Lietuvoje seimas svarsto galimybę riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais

Ateitis priklauso elektroniniams pinigams

Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, įstatymo esmė paprasta – uždrausti atsiskaityti grynaisiais, jeigu sandorių sumos yra didelės. Pasirinkti tokie limitai – 3000 Eur verslininkams ar įmonėms, jeigu bent viena sandorio pusė yra oficialia ūkine veikla užsiimantys asmenys, ir 5000 Eur visiems fiziniams asmenims.

Jautriausios sritys, kur labiausiai paplitę atsiskaitymai grynaisiais – maisto pramonė, žemės ūkis, miško, medienos supirkimas, prekyba naudotais automobiliais, nekilnojamojo turto operacijos.

Projekte numatoma ir administracinė atsakomybė nesilaikantiems ribojimų. Atsiskaitantiems grynaisiais didesnėmis negu numatyta sumomis grės baudos nuo 300 iki 900 eurų, o juridinių asmenų vadovams – nuo 600 iki 1500 eurų.

Daugelis nepritaria

Prekyba iš Prancūzijos pargabentais lengvaisiais automobiliais besiverčiantis Andrius (nepanorėjęs viešinti savo pavardės) įsitikinęs, kad tokie ribojimai jo verslą tik apsunkins. Jis įsitikinęs, kad tai žmogaus teisių ribojimas.

“Tokios dirbtinės priemonės šešėlinės ekonomikos nesumažins. Žinau, kad daug kur užsienyje dominuoja atsiskaitymai negrynais pinigais, tačiau ten tai vyksta natūraliai, taip nori žmonės, o ne valdžia. Tiesiog tos šalys labiau ekonomiškai išsivysčiusios. Pas mus situacija visiškai kitokia. Be to, tai dar ir papildomai kainuoja. Jei jau atsiskaityti elektroniniu būdu taip patogu, žmonės patys tą supras ir pasirinks”.

Andriaus kolega Vytas jam pritaria.

“Iš naudotų automobilių pardavimo Tauragėje gyvena daug žmonių. Prekyba pagyvėja savaitgaliais. Kaip jiems legaliai prekiauti, jei atsiskaitymai grynaisiais tampa neteisėti?”, klausia jis.

Pasak Vyto, atsiskaitymų grynaisiais reguliavimas nepaskatins laikytis įstatymų tų, kas užsiėmė „vokeliais“, kontrabanda ar pajamų neapskaitymu, nepažabos ir nelegalios prekybos kontrabandinėmis cigaretėmis, alkoholiu ar kuru. Jis ironiškai sako, kad tie, kas pardavinėjo nelegalias cigaretes tarpuvartėje, staiga neįsidiegs kortelių skaitytuvų.

„Turi būti protinga riba“

Pasak Seimo nario Dariaus Petrošiaus, atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos valstybių narių patirtį atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas yra efektyvus ginklas kovojant su šešėline ekonomika. Tačiau siekiant sumažinti šešėlį įstatyme turi būti įtvirtinti realūs įrankiai, kurie nesudarytų papildomos naštos prekyba naudotais automobiliais besiverčiantiems asmenims. Normali praktika, kad prekyba automobiliais vyksta vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis, kai atsiskaitymai ne grynaisiais pinigais vykti negali dėl paprastos priežasties – nedirba bankai ir kitos kredito įstaigos.

“Nustatoma atsiskaitymo grynaisiais pinigais riba turi būti protinga, kad nesukeltų priešingų rezultatų, kai brangesniais automobiliais prekiaujantys asmenys oficialiai rodys tik leidžiamą grynųjų pinigų sumą”, teigia D.Petrošius.

Parlamentaras akcentuoja, kad turėtų būti nustatytas protingas mechanizmas, pavyzdžiui, 1–2 darbo dienos, pranešti apie sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sandorį. Jis šiuo klausimu teigia pradėjęs konsultacijas su Tauragės rajono verslininkais, kuriems šis klausimas aktualus.

Jei Seimas pritars įstatymo projektui, jis įsigalios šių metų liepos 1 d.

Į kirpyklą – su banko kortele?

„Tauragės kurjerio“ skaitytoja Ramutė klausia, kodėl banko kortelių skaitytuvai neprivalomi  visiems, tiekiantiems paslaugas. Ir klientams būtų patogu, ir skaidrumo, pasak jos, būtų kur kas daugiau. Ji papasakojo turėjusi nepatogumų, kai odontologo kabinete sužinojo, kad už paslaugą teks mokėti gerokai daugiau nei tikėjosi. Tiek grynųjų ji neturėjo. Teko bėgti į bankomatą ir grįžti su pinigais.

Galbūt vertėtų įvesti privalomus atsiskaitymus elektroniniu būdu ir kirpyklose, odontologijos kabinetuose ir kitose paslaugų teikimo vietose? Klientams tai būtų patogu. Jie turėtų galimybę pasirinkti – arba mokėti grynaisiais, arba atsiskaityti banko kortele.

“Prievartos dėl privalomų bankų skaitytuvų įvesti negalima, nes tai visuomet susivestų į bankų protegavimą”, sakė D.Petrošius, – tačiau yra minčių įvesti kitokias priemones, skatinančias elektroninius atsiskaitymus, pavyzdžiui, galėtų būti skelbiama kasos čekių loterija, kas padėtų visų piliečių reikalauti kasos čekių ir laimėtojas gautų vertingą prizą, pavyzdžiui, automobilį. Ir sąskaitos- faktūros, ir krovinio važtaraščiai būtų pildomi online režimu visiems (verslo liudijimai, įmonės) ir jų nebebūtų galima sunaikinti.

D.Petrošius priminė, kad pernai priimtos Civilinio kodekso pataisos, jeigu paskolos suma viršija 3000 eurų ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.