Valdžia jau dairosi į emigrantų pinigus

THE EURO ARRIVES AT BOSNIAN BANKS.

Lietuvos valdžia rezga planus, kaip gauti naudos iš emigrantų. Dabar svarstoma atimti pašalpas iš tų asmenų, kuriems paramą iš užsienio perveda išvykę vaikai ar kiti artimieji.

Emigrantai perveda milijardus

Spauda praneša, kad Lietuvos banko duomenis, 2013 m. privačių asmenų perlaidos į Lietuvą buvo 5,3 mlrd. Lt, 2013 m. pirmąjį pusmetį jos sudarė 2,2 mlrd. Lt, o 2014 m. per tą patį laikotarpį buvo 2,7 mlrd. Lt. Taigi vien per pirmąjį pusmetį į Lietuvą atkeliavo 0,5 mlrd. Lt daugiau pinigų nei pernai. Iš ankstesnių metų statistikos matyti, kad paskutinis metų ketvirtis būna dosniausias metuose – paskutinįjį metų ketvirtį pervesta beveik 1,5 mlrd. Lt, tai yra apie 130 mln. Lt daugiau nei ankstesnį ketvirtį.

„Vienareikšmiškai, šie metai bus rekordiniai. Tai siejama ir su augančiu emigrantų skaičiumi. Taip pat gali būti, kad dalis emigrantų, kurie planuoja kažkada grįžti, siuntė pinigus ir investavo į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje dar prieš euro įvedimą. Tai matyti ir iš perlaidų dydžio“, – spaudai sakė „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jo teigimu, apie 5 proc. BVP sudarančios emigrantų perlaidos labai reikšmingai papildo Lietuvos gyventojų kišenes. Lietuvių į gimtinę siunčiamos perlaidos yra vienos didžiausių pagal BVP santykį Europoje.

„Nors Lietuva prarado beveik 0,5 mln. gyventojų nuo praėjusio dešimtmečio pradžios, bet tie gyventojai vis dar prisideda prie Lietuvos ekonomikos tiek perlaidomis, tiek grįždami čia ir atostogaudami. Kalbant apie perlaidas, svarbu atkreipti dėmesį, kad jos turi ne tik trumpalaikį finansinį poveikį, bet ir rodo emigrantų išliekantį ryšį su Lietuva. Galima palyginti, kad beveik 6 mlrd. Lt sudarysiančios emigrantų perlaidos šiemet yra nedaug mažiau nei „Sodra“ per metus skiria senatvės pensijoms, tai yra šiek tiek daugiau nei 7 mlrd. Lt. Šie skaičiai yra labai iškalbingi ir rodo, kad jie turi didelę įtaką vidaus paklausai“, – teigė N.Mačiulis.

Sugalvojo, kaip diferencijuoti pašalpas

Būtent tie 6 mlrd. litų, kone tiek pat per metus „Sodra“ išmoka pensijų, ir užkliuvo politikams, siekiantiems taupyti per socialines pašalpas. Nuo 2014 metų galioja tvarka, kad kam skirti pašalpas, siekiančias 350 litų, sprendžia savivaldybių komisijos. Neskirti pinigai atitenka savivaldybėms. Aišku, komisijos darbuojasi uoliai, vidutiniškai kaimiškame Lietuvos rajone pašalpų gavėjų sumažėjo per tūkstantį. Socialinių darbuotojų ir paramos teikimo komisijų tikrinimas socialiai remtinų asmenų gyvenimo būklę seniūnijose, turėjo įtakos, nes kiekvienas atvejis yra svarstomas ir tikrinamas. Plius prie to prisidėjo ir tai, kad už šias pašalpas žmonės turi atidirbti.

Tačiau to pasirodė per maža. Pastaruoju metu viešai eskaluojama, jog dėl emigrantų siunčiamų pinigų artimieji gali prarasti socialines pašalpas arba kompensacijas už šildymą. Kai kurie ekonomistai tokio valdančiųjų taupymo skurstančiųjų sąskaita nesupranta. Esą emigrantų perlaidas tėvams ir kitiems artimiesiems laikyti nuolatinėmis pajamomis – absurdiška.
Pakilus abejonėms, kad iš užsienio siunčiamos lėšos gali užverti paramą asmenims, kurie gauna pašalpas, politikai puolė teisintis, kad nežada apmokestinti emigrantų lėšų.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad neturi pagrindo kalbos apie tai, kad esą gavus lėšų iš artimų užsienyje dirbančių giminaičių, sumažės socialinės pašalpos dydis.

„Tas triukšmas, aš manau, kad sukeltas visiškai be pagrindo. Lėšos yra apmokestinamos pagal mūsų priimtus mokesčių įstatymus. O jeigu lėšos yra gautos iš užsienio ir jos yra aiškiai deklaruojamos banko sąskaitose arba jeigu asmuo gavo kažkokią perlaidą ir ta perlaida yra matoma, kad ją persiuntė kažkoks giminaitis arba artimas žmogus, tai negali būti jokio apmokestinimo. (…) O ten, kur buvo kalbama apie socialines pašalpas, kad jos bus sumažintos, aš manau, tokie argumentai neturi pagrindo“, – sakė A. Butkevičius.

kroviniu_pervezimas_straipsniaiPremjero teigimu, reikėtų atskirti kitą problemą, kai bandoma legalizuoti vadinamuosius šešėlinius pinigus, ypač pasienio rajonuose, kur sparčiai kyla gyvenamieji namai ir aiškinama, kad neva kažkokie giminaičiai atsiuntė iš užsienio pinigus.

Tačiau žemesnio rango valdininkai visiškai kitaip nurodo galiojančius įstatymus. Jų paklausus, ar sąžininga socialines pašalpas gaunančius žmones „bausti“ ir, tikrinant perlaidomis iš artimųjų gaunamus pinigus, atimti jiems pašalpas ar kompensacijas už šildymą. Valdininkai dirbantys konkrečiai su pašalpų skyrimu teigė, kad kaip bebūtų, artimųjų siunčiami pinigai yra papildomos pajamos, nes pagal įstatymo nuostatus į pajamas įsiskaito visos gaunamos lėšos ir asmuo jas turi nurodyti.
Vis dėlto, bent jau kol kas panašu, kad viršų ims politinė valia, o ne veikiantys įstatymai. Bet kokiu atveju, „Didysis brolis“, kaip rašė Dž. Orvelas, jau stebi perlaidas. Saugiausia artimiesiems bus perduoti grynuosius.


Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą