Olandijoje gyvenantis joniškietis: žmonės čia nuostabūs, bet šeimą kurčiau tik su lietuvaite

joniskietis-66611730

Iš Lietuvos, ieškoti geresnio gyvenimo, į svečias šalis kasmet išvyksta šimtai žmonių. Dalis jų – tai diplomus gavę, tačiau darbo neradę studentai. Panaši yra ir iš Joniškio kilusio, Kaune studijavusio Justo istorija.

Jaunas vaikinas gavęs diplomą nusprendė išvykti į Olandiją. Ir nors sako pasiilgstąs Lietuvos, jam Olandijoje gyventi sekasi gerai.

– Kokia buvo Jūsų veikla gyvenant Lietuvoje? Kaip Jums sekėsi?

Gyvendamas Lietuvoje studijavau Vytauto Didžiojo unversitete. Ten baigiau biologijos bakalauro studijas. Mokytis buvo įdomu, įgijau daug žinių bei naudingos patirties, studijomis likau patenkintas. Baigęs bakalauro studijas nusprendžiau tęsti mokslus ir stoti į magistrantūrą.

Įstojau į Kauno technologijos universitetą, medžiagų mokslo studijų programą. Dar besimokydamas antrame kurse pradėjau dirbti viename statybinių medžiagų prekybos centre. Derinti darbą ir mokslus buvo sunku, bet privalėjau dirbti, nes kaip ir daugumai studentų išgyventi nebuvo lengva, teko mokėti už buto nuomą bei studento paskolą.

– Mokėtės, turėjote darbą čia Lietuvoje, tad kaip nutiko, kad išvykote gyventi į užsienį?

Sprendimą išvykti priėmiau lengvai. Buvusiame darbe buvo smarkiai sumažinti atlyginimai, o rasti kitą darbą buvo sunku. Čia ir vėl įsikiša studijos, nes nedaugelis darbdavių nori derinti studento dieninių studijų grafiką su darbo grafiku.

Dažniausiai jie ieško žmogaus galinčiu dirbti pilnu darbo etatu visą dieną. Deja, man tokios galimybės nebuvo. Tai lėmė, kad tapo sunku sudurti galą su galu, nes pajamų neužtekdavo pragyvenimo išlaidoms padengti, o apie taupymą negalėjo būti net kalbos.

Teko skaityti ne vieną straipsnį internete apie tai, kaip studentai pasakoja, kad laisvai išgyvena už 250 eurų per mėnesį. Turiu pasakyti, kad man tai nepriimtina. Nenoriu skambėti kaip švaistūnas, bet nemėgstu savęs varžyti ir skaičiuoti kiekvieną centą. Dėl to ir išvykau į Olandiją.

5688475_ZwzJRi

– Lietuviai dažnai vyksta uždarbiauti į Airiją, Didžiąją Britaniją, Ispaniją ar Skandinavijos šalis. Kodėl Jūs pasirinkote būtent Olandiją?

Tai, kad išvykau į Olandiją nebuvo labai planuota, tiesiog taip jau nutiko. Nei vienoje užsienio šalyje neturėjau patikimų žmonių, kuriais galėčiau pasitikėti, kurie man padėtų, tad teko viskuo rūpintis pačiam. Į Olandiją išvažiavau pasinaudojęs įdarbinimo agentūros paslaugomis.

Žinoma, Lietuvoje gausu tiek pavienių darbą siūlančių žmonių, tiek įdarbinimo agentūrų, kurios siūlo didžiulius atlyginimus ir darbą įvairiose šalyse. Tačiau nepaisant to, nepasitikėjau nei viena agentūra, kuri siūlė darbą Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ar kitose emigrantų pamėgtose šalyse, nes internetiniuose portaluose skaičiau daugybę straipsnių apie tai, kaip tokios agentūros žmones apgauna, palieka gyventi gatvėje.

Po beveik mėnesio paieškų radau Vilniuje įsikūrusią agentūrą, kuri patraukė mano akį, nes nereikalavo mokesčio už įdarbinimą ar kažkokį tariamą dokumentų tvarkymą. Ši agentūra žmonėms siūlo darbą tik Olandijoje arba Vokietijoje. Kadangi Vokietija manęs nesužavėjo, pasirinkau Olandiją. Atvykau čia prieš maždaug aštuonis mėnesius ir visą tą laiką dirbu logistikos srityje, darbe kurį man ir surado firma.

– Kokie buvo pirmieji įspūdžiai atvykus gyventi į Olandiją? Ar teko susidurti su kokiais nors sunkumais? Gal teko susidurti su priešiškumu kitataučiams ar stereotipais?

Sunku viską ir nupasakoti. Atvykau gyventi į seniausią Olandijos miestą Nijmegeną ir pasijutau kaip kokiame televizijos seriale. Einant gatve su manimi sveikinosi žmonės, kurių net nepažinojau. Iš pradžių pamaniau, kad gal man kas negerai, gal nekaip atrodau ar ką. Tik vėliau supratau, kad toks jų mentalitetas.

Žmonės čia labai mandagūs, geri, paslaugūs ir negyvena principu „viskas tik man ir nieko kitiems“. Pamenu kai nuėjau į banką atsidaryti olandiškos banko sąskaitos, banko darbuotoja su manimi kalbėjo olandiškai. Kadangi aš olandų kalbos nemoku, atsiprašiau ir paprašiau, kad su manimi kalbėtų angliškai. Ji man padėjo išsiimti eilės lapelį ir pasodino laukti.

Po poros minučių ji priėjo prie manęs su kava ir sausainiais. Žinoma, man pirma mintis buvo: „O kiek gi tai kainuos?“ Tačiau, pasirodo, pas juos priimtina taip pasitikti klientus. Niekada niekur nebuvo problemų dėl kalbos, nes čia praktiškai visur susikalbėsi angliškai.

5688473_hR6U4D

 

Taip pat nustebino tai, kad čia labai, tikrai labai daug dviračiu. Kiekvienas olandas turi bent vieną dviratį. Ir su jais čia daug lengviau keliauti nei su automobiliu ar viešuoju transportu. Pats į darbą ir iš jo kiekvieną dieną vykstu dviračiu. Ne tik laiko sutaupau, bet ir sveikata gerinu.

Sunkumų praktiškai nebuvo. Aišku, tik atvažiavęs čia, nieko nežinojau, kur ko ieškoti, kur kreiptis įvairiais klausimais. Tačiau jei tik ko prireikdavo, visada padėdavo ir patardavo kolegos, ar pati įdarbinimo agentūra.

Apie lietuvius jokių stereotipų negirdėjau ir jokio priešiškumo nebuvo. Tiesa, firmoje, kurioje dirbu, neigiamai kalbama apie lenkus ir rumunus. Sako, kad jie tinginiai, prastai dirba. O apie lietuvius tikrai negirdėjau visiškai nieko blogo.

– Kaip sakėte, jau aštuonis mėnesius gyvenate Olandijoje. Gal jau pastebėjote, kokie esminiai skirtumai tarp Lietuvos ir Olandijos?

Kalbant apie atlyginimus – skaičiais jie beveik tokie patys. Tik tiek, kad valiuta kita. Pavyzdžiui Lietuvoje minimali alga 1000 litų, o Olandijoje 1340 eurų. Tai labai didelis skirtumas. Gaila, kad Lietuvoje kai kurie darbuotojai sunkiai dirba nuo ryto iki vakaro ir per visą mėnesį gauna tai, ką olandas uždirba per kelias dienas.

Kultūros atžvilgiu tai olandai daug mandagesni nei lietuviai, tačiau jų virtuvė šiek tiek nuskurusi. Lietuviškoje virtuvėje visko ganėtinai daugiau, o ir patiekalai sotesni. Atvykus čia gyventi ištiko šioks toks šokas, nes Olandijos parduotuvėse nėra tokių dalykų kaip paprasta juoda duona, varškė ar varškės sūreliai ir pan.

Žinoma, gali kažką panašaus rasti rusiškose parduotuvėse, bet patys olandai nieko tokio negamina, tad kartais gaunu siuntinių iš Lietuvos, kuriuose daugiausiai būna juoda duona, kaimiški lašiniai ar tiesiog lietuviška rūkyta dešra.

– O gal jau pastebėjote kur gražesnės ir patrauklesnės merginos – Lietuvoje ar Olandijoje? Ar sutiktumėte kurti šeimą su kitataute mergina?

Žinoma, kad lietuvaitės pačios gražiausios. Tikrai nemanau, kad galėčiau kurti šeimą su kitos tautybės mergina. Aišku, niekada negali žinoti. Tačiau tikrai nemanau, kad olandė imtųsi mokytis lietuvių kalbos, o ir aš nenoriu išsižadėti nei Lietuvos, nei lietuvių kalbos.

Noriu, kad tiek mano tėvai, tiek sesuo galėtų laisvai susikalbėti su mano antrąja puse bei vaikais, kad nereikėtų sėdint pas tėvus prie pietų stalo vertėjauti ir aiškinti, kas ir kaip Lietuvoje vyksta. Na, nežinau… aš tiesiog noriu lietuviškos šeimos. (šypsosi. – aut.past.)

– O vis gi – kur jaučiatės laimingesnis Olandijoje ar Lietuvoje?

Nors materialine prasme Olandijoje ir gyvenu geriau, tačiau pasiilgau Lietuvos ir ten jaučiausi laimingesnis. Juk ten savas kraštas, šeima ir draugai visada arti, galiu juos bet kada aplankyti.

www.perpasauli.lt


Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą



 

Apklausa

Ar dirbate šeštadieniais?

Loading ... Loading ...