Olandijos pamoka Lietuvai: atlyginimai 3 kartus didesni, paslaugos – dvigubai pigesnės

Netikėtai kelininkus užklupusi žiema, miesto centre besimėtančios cigarečių nuorūkos ir po stipresnės audros gatves nuklojusios papuvusios medžių šakos – šios problemos olandams nepažįstamos. Visa tai išspręsti padėjo ne krūvos pinigų biudžete ar stebuklingi receptai, o paprasti standartai.

Lietuvoje vidutinis mėnesinis atlyginimas „į rankas“ – 659 eurai, Olandijoje – 2152 eurai. Tuo tarpu už aplinkos priežiūrą mes mokame dvigubai daugiau. Pavyzdžiui, vieno medžio kirtimas Lietuvoje atsieina apie 111 eurų, Olandijoje – 50 eurų, vieno medžio genėjimas Lietuvoje – 37,5 euro, Olandijoje – 15 eurų. 

Vidutiniai atlyginimai “į rankas“ Europoje (Wikipedia.com nuotr.)

 

Kaip ir Lietuva, 1987 m. Olandija neturėjo nustatytų teritorijų priežiūros standartų ir kiekviena savivaldybė atliktus darbus vertindavo savaip. Tačiau be vieningų vertinimo kriterijų lengvai kilo ginčai, ar darbai atlikti kokybiškai, ar už paslaugas nepermokėta, ar kaimyninė savivaldybė už analogiškas paslaugas moka mažiau.

Paslaugų įkainiai (Optimus monitus nuotr.)

 

Norėdami išspręsti šias problemas olandai įvedė teritorijų priežiūros kokybės lygius, pagal kuriuos ir nustato, kaip už tam tikrą sumą turėtų atrodyti tam tikra teritorija.

A lygis – pats brangiausias, užtikrinantis aukščiausią švaros ir tvarkos standartą. Taikomas miesto centre ir išskirtinėse vietose. B lygis taikomas gyvenamuosiuose rajonuose. C lygis reikalauja mažiau priežiūros ir išlaidų, atitinka žemiausius būtinus reikalavimus ir taikomas pramoniniuose arba užmiesčio rajonuose. D lygyje priežiūros darbai neatliekami.

Perka rezultatą

Pasak aplinkosauginius sprendimus teikiančios įmonės direktorės Alos Kuzmickienės, tokia vieninga sistema padeda sutaupyti, nes perkamas ne konkretus paslaugų kiekis, o rezultatas.

„Olandai parduoda paslaugą išlaikyti tam tikrą teritoriją tam tikrame lygyje, kurį jie nusistato. Kai jie nustato, kad miesto centras turi būti išlaikytas aukščiausiu lygiu ir teritorija būtų prižiūrima pagal A lygį, tai reiškia, kitaip ir negali būti. Vadinasi, nesvarbu, kokios bus aplinkybės ir kaip ta žolė augs ar medžiai kerosis, tiekėjas turi atlikti paslaugas, pats numatyti, kiek kartų jam reikės išlaikyti tą lygį“, – tv3.lt pasakojo A. Kuzmickienė.

Teritorijų priežiūros standartai (Optimus monitus nuotr.)

 

Tuo tarpu Lietuvos savivaldybėse perkamas paslaugos kiekis, pavyzdžiui, nupjauti žolę 100 kartų, bet neaišku, ar tą žolę reiks pjauti tiek kartų, svarbu – už paslaugą sumokėta.

„Kai užsakomas žolės pjovimas, tikėjas gali visada patikrinti, ar pagal tą standartą veja, kuri yra pjaunama, atitinka lygį bet kuriuo metu. Jeigu užsakoma, kad veja turėtų atrodyti A lygiu miesto centre ir tai turi būti išlaikyta visas 52 savaites, tai bet kada užsakovas patikrinęs ir turi rasti tą lygį“, – olandišką sistemą aiškino A. Kuzmickienė.

Prigytų ir Lietuvoje

Nors olandams tris dešimtmečius tarnaujanti ir vis atnaujinama sistema Lietuvoje nėra plačiai žinoma, pasak A. Kuzmickienės, lietuviams visai nereikia išradinėti dviračio, užtektų perimti jau sukurtą olandišką modelį.

„Sukurti nežinant – mokymasis kurti dviratį, sukurti kažką, ko tu nežinai. Tai būtų ilgas procesas. Jeigu savivaldybės šiai dienai norėtų Lietuvoje tą pasidaryti, tai turėtų turėti tą įrankį, tuos standartus, ką mes ir siūlome, ir tada inventorizuoti situaciją, kokia yra, pasidaryti savo strategiją, kur jie nori būti, ir susidaryti veiksmų planą, kaip to pasiekti. Tai yra strateginio olandų požiūrio esmė“, – teigė A. Kuzmickienė.

Monika Kasnikovskytė | Tv3.lt

 

 


Komentarai

,
Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą