Nereikia nei Nyderlandų: tulpės jau žydi Kauno botanikos sode

VDU Kauno botanikos sodo nuotr. / VDU Kauno botanikos sode jau skleidžiasi ankstyvųjų tulpių žiedai

VDU Kauno botanikos sodo tulpyne jau skleidžiasi ankstyvieji pavasario gėlių karalienėmis vadinamų tulpių žiedai. Netrukus, gegužės pirmosiomis dienomis, kauniečius ir miesto svečius grožėtis ryškiaspalvėmis gėlėmis pakvies Tulpių žydėjimo savaitė.

Pamatyti tikrai yra ką: sodo ekspozicijoje – beveik 500 tulpių veislių, kurias rūpestingai prižiūri ir puoselėja Gėlininkystės vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Rita Maršelienė.

Sprendžiant pagal šiųmetį tulpių žydėjimą, pavasaris nėra itin ankstyvas ar neįprastai šiltas, nes pirmoji prasiskleidusi tulpė žiedus išskleidė tik balandžio 7 d., nors būta metų, kai VDU Kauno botanikos sode pirmųjų žiedų sulaukta jau kovo pabaigoje.

„Pirmosios pas mus pražysta laukinės 15 grupės tulpės ir Kaufmano 12 grupės tulpės. Kiekviena rūšis, veislė žydi individualiai ir skirtingai: vienoms mūsų klimatas tinka labiau, kitoms mažiau. Tulpių vystymasis, žydėjimo pradžia labai priklauso nuo dirvos ir oro temperatūros, – apie Kauno botanikos sodo tulpių ekspozicijos žydėjimą pasakoja R Maršelienė. – Po jų seka Greigo (14 gr.) ir Fosterio (13 gr.) tulpių žydėjimas. Žinoma, didžiulės įtakos turi orai: jei plūsteli karšto oro banga, visų grupių tulpės gali masiškai sužydėti vos kelių dienų skirtumu.

Tulpių žydėjimas trunka apie du mėnesius.

Tulpėmis grožėtis ir jų žiedus tyrinėti mūsų kolekcijoje jau galima nuo pirmųjų balandžio dienų iki gegužės pabaigos, taigi žydėjimas trunka apie du mėnesius.

Paskutinės pražysta papūginės (10 gr.), šerkšnotosios (7 gr.) ir lelijažiedės (6 gr.) tulpės, o šaltą lietingą pavasarį paskutiniai žiedai dar žydi ir birželio pradžioje.“

„Tulpių žydėjimas – bene populiariausias žydinčių augalų metas, o tulpės yra viena labiausiai lankomų kultūrų VDU Kauno botanikos sode. Galbūt dėl to, kad tai labai vaizdingas ir spalvingas augalas, o gal tiesiog žmonės jau būna per žiemą išsiilgę žiedų ir spalvų.

Kai kurie mūsų lankytojai turi gražią tradiciją Motinos dieną atvažiuoti su visa šeima ir atsivežti mamas pasivaikščioti po žydinčią mūsų tulpių ekspoziciją“, – apie Tulpių žydėjimo savaitę pasakoja Paslaugų ir inovacijų skyriaus vadovė Kristina Mulevičienė.

Estetiškai puošni mokslo bazė

Kitaip nei vien pramogai susodintose tulpių ekspozicijose, kur driekiasi didžiuliai plotai vienodų rūšių tulpių, Kauno botanikos sodo tulpynas visų pirma tarnauja kaip estetiška mokslo bazė, glostanti akį tiek profesionalui, tiek smalsuoliui, o grupėmis susodintas tulpių veisles atpažinti išmoksta tiek studentai, tiek apželdintojai.

Iš šiandien sode eksponuojamų tulpių kolekcininkus dažniausiai domina botaninės tulpės, taip pat Kaufmano, Fosterio, Greigo veislės ir hibridai, kurios yra artimesnės botaninėms tulpėms, o iš jų išvedamos gana įdomios veislės puošniais margais lapais.

Akį traukia retokos ir įdomiai atrodančios šerkšnotosios (7 gr.), žaliažiedės (8 gr) ir papūginės (10 gr.) tulpės arba juodoji tulpė „Queen of night“. Nekantriai laukiama pražįstant gražuolės Tulipa humilis „Alba Coerulea Oculata“ veislės tulpės – baltos su violetiškai tamsiu viduriuku.

Kolekciją puošia ir žymių žmonių vardais pavadintos tulpių veislės – „Lech Wałęsa“, „Alma Adamkienė“ – ir lietuvių selekcininkų sukurtos veislės – pavyzdžiui, Jono Auksuolio Liutkevičiaus „Genovaitė“.

Vaikštinėdami per tulpių ekspoziciją, nepasididžiuokite pasilenkti ir jas pauostyti, nes įvairių veislių tulpės skirtingai kvepia: vienų kvapas toks subtilus, kad beveik nejaučiamas, kitos skleidžia į rožių panašų aromatą (pvz. „Galway“ veislė), trečių kvapas gali būti netgi nemalonus, atstumiantis.

Per trejus metus prasiplėtė trečdaliu

Virusinėms ligoms išnaikinus nemažą dalį Kauno botanikos sodo tulpių kolekcijos, 2012 m. veislių skaičius joje tesiekė maždaug 300. Per kitus kelerius metus kolekcija buvo intensyviai plečiama, todėl šiandien joje – beveik 500 veislių. Praktiškai visos jos atkeliauja iš Olandijos.

„Plėsdami kolekciją ieškojome Lietuvos augintojų, iš kurių galėtume įsigyti tam tikrų veislių, tačiau paaiškėjo, kad dauguma jau atsisako šios kultūros, kadangi komerciškai jas auginti nebeapsimoka dėl galingos Olandijos tulpių pramonės.

Palyginti su olandais, vietiniai augintojai įdeda gerokai daugiau brangaus rankinio darbo, o rezultatus gauna kur kas menkesnius. Įsivaizduokite Olandijos ūkininkus, kurie veisles augina hektarais, jas apdoroja, šalina žiedus, kasa, plauna galingomis mašinomis, o pačias auginimo plonybes laiko komercinėmis paslaptimis ir akylai saugo. Jų auginimo technologija – mechanizuota, o mūsų – rankos, kastuvas, kauptukas. Tai, ką olandiškas ūkis padaro per valandą, mes ropinėdami darytume savaitę. Galų gale, kiekvieną veislę reikia kasti atidžiai, atskirai. Įsimaišęs net ir vienas mažas svogūnėlis-vaikelis po kelerių metų iš grynos veislės padaro mišinuką“, – pasakoja R.Maršelienė.

Tulpė – dėmesio reikalaujanti gėlė

Botanikos sodo specialistai pabrėžia, kad nors tulpės – labai dekoratyvūs, įvairiausiomis spalvomis žydintys, todėl mėgstami augalai, vis dėlto joms reikia daug žinių, rūpesčio ir darbo. Jei, pavyzdžiui, viendienė gali augti nepersodinta net ir keliolika metų, tai daugumą tulpių veislių rekomenduojama iškasti kasmet.

Formuojant gėlyną reikia atsižvelgti į tai, kad pavasarį žydinčios tulpės būna puošnios, bet peržydėjusias ir svogūnėlį brandinančias tulpes reikia palikti nenupjovus neišvaizdaus, džiūstančio žiedstiebio – o tai grožio gėlynui, žinoma, nesuteikia.

Bene didžiausia tulpių bėda, pražudanti kolekcijose ištisas veisles, – virusinės ligos. Šiuo metu žinoma, kad tulpes pažeidžia apie 9 rūšių virusai, kuriuos platina amarai, nematodai, netgi, manoma, bitės. Šios ligos neįmanoma išgydyti – pažeistas tulpes belieka tik rauti ir išmesti, antraip serganti tulpė užkrečia sveikąsias.

„O kur dar kitos tulpių ligos ir priešai, tarp kurių vienas bjauriausių yra pelės. Jei laukuose turite pelių – tulpių ten neužauginsite – sugrauš svogūnėlius. Mūsų botanikos sodą – net ir esantį miesto viduryje – siaubia stirnos, iškapstančios gėlių svogūnus ir nugraužiančios daigus, taip pat žalos pridaro grambuolių lervos, kurkliai, nematodai, amarai,“ – apie tulpių ir kitų svogūninių augalų auginimo iššūkius pasakoja R.Maršelienė.

Per ilgus darbo metus su tulpėmis sukaupta patirtimi Gėlininkystės vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė R.Maršelienė dalinsis ir su Tulpių žydėjimo savaitės lankytojais, kurie kviečiami registruotis į seminarą „Viskas apie tulpes“, skirtą visiems tulpių mylėtojams, norintiems iš arčiau susipažinti su šia ypatinga gėle bei jos auginimo ypatybėmis.

Tulpių žydėjimo savaitė VDU Kauno botanikos sode vyks balandžio 30 d.–gegužės 8 d.

Balandžio 30 d. 13 val. – parodos „Tulpė gamtoje, buityje ir mene“ atidarymas Salos namelyje.

Gegužės 4 d. 17:30 val. – VDU Kauno botanikos sodo vyresn. kolekcijų kuratorės Ritos Maršelienės seminaras „Viskas apie tulpes“.