Nyderlandų posūkis į kraštutinę dešinę

Šių metų kovo 15 dieną Nyderlanduose vyks visuotiniai rinkimai. Naujausios apklausos rodo, kad daugiausia vietų parlamente gali laimėti kraštutinės dešinės „Laisvės partija“ (LP), kuriai vadovauja radikalių antiislamiškų pažiūrų parlamentaras Geertas Wildersas. Tačiau ekspertai tvirtina, kad jis neturi daug galimybių formuoti būsimą Nyderlandų vyriausybę.

2017 metai Vakarų pasauliui žada būti ne mažiau sudėtingi nei 2016-ieji. Britams balsavus už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), o JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą, visų dėmesys krypsta į trejus šiais metais Senajame žemyne vyksiančius rinkimus, kurie parodys, ar ir toliau per pasaulį risis populizmo banga.

Gegužės mėnesį prancūzai rinks naują šalies prezidentą. Prognozuojama, kad į antrąjį turą pateks kraštutinės dešinės „Nacionalinio fronto“ pirmininkė Marine Le Pen. Rudenį Vokietijoje vyksiantys visuotiniai rinkimai parodys, ar vokiečiai vis dar pasitiki savo ilgamete lydere Angela Merkel. Tačiau greičiausiai liberalizmo ir populizmo mūšis vyks Nyderlanduose, kur kovo mėnesį dėl didžiausio rinkėjų palaikymo varžysis kraštutinės dešinės LP ir centro dešinės „Liaudies partija už laisvę ir demokratiją“ (LPLD).

Apklausos žada pergalę

D. Trumpo pergalę G. Wildersas pavadino „patriotiniu pavasariu“, kuris turėtų įkvėpti visą Europą. Jo nuomone, D. Trumpo išrinkimas yra puikus rodiklis, kad Europoje taip pat laimės panašią žinią savo rinkėjams nešančios partijos. Praeitų metų pabaigoje Nyderlanduose darytos apklausos parodė, kad G. Wildersas neklysta – jo partija turi didžiausią palaikymą tarp apklaustų rinkėjų.

Remiantis apklausomis, jei rinkimai vyktų jau dabar, G. Wilderso partija laimėtų nuo 31 iki 37 mandatų 150 vietų parlamente. O štai artimiausi priešininkai – ministro pirmininko Marko Rutte LPLD – gautų nuo 22 iki 26 vietų. Tai didžiulis praradimas, palyginti su 2012 metų rinkimais, kai LPLD laimėjo 41 vietą.

Prie išaugusio G. Wilderso populiarumo prisidėjo ir tai, kad jis praeitais metais pralaimėjo vieną daug atgarsio sulaukusį teismo procesą. Gruodžio 9 dieną politikas buvo pripažintas kaltu dėl diskriminacijos kurstymo už 2014 metų kovą pasakytą pareiškimą. Tuomet jis paklausė į mitingą susirinkusių šalininkų, ar jie nenorėtų, kad šalyje gyventų mažiau marokiečių. Teismo procesas vyko per rinkimų kampaniją, ir G. Wildersas puikiai pasinaudojo žiniasklaidos dėmesiu. Po teismo verdikto jis ėmė formuoti savo kaip žodžio laisvės gynėjo ir politinio elito, kuris stengiasi kaip įmanydamas jį nutildyti, aukos įvaizdį.

Negana to, regis, žiniasklaida pasitiki apklausų rezultatais, nes daugiausia dėmesio skiria būtent dviem didžiausią palaikymą turinčioms partijoms. Olandų visuomeninis transliuotojas NPO net suplanavo, kad paskutiniai debatai per rinkimų kampaniją vyks tarp G. Wilderso ir M. Rutte, nors paprastai debatuose televizijoje dalyvauja keturių ar net daugiau partijų atstovai. Toks žiniasklaidos kuriamas pasakojimas, kad rinkimuose varžybos vyksta tik tarp dviejų partijų, tikrai pravers tiek LP, tiek ir LPLD, nes skatins rinkėjus balsuoti strategiškai. Dėl to nukentės kitos partijos.

Vienas prieš visus

Nors ir didėja LP palaikymas tarp rinkėjų, tačiau, kaip teigia politologė Tjitske Akkerman, G. Wilderso valdžios ambicijoms greičiausiai pakenks jo paties pasirinkta politinė izoliacija. Nyderlandų partinė sistema yra itin fragmentuota, tad norint formuoti vyriausybę tiesiog būtina sugebėti sudaryti kelių partijų koaliciją. Pavyzdžiui, Senato daugumai užsitikrinti reikia bent trijų partijų. O štai G. Wildersas yra pasirinkęs politikos pašaliečio vaidmenį.

Kai 2010 metais LP parėmė M. Rutte vyriausybė, G. Wildersas dar buvo linkęs eiti į tam tikrus kompromisus. Tačiau nuo 2012 metų, kai suardė koaliciją, LP lyderis verčiau rinkosi izoliaciją, o ne bendradarbiavimą su kitomis partijomis.

G. Wilderso rinkimams pasiūlyta partijos programa dar labiau jį atitolino nuo tradicinių partijų, nes kai kurie pasiūlymai pažeidžia tarptautinę teisę ar net Nyderlandų Konstituciją. Įsitvirtinusi valdžioje LP žada jokiems pabėgėliams nebeteikti prieglobsčio, uždaryti šalies sienas migrantams iš musulmoniškų kraštų, uždrausti visas mečetes, islamiškas mokyklas ir Koraną.

Tarp kitų didelį nerimą politiniam elitui keliančių G. Wilderso pažadų – anuliuoti Nyderlandų narystę ES: „Norėčiau, kad Olandija būtų lyg Šveicarija – Europos vidury, bet nepriklausytų Europos Sąjungai“, – savo šalies viziją piešė G. Wildersas. Jis teigė, kad jei laimėtų rinkimus, kitos partijos pasektų jo pavyzdžiu, bet jų lyderiai nėra linkę su juo sudaryti koalicijos.

Pasak T. Akkerman, vargiai galima tikėtis, kad LP laimėtų daugiau, nei jai žada apklausos. Ji yra jau gana sena, įsitvirtinusi partija, kuri ne sykį išbandė savo elektorato ribas. Tad net jei LP pavyktų išlaikyti populiarumą iki pat rinkimų, jai vis tiek nemažai balsų trūktų, kad užsitikrintų 76 vietų daugumą parlamente.

Kita vertus, jei G. Wildersas laimėtų daugumą balsų, bet būtų išstumtas iš koalicijos formavimo, jis tikrai puikiai tuo pasinaudotų. Tokia lemtis sutvirtintų G. Wilderso poziciją, kad jis yra žmonių atstovas, kovojantis su tautos valios nepaisančiu elitu. Kai kurie mokslininkai baiminasi, kad žmogus, kuris karjerą pradėjo kaip atsidavęs demokratas, nors jo pažiūros ir buvo daugeliui nepriimtinos, dabar pradėjo siūlyti gana pavojingų idėjų. Pasak olandų politologo Caso Mudde, nuo 2012 metų G. Wildersas vis radikalėjo. „Jis yra sakęs, kad jei nepatektų į kitą vyriausybę, tai reikštų, kad Nyderlanduose nėra demokratijos, tad tokiu atveju kviestų olandus sukilti. Mintis buvo gana miglota, neprasilenkianti su įstatymais, bet neatrodo, kad jis juda teisinga kryptimi“, – teigė C. Mudde.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ © Lietuvos žinios