias bet kokios motorinės transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutartyje reikės pateikti daugiau duomenų apie parduodamą turtą.

Tačiau kaip tai reikės padaryti, kokių reikės dokumentų ir kas tikrins, ar pardavėjai nemeluoja – nežinia. Juolab, kad patys naudotų automobilių prekeiviai neslepia neprisiimantys jokių įsipareigojimų, mat dažnai pirkėjams tiesiog įduodami užsienietiški automobilio dokumentai, be jokios užuominos, kad transporto priemonė perėjo per vietos prekeivių rankas.

Pagal naująją įstatymo pataisą pardavėjas privalės nurodyti ridos duomenis, taip pat eismo ir kitus įvykius, kuriuose per penkerius metus dalyvavo transporto priemonė. Negana to, pardavėjas sutartyje privalės nurodyti automobilio trūkumus pagal sąrašą, kuris bus patvirtintas vėliau. Tokia tvarka įsigalios nuo lapkričio mėnesio.Įstatymo autoriai tikino, kad taip siekiama ginti automobilių pirkėjus nuo apgavikų, nes pastarieji su realybe dažnai prasilenkiančius savo teiginius patvirtins parašu ir prisiims atsakomybę.

Pastatyta rimta užkarda

Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktoriui Valentinui Naujaniui labai nepatinka, kai mulkinami klientai, tačiau naujųjų reikalavimų pardavėjai esą tiesiog negalės įvykdyti.

„Jeigu automobilis kelerius pastaruosius metus buvo naudojamas Lietuvoje, jo istoriją nesunku atsekti, tačiau kaip tai padaryti parduodant iš užsienio atgabentą dešimties metų ar dar senesnę transporto priemonę?“ – svarstė bendrovės vadovas.

Jis spėjo, kad galbūt tokiu būdu rezgamas planas įkurti naują įstaigą, kuri užsiimtų tokia veikla, taptų savotiška tarpininke ir rinktų mokestį už paslaugas.

V.Naujanio nuomone, šalyje jau puikiai veikia rimta užkarda netinkamiems naudoti automobiliams – tai techninė apžiūra.

„Kontrolė turėtų būti tokia: jei transporto priemonė techniškai sutvarkyta, ji gali važinėti šalies keliais“, – įsitikinęs Kauno automobilių turgaus šeimininkas.

Nepasitikintiems turgaus prekeiviais jis tikino galįs tik pasiūlyti patiems važiuoti į užsienį ieškoti norimo automobilio.

Įsipareigojimų neprisiima

Automobilių prekeiviai tikino, kad šis valdžios sumanymas pasmerktas žlugti, mat jie, kaip tarpininkai, niekur neminimi, o įvykus sandoriui tik perduoda užsienyje išduotus transporto priemonės dokumentus.

Pasak bendrovės „Carlit“ automobilių pardavimo vadybininko Nerijaus Grubliauskio, renkantis transporto priemones užsienyje būtų labai gerai žinoti visą jų istoriją, tačiau dažnai tai tampa neįvykdoma užduotimi.

„Jeigu yra pasikeitę bent 2–3 automobilio savininkai, tikslių žinių apie jį surinkti neįmanoma“, – kalbėjo automobilių žinovas. Tai itin svarbu kalbant apie 5 metų ir senesnes transporto priemones. Dažnai dokumentuose nenurodoma net rida. Visą automobilio istoriją galima sužinoti tik tuomet, jeigu jam dar galioja gamintojo suteikta garantija.

„Automobilį parduodantis fizinis asmuo užsienyje neprisiima jokių įsipareigojimų ir nėra kaip nors įpareigotas pateikti tikslias žinias“, – tikino „Varano“ vadovas V.Naujanis.

Įteikė kozirį pirkėjams

„Siunčiame signalą vartotojams, kad jie gali reikalauti garantijų ir tikslių žinių apie perkamą daiktą“, – sprendimą gynė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Vien tai, kad pardavėjas pateiks tikslią informaciją apie automobilį jo naudojimosi laiku, jau bus žingsnis į priekį. Bet daugiausia problemų kyla dėl transporto priemonių, kurios anksčiau nebuvo registruotos Lietuvoje, o jas parduoda tarpininkai. Pastarieji gali įkalbėti pirkėją deklaruoti, neva automobilis pirktas užsienio valstybėje.

„Tuomet naujasis automobilio savininkas galės kaltinti tik save, nes jam suteikta teisė reikalauti sutarties su tikruoju pardavėju“, – aiškino J.Sabatauskas.

Anot jo, dėl juridinių asmenų parduodamų automobilių nekyla jokių rūpesčių. Dažniausiai gerai užmaskuotą lūženą nepatyrusiam vairuotojui įbruka būtent tarpininkai.

Pasak komiteto pirmininko, kai kuriose kaimyninėse šalyse transporto priemonių registraciją atliekančios įstaigos tikrina, ar tikrai automobilis buvo pirktas užsienyje.

J.Sabatausko nuomone, dabar galiojantys įstatymai pirkėjams taip pat suteikia galimybę ginti savo teises, bet nuspręsta galiojančią tvarką dar labiau priartinti prie konkrečios situacijos.

Parengta pagal “Lietuvos Rytas” / šaltinis: emigrantai.dk