Požiūris į sveikatą – trumparegiškas

„Gulk į lovą, gerk krūvą chemikalų ir pasveiksi“, – tokia nuostata piktinasi Vilniaus universiteto profesorius Jonas Petras Jankauskas. O kas daroma, kad ligoms būtų užkirstas kelias? Praeityje žinomas irkluotojas daugiau nei penkiasdešimt metų studentams dėstė sveikos gyvensenos kursą. Iš jo užrašų kilo sumanymas išleisti monografiją, kurioje pirmą kartą kompleksiškai analizuojamas sveikos gyvensenos reiškinys, apimantis ne vien fizinio aktyvumo bei sveikos mitybos principus.

darzovesSusirgai gripu? Kultūros stoka!

„Man regis, kad ne nuo to galo pradedame ruošdami specialistus. Visų pirma – dominuoja ligų gydymas. Apie profilaktiką nekalbame arba kalbame nedaug, – akcentuoja knygos apie sveiką gyvenseną autorius Jonas Petras Jankauskas. –
Štai Japonijoje, jeigu apylinkėje suserga gydytojo globotiniai, iš jo atlyginimo yra išskaičiuojama, kadangi blogai prižiūrėjo, per mažai užsiėmė profilaktika.
O kaip pas mus? Gulk į lovą, gerk krūvą chemikalų ir pasveiksi! Kai kuriose šalyse netgi terminas yra: jeigu susirgai gripu, vadinasi, tai yra kultūros stoka.“
Knygą „Sveikos gyvensenos pagrindai“ profesorius paskyrė visuomenės sveikatos, kūno kultūros ir sporto specialistams, studentams, sveikos gyvensenos puoselėtojams:

„Ateityje vis tiek turėsime peržiūrėti prioritetus: dabar didžiausios lėšos yra skiriamos gydymui, medikamentams. Viena puse gydome, kita susargdiname.
Taigi turime daug problemų, kurios turėtų būti sprendžiamos valstybiniu mastu“, – teigia profesorius.

Netoliaregiškas valdžios požiūris

„Neseniai buvo apskaičiuota, kad doleris, investuotas į sportą ir sveikatinimą, valstybei sutaupo nemažai pinigų. Pažiūrėkite, kokie ligonių kasų biudžetai, o kokie – sporto, sveikatinimo idėjų, projektų…Valdžios požiūris yra netoliaregiškas, – liūdnai konstatuoja Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė. – Man rūpi sveikatinimo skatinimas per sportą, fizinį aktyvumą, kuris turėtų prasidėti nuo mažų vaikų. Tai susiję su sveikesniu gyvenimo būdu ir laisvalaikio praleidimu. To tikrai trūksta. Kai klasėje yra vienas sportuojantis vaikas, jis, turėdamas tiesiausią nugarą, rodomas kaip pavyzdys. Jau dabar per judėjimo stoką prarasta visa prie kompiuterių sėdinti karta.

Lietuvoje interneto sklaida viena geriausių pasaulyje. O kai kalbama apie fizinį lavinimą – nėra programų, kaip turėtų atrodyti fizinio lavinimo pamokos.
Nesakau, kad internetas – absoliutus blogis. Bet mano karta buvo sunkiai prikviečiama iš lauko į namus. O dabar nemažai vaikų sunkiai išviliojami į lauką, nes viską galima nuveikti prie kompiuterio.“

Mažiau 

„Universitete tikrai yra didelis sporto erdvių trūkumas. Pagal studentų skaičių, šiandien negalime sudaryti galimybės sportuoti visiems norintiesiems, – sako Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas laikinai einantis fizikos mokslų daktaras Jūras Banys. – Mūsų tikslas – pastatyti naują, modernią sporto salę. Tai būtų ir stalo teniso, ir intymių, ir sunkumų kilnojimo, ir žaidimų salė. Taip pat įrengtume nedidelį dvidešimt penkių metrų baseiną.Tai būtų skirta ne tik Vilniaus universiteto, bet ir Gedimino technikos universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Jono Žemaičio karo akademijos studentams.

Tikimės, kad šių metų pabaigoje pradėsime techninio projekto rengimą. Tuomet kreipsimės į Vyriausybę prašydami rasti galimybių finansuoti statybas“, – planais dalijasi J.Banys, kadaise aktyviai žaidęs tinklinį.

Anot jo, sveikatingumą skatinančių projektų Lietuvoje per mažai. „Manau, vidurinėse mokykloje turėtų būti labiau kreipiamas dėmesys į vaikų sportą, nes sporto mokyklų, sporto būrelių yra sumažėję, lyginant su tuo, kas buvo prieš trisdešimt metų. Nekalbant apie aukštojo meistriškumo sportininkus – kaip tik premjeras atidarė specializuotas sporto mokyklas. Kai Lietuva pirmininkavo Europos Komisijai,
viename renginyje buvo išsakyta mintis, kad į sveiką gyvenseną investuoti pinigai atperka arba sutaupo lėšas, kurias paskui reikėtų skirti ligoniams gydyti. Kitaip sakant, nesudarant sąlygų ligoms atsirasti ženkliai pigiau negu paskui gydyti“, – sako Vilniaus universiteto rektorius.

Tarp kitko

Vienas blogiausių mitybos įpročių, kurį sveikos gyvensenos specialistai įvardija kaip didžiausią problemą – vartojame per mažai tiek žalių, tiek virtų daržovių.
Nors šviežių daržovių rekomenduojama valgyti kiekvieną dieną, šio mitybos principo laikosi vos 40 proc. suaugusių mūsų šalies gyventojų.

Kasdien valgančių daržovių netgi sumažėjo – 2007 m. tokių buvo 43,4 proc.

Nesportuojančių gyventojų Lietuvoje procentas siekia Europos vidurkį: nesportuojančių Lietuvoje skaičius (38 proc.) yra beveik toks pats kaip ir Europoje (39 proc.).

Sportine veikla užsiima dauguma Lietuvos gyventojų: jie sportuoja organizuotai (klube, mokykloje, universitete, sporto centre) – 21 proc. arba savarankiškai – 47 proc.

Tarp moksleivių sportuojančių gerokai daugiau: atitinkamai 76 proc. ir 36 proc. Tarp studentų – atitinkamai 46 ir 51 proc.isveikata.lt

 


Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą



 

Apklausa

Ar dirbate šeštadieniais?

Loading ... Loading ...