Ūgtelėjo emigracija: ar lietuviai išsigando kariuomenės?

kariuomenePastaruosius ketverius metus Lietuva galėjo džiaugtis nuolat mažėjančiais emigracijos mastais. Vis dėlto, kaip rodo statistika, palyginti su 2014 metais, per pirmus penkis šių metų mėnesius iš šalies išvyko beveik 5200 žmonių. Ką tai gali reikšti?

Lietuvos statistikos departamento (LSD) duomenimis, nuo 2010 m. emigracija Lietuvoje mažėjo: 2010 m. iš šalies išvyko 83 157 žmonės, 2011 m. – 53 863, 2012 m. – 41 100, 2013 m. – 38 818, 2014 m. – 36 621.

2014 m. pirmaisiais penkiais mėnesiais (sausis–gegužė) iš Lietuvos išvyko 14 012 žmonių, tuo metu šiemet tuo pačiu laikotarpiu į užsienį iškeliavo 19 194 asmenys, tai yra 5 182 daugiau negu pernai tuo pačiu metu.

Vadina trumpalaikiu reiškiniu, tačiau priežasčių neįžvelgia

Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto mokslų daktaras Arūnas Pocius Alfa.lt teigė, kad ūgtelėjusi emigracija turėtų būti vertinama kaip trumpalaikis reiškinys. Vis dėlto, anot pašnekovo, situacija nėra tipiška.

emigracijaStatistikos departamento informacija

„Aš būčiau linkęs manyti, kad tai yra daugiau trumpalaikis reiškinys, nes tokių labai svarių priežasčių, dėl kurių ta emigracija didėtų, nėra. Ekonominis pakilimas yra, darbo vietų gausėja, nedarbas mažėja“, – kalbėjo A. Pocius.

„Situacija nėra tipiška, nes matome tą emigracijos augimą. Tiesa, jei pažiūrėtume ankstesnius metus, pavyzdžiui, 2012–2014 metus nuo vasario iki rugpjūčio mėnesio, mes matome augimus, bet tas augimas šiais metais pasižymi tuo, kad jis gerokai ryškesnis. Bet vėlgi mes matome tokią netipišką situaciją gegužės mėnesį, kur kitur matydavome dar emigracijos augimą, o čia matome mažėjimą. Galbūt čia tam tikri gyventojų psichologinių nuostatų pasikeitimai. Kiti sako, kad čia gal dėl ėmimo į kariuomenę“, – tęsė Darbo rinkos tyrimų instituto specialistas ir pridūrė, kad nėra pagrindo, jog padidėjusi emigracija taps ilgalaikiu procesu šiemet.

emigracija 2Statistikos departamento informacija

A. Pociaus teigimu, paprastai didžiąją emigruojančiųjų dalį sudaro jaunuoliai 20–25 m. Taigi, anot jo, galima spėti, kad būtent šio amžiaus jaunuoliai susiruošė darbuotis užsienyje.

„Akivaizdu, kad yra darbo apmokėjimo skirtumai Lietuvoje ir kitur. Vargu ar tie skirtumai taip greitai išnyks. Gali būti, kad susiję su mokslus baigiančių specialistų emigracija“, – svarstė specialistas.

„Dalį tos emigracijos augimo sudaro sezoniškumo komponentas, o jis neparodo tų tikrų, realių, išgrynintų emigracijos mastų, o parodo tik tai, kad ateina laikas ir, pavyzdžiui, nuo vasario mėnesio, kovą ir iki rugpjūčio auga emigracija“, – kalbėjo A. Pocius.

emigracija 3Statistikos departamento informacija

Vis dėlto A. Pocius reziumuodamas akcentavo, kad tikslias emigracijos padidėjimo priežastis bus galima nustatyti vėliau, tai yra tada bus gauti ir kitų mėnesių rodikliai, ir paaiškėjus, kokio amžiaus asmenys iškeliavo iš Lietuvos.

Mato sezoninį svyravimą

Vyriausiasis banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, Alfa.lt komentuodamas šiemet pastebimą didėjančią emigraciją, pažymėjo, jog tai gali būti laikinas ūgtelėjimas, ir paragino sulaukti kitų mėnesių rezultatų.

„Aš iki šiol galvojau, kad šiemet čia toks sezoninis gali būti svyravimas, nes kažkokių priežasčių įžvelgti, kodėl yra tokia emigracija, yra sudėtinga. Tam ekonominių priežasčių nėra – nedarbo lygis mažėja, naujų darbo vietų kuriama yra daug, darbo užmokestis didėja. Negalime sakyti, kad šiemet įvyko kažkas, dėl ko turėtų būti didesnė emigracija. […] Sakyti, kad […] vėl mes matysime didesnę emigraciją… Aš taip neprognozuočiau, nes vis tik, jeigu mes žiūrime grynąją emigraciją, tai yra emigracijos ir imigracijos skirtumas, tai per pastaruosius 12 metų ji yra kone žemiausiame lygyje per visą pastarąjį dvidešimtmetį“, – ramino N. Mačiulis.

Ekonomistas, kaip ir A. Pocius, užsiminė apie šių metų kovo mėnesį Seimo priimtą sprendimą grąžinti privalomąją pradinę karo tarnybą. Vis dėlto, kaip teigė N. Mačiulis, tai nėra esminis ar labai reikšmingas veiksnys, kuris galėjo padidinti emigracijos mastą.

„Gali būti, kad pavienius atvejus tikrai paveikė ir ypač tuos, kurie buvo neapsisprendę, ar toliau čia tęsti karjerą Lietuvoje, ar galbūt išvykti studijuoti, dirbti, tai kažkurių sprendimą galėjo pakeisti, bet ne tiek daug, kad atsispindėtų visoje šalies statistikoje“, – svarstė banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

alfa.lt

 

 


Ar dirbate šeštadieniais?

Loading ... Loading ...

Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą



 

Apklausa

Ar dirbate šeštadieniais?

Loading ... Loading ...