Vokiečiai uždirba penkiskart daugiau, bet geria pigesnį pieną

Pieno produktai prekybos biržų aukcionuose pagaliau šiek tiek pabrango. Viliamasi, kad metus trukusi pieno krizė jau ėmė trauktis. Bet dar nežinia, kada ir ūkininkai galės lengviau atsikvėpti.

Už superkamą pieną – 0,25–0,3 euro, parduotuvėje už pieno litrą – 0,6–0,7 euro. Tokios pieno kainos ne Lietuvoje, o Vokietijoje.

„Nors už pieną ir gauname daugiau nei Lietuvos ūkininkai, mums nė kiek ne lengviau negu jūsiškiams“, – patikino į Vilniuje šiuo metu vykstantį Pasaulinį pienininkystės kongresą atvykęs Udo Hartmutas Folgartas.

Jis yra ir Tarptautinės pienininkystės federacijos Vokietijos nacionalinio komiteto prezidentas, o kartu ir Vokietijos pieno ūkių asociacijos vadovas.

– Rusijai paskelbus embargą Lietuvos prekybos centruose atsirado ir vokiško sviesto, ir fermentinių sūrių. O ar vokiečiai turi galimybę parduotuvėse nusipirkti lietuviškų pieno gaminių? – „Lietuvos rytas“ paklausė U.H.Folgarto.

– Kol kas jų neaptikau. Bet pas mus tokia gaminių jūra, kad naujus produktus būtų sunku pastebėti. Tačiau tai dar nereiškia, kad Lietuvos pieno produktų eksportas į Vokietiją negali padidėti. Iki šiol, kiek žinau, lietuviai į mūsų šalį vežė ir sutirštintą pieną, ir pieno miltelius, ir grietinėlę.

Užtat Vilniuje viešbutyje, kuriame esu apsistojęs, visi pieno produktai yra tik lietuviški. Jokių importuotų.

Tai puiki mintis. Svečiai turi paragauti nacionalinių gaminių, aš taip ir padariau. Nenusivyliau – jie labai skanūs.

Apskritai pienininkystės kongrese per pertraukas galima paragauti įvairių lietuviškų pieno produktų. Pieno gamintojai gali pasinaudoti proga ir jų pasiūlyti vokiečiams.

– Lietuvos ūkininkai nerimsta dėl ypač mažų pieno supirkimo kainų. Kokią įtaką Rusijosembargas padarė jo kainoms Vokietijoje?

– Kainos smuktelėjo, nors ir ne taip katastrofiškai kaip Lietuvoje. Šiuo metu vidutinė pieno kilogramo supirkimo kaina yra 0,25–0,3 euro (Lietuvoje 0,8–0,18 euro. – Red.).

Vis dėlto Vokietijos padėtis nėra geresnė nei kitų ES valstybių. Mūsų šalies pieno ūkiai yra stambūs, per metus juose primelžiama apie 32 mln. tonų pieno (Lietuvoje – 1,6–1,7 mln. tonų).

Tai daugiausia iš visų ES valstybių. Bendras primilžis Europoje sukasi apie 160–170 mln. tonų pieno. Pusė mūsų gaminių iki embargo buvo eksportuojama, todėl galima įsivaizduoti, kokia krizė mus ištiko.

Apskritai Vokietija, Danija ir Olandija iki embargo Rusijai per metus parduodavo apie 1 mln. tonų fermentinių sūrių, kuriems pagaminti buvo sunaudojama apie 10 mln. tonų pieno. Reikėjo gerokai pasukti galvą, kur visa tai padėti.

Juk Rusija iki 2014-ųjų buvo viena iš trijų didžiausių pasaulio valstybių, į kurias iš Vokietijos buvo gabenami pieno gaminiai.

Po to, kai ji paskelbė embargą, buvo ypač sunku surasti nišą, kur būtų galima parduoti tuos produktus, kurių išsižadėjo Rusija.

Tad vokiečiams tenka įveikti tokius pat sunkumus kaip ir lietuviams. Juk ir jūs į Rusiją išgabendavote maždaug pusę pieno gaminių, tik tiek, kad jūsiškės prekybos mastas buvo kuklesnis.

– O kiek pienas kainuoja jūsiškėse parduotuvėse?

– Litras pieno parduotuvėse, atsižvelgiant į jo riebumą ir kitus kokybės rodiklius, kainuoja apie 0,6–0,72 euro (Lietuvoje vidutinė pieno kaina yra 0,81 euro. – Red.).

– Ar pats ūkininkaujate?

– Esu kaimo vaikas. Užaugau Rytų Vokietijoje fermerių šeimoje, tad nuo mažens teko paplušėti ir karvių fermoje.

Vėliau, kai susijungė šeši smulkesni pieno ūkiai, buvau tapęs valdybos pirmininku, tačiau šiuo metu kone visą dėmesį tenka skirti visuomeninėms pareigoms. Tačiau fermos niekur nedingo. Šiuo metu tai žemės ūkio įmonė, turinti apie 1 tūkst. hektarų žemės ir kurioje melžiama apie 300 karvių.

– Šiemet ES nebeliko pieno kvotų. Mūsų šalyje pieno niekada nebuvo primelžta daugiau, nei nustatyta kvota. Ar ją viršydavo vokiečiai?

– Už tai, kad primelždavome daugiau pieno, nei leisdavo kvota, nuolat tekdavo mokėti baudas.

Pavyzdžiui, už viršytą 2014–2015 metų kvotą reikėtų sumokėti apie 80 mln. eurų. Tačiau situacija šiek tiek sušvelnėjo. Ūkiai turės sumokėti apie trečdalį baudos, visa kita bus nurašyta – suteikta kaip parama nuo embargo nukentėjusiems pieno ūkiams.

Audrė Srėbalienė („Lietuvos rytas“)