Norvegai lietuviams patiki net kultūros paveldo objektus

Šiemet dešimties metų jubiliejų mininti bendrovė „Švykai“ sukaktį pažymi išskirtiniais objektais – baigtas remontuoti vienas didžiausių Lietuvoje Kauno geležinkelio tiltas, vykdomi darbai Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje, remontuojami istoriniai Trakų ir Biržų pilių tiltai. Lietuviai pasižymėjo ir užsienyje – suremontavo ilgiausią Norvegijos pontoninį tiltą per fiordus ir aukščiausią šios šalies geležinkelio tiltą.

5489

Neatsitiktinai šiuos objektus įmonės vadovas Gediminas Švykas vadina „perliukais“, kurie akivaizdžiai parodo šios vienos iš didžiausių Lietuvoje specializuotos tiltų ir pramoninių objektų remonto bendrovės galimybes.

„Kauno geležinkelio tiltą, kuris yra sudėtinė „Rail Baltica“ dalis, remontavome nestabdydami eismo, tiesiogine to žodžio prasme, pro šoną švilpiant traukiniams. Tokios darbų apimties projektą bendrovė „Švykai“ įgyvendino pirmą kartą. Objekte darbavosi maždaug pusė įmonės specialistų ir tai buvo neabejotinai vienas sudėtingiausių ir didžiausių objektų įmonės istorijoje“, – pabrėžia G. Švykas.

Šis tiltas, pastatytas 1862 metais, yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių registrą ir saugomas valstybės. Atliekant remonto darbus, pakeista 12 300 vienetų susidėvėjusių kniedžių, 355 vienetai mazginių lakštų, atlikta 50 tūkstančių kvadratinių metrų plieninių konstrukcijų antikorozinių ir 4 tūkstančiai kvadratinių metrų gelžbetoninių konstrukcijų remonto darbų.

Gelbsti pastoliai ant važiuoklių

Ne mažesniu iššūkiu įmonei tapo ir remonto darbai Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje. Čia įmonė remontuoja vieną iš keturių gelžbetoninių vamzdžių, kuriuo vanduo iš Kauno marių pumpuojamas į dirbtinį aukštuminį baseiną. Vienu tokiu vamzdžiu prateka beveik toks pat kiekis vandens, kiek ir Nemuno upėje, jo skersmuo – 8,5 metro, ilgis – beveik kilometras.

„Remontuoti teko itin sudėtingomis sąlygomis, esant didelei vibracijai ir aukščio nuolydžiams. Todėl pirmiausia reikėjo sugalvoti, kaip tokiomis sąlygomis dirbti. Ir sugalvojome – įrengėme mobilius pastolius ant važiuoklių ir taip judėdami remontuojame vamzdžio siūles, paviršių dengiame cementine elastine danga, apsaugančia nuo įtrūkimų“, – neeilinio užsakymo detalėmis dalinasi G. Švykas.

Anot jo, kasdieninė bendrovės duona – remontuoti metalą, gelžbetonį, medieną. Tačiau būna sudėtingų projektų, kur pirmiausia užsakovui reikia pasiūlyti efektyviausią sprendimą, kaip suremontuoti vieną ar kitą veikiantį objektą. Pavyzdžiui, remontuojant nuotekų valymo kanalą bendrovėje „Klaipėdos vandenys“, pirmiausia teko įrengti laikiną nuotekų kanalą ir tik tuomet imtis remonto ir valymo darbų.

Lietuvos rinka – per maža

Pernai ir šiemet Lietuvos rinkoje įmonė išlaikė metalinių ir gelžbetoninių paviršių antikorozinių darbų apimtis infrastruktūros, pramonės ir energetiniuose objektuose, o pastatų konstrukcijų priešgaisrinio padengimo darbų apimtis pavyko net padidinti. Tačiau įmonės vadovai – broliai Gediminas, Vytautas ir Mindaugas Švykai – neslepia, kad Lietuvos rinka bendrovės pajėgumams yra per maža, todėl jau ne vienerius metus bandoma įsitvirtinti Skandinavijos šalių rinkose.

Įkelti koją pavyko Norvegijoje, kur bendrovė darbavosi išskirtiniuose objektuose – atliko Norvegijos aukščiausio geležinkelio Hjuksa tilto (aukštis – 65 m) antikorozijos darbus, taip pat remontavo ilgiausią šioje šalyje pontoninį tiltą. Šiuo metu kartu su partneriais norvegais bendrovė yra laimėjusi dar dviejų tiltų remonto konkursus.

„Norvegijos kelių direkcijos skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujame kaip rangovai ir mums neblogai sekasi. Konkursai ten puikiai parengti, viskas aišku ir paprasta, sunku būtų net lyginti su lietuviškais viešųjų pirkimų konkursais – sakyčiau, kaip diena ir naktis“, – skirtumus lygina G. Švykas.

Sugebėjimus įrodė darbu

Anot jo, kai iš pradžių lietuviai siūlė savo, kaip subrangovų, paslaugas, norvegai į juos žiūrėjo kaip į pigią darbo jėgą. Požiūris pasikeitė, kai lietuviai konkursuose ėmė dalyvauti savarankiškai, kaip specializuotas paslaugas siūlantis ir profesionaliai projektą sugebantis valdyti rangovas. Dabar norvegai lietuviams patiki remontuoti net kultūros paveldo objektus – neseniai kartu su partneriais bendrovė „Švykai“ laimėjo konkursą remontuoti į kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktą tiltą, kuris pastatytas 1837 metais.

„Tiltas pagamintas iš ketaus konstrukcijų, o važiuojamoji dalis – iš ąžuolo medienos konstrukcijos. Ąžuolinės konstrukcijos nebus keičiamos – atliksime ketaus antikorozinį remontą ir kitus tilto remonto darbus. Ąžuolas išsilaikęs puikiai, nors stovi jau tris dešimtis metų, kai buvo pakeistas paskutinio kapitalinio remonto metu. Norvegai netaupo ir renkasi ilgaamžišką medieną, o užsakovai Lietuvoje eina pigiausiu keliu – konkursinėse sąlygos nurodo naudoti pušies medieną. Štai Pilies tiltas Trakuose, kurį praktiškai iš naujo statome. Jis bus pušinis, kaip ir buvo, medieną impregnuosime vakuuminiu giluminiu būdu, tačiau po penkiolikos metų jį vėl reikės remontuoti ir tai vėl kainuos“, – sako bendrovės „Švykai“ vadovas.

Specialistą apskritai stebina prasta infrastruktūros, pramonės objektų priežiūra Lietuvoje: toks įspūdis, kad valstybės įmonės neturi specialistų, kurie laiku nustatytų infrastruktūros objektų būklę ir parengtų kokybiškus techninius konkursų reikalavimus. O gal tiesiog nėra šeimininko, kuris skaičiuotų pinigus ir priimtų racionalius sprendimus?

Anot G. Švyko, Norvegijoje konkurso techninės sąlygos ir kokybiniai reikalavimai aprašyti 50 – 70 puslapių dokumentuose, todėl už mažiausią kainą jie sugeba nusipirkti kokybiškas paslaugas, bet netaupo ten, kur taupyti nevalia.

UAB „Švykai“ nuotraukos 

Šaltinis: statybunaujienos.lt / Autorė: Aušra Pocienė


Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą