Norvegijoje lietuvių surinkta labdara pardavinėjama internete

surinkta-labdara-buvo-pardavinejama-interneteDrabužiai, kurie buvo nuo durų iki durų renkami Norvegijoje labdarai, buvo pardavinėjami internete po 10 kronų už kilogramą. Šį sukčiavimo būdą ryžosi atskleisti Norvegijos laida „TV 2 Hjelper“.

Lietuviškoje svetainėje pastebėti skelbimai, kuriose pardavimui reklamuojami drabužiai sudėti į norvegiškų parduotuvių maišelius. Skelbimuose pabrėžiama, jog drabužiai yra geros kokybės ir surinkti nuo durų iki durų būdu.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog visi surinkti ir pardavinėjami drabužiai susiję su organizacija „Mes galime padėti“. Ši organizacija klijuoja lipdukus ant pašto dėžučių rytų Norvegijoje su užrašu: „Daiktai, kuriuos paaukosite, pasieks tuos, kurie neturi galimybių nusipirkti naujų batų ar drabužių“. Organizacija taip pat teigė, kad surinktą labdarą nusiųs į Ukrainą. Buvo aukojamos pirštinės, striukės, marškiniai, megztiniai t.y. tokie daiktai, kurių galėtų prireikti ukrainiečiams.

Internetiniai skelbimai rodo, kad suaukoti drabužiai gali ir nepasiekti neturtingų žmonių Ukrainoje.

Atliktas eksperimentas, kai į paaukotą maišą drabužių įdėtas GPS sekiklis. Po dviejų dienų maišas iš Norvegijos nugabentas į viešbutį Lietuvoje, kur GPS baterija išsikrovė. Susisiekti su organizacija „Mes galime padėti“ įmanoma per jos pateiktą elektroninio pašto adresą.

Nors visi skelbimai yra parašyti lietuvių kalba ir juose rašoma, kad parduodami dėvėti drabužiai iš Norvegijos, originalūs, nerūšiuoti ir be tarpininkų.

Pasak „TV 2 Hjelper“, vyras, kuris deda skelbimus, prisistato Victor Bart, nors jo tikrieji vardas ir pavardė yra Viktoras Bartušis. Tvirtinama, kad šis vyras perpardavinėja labdarai skirtus drabužius.

Filmuojamame reportaže (to jis nenutuokė) jo klausiama, koks kiekis drabužių yra surinktas nuo durų iki durų ir koks paimtas iš konteinerių. Pasak vyro, kiekiai surinkti apylygiai, nors „nuo durų iki durų“ būdu gal kiek daugiau, apie 60 proc. Jis taip pat tikina, kad visų drabužių kokybė gera ir ji nesiskiria, nors ir jie gauti skirtingais būdais.

„TV 2 Hjelper“ stengėsi susisiekti ir pakalbinti Viktorą Bartušį, tačiau po kelių nesėkmingų bandymų, buvo susisiekta su „Mes galime padėti“ generaliniu direktoriumi Robertu Stukniu. Jo buvo paklausta ar tikrai drabužiai pasiekia vargstančius Ukrainos žmones ir jo atsakymas, žinoma, buvo teigiamas.

Kai buvo paprašytas pateikti įrodymus, jis atsakė, kad perskambins vėliau. Kai „TV 2 Hjelper“ stengėsi susisiekti vėliau, Stuknys nebekėlė ragelio. Nebuvo įmanoma susisiekti ir su kitais „Mes galime padėti“ organizacijos darbuotojais.

Bore Hagen (Borre Hagen), kuris yra labdaros rinkimo kontrolės vadovas, sako, kad vis dažniau pasitaiko įtartinų labdaros rinkėjų Norvegijos rinkoje. „Mes jau esame sudarę tokių įtartinų organizacijų sąrašą. Jos visos turi bendrą panašumą, kad nėra linkusios tiksliai įvardyti kokią veiklą vykdo“. Sąrašą galima rasti Norvegijos labdaros fondų kontrolės svetainėje.

Hagen pataria, jog surinkta informacija leidžia teigti, kad paramos davėjams reikia atokiai laikytis nuo „Mes galime padėti“ organizacijos.

lietuviainorvegijoje.lt

Vyriški rūbai

Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą