Vokietija pasirengusi siųsti papildomų karių į Lietuvą

photo_for_gallery_1_30041467

Vokietija planuoja imtis vadovavimo iniciatyvos formuojant NATO bataliono kovinę grupę Lietuvoje.

Šį faktą krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui ketvirtadienio vakarą patvirtino Vokietijos gynybos ministrė Urzula fon Lejen (Ursula von der Leyen). Sprendimai dėl sąjungininkų batalionų dislokavimo rytinėje NATO dalyje bus svarstomi birželį vyksiančiame Aljanso gynybos ministrų susitikime, o galutiniai sprendimai bus priimti liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Varšuvoje.

“Mes labai vertiname tokį Vokietijos apsisprendimą – tai yra stiprus solidarumo žingsnis, padidinantis mūsų saugumą ir pasiektas koordinuotomis visų Lietuvos institucijų pastangomis. Mes jau kurį laiką siekėme, kad NATO sąjungininkai Lietuvoje dislokuotų bataliono kovinę grupę,” – Krašto apsaugos ministerijos Eltai atsiųstame komentare cituojamas J. Olekas.

Apie tai, kad Vokietija planuoja pasiųsti papildomus karinius pajėgumus į Lietuvą, ketvirtadienį pranešė portalas “Spiegel” ir tokį sprendimą Vokietijos kanclerė Angela Merkel aptarė su JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Italijos vadovais.

Po 150 karių trijų mėnesių rotacijoms nuo 2017 m. pradžios į Baltijos šalis ketina atsiųsti ir Višegrado valstybės – Lenkija, Čekija, Slovakija bei Vengrija. Vengrijos užsienio reikalų ministro Pėterio Sijarto teigimu, toks karių rotacija vyks metus, o dislokacijos detalės bus aptartos liepą Varšuvoje.

Vokietija formuoti batalioną Lietuvoje pasiryžusi nuo rudens

Vokietijai išreiškus politinę valią vadovauti sąjungininkų karių batalionui Lietuvoje, tikėtina, kad Bundesvero kariai ilgesniam buvimui Lietuvoje gali būti dislokuoti nuo šių metų rudens.

Kaip Eltą informavo Prezidentės patarėjas saugumo klausimais Vilmantas Vitkauskas, vadovaujanti (angl. framework nation) Vokietijos karių kuopa Lietuvoje greičiausiai pasiliks po vasarą mūsų šalyje numatomų karinių pratybų.

“Jų buvimas šiemet jau yra suplanuotas, labiausiai tikėtina, kad tas pastovus buvimas prasidės nuo rudens”, – Eltai sakė V. Vitkauskas.

Patarėjo teigimu, šiuo metu taip pat vyksta derybos su kitomis, kol kas neįvardijamomis sąjungininkų šalimis, kurios norėtų dislokuoti savo kuopas į Vokietijos vadovaujamą batalioną (iš viso apie 700-1 000 karių). Kiek ilgai toks batalionas būtų dislokuotas Lietuvoje, kol kas nėra aišku, tačiau V. Vitkauskas pabrėžė, kad jis čia liks, kol to reikalaus saugumo situacija.

“Bus tiek, kiek reikės (…) Mes turime NATO gynybos planus (…), paprastai jų peržiūros nėra kasmetinės, jos ilgalaikės. Manau, orientuojamės bent kelerius metus į priekį tai tikrai”, – aiškino Prezidentūros atstovas.

Respublika.lt, Eltos inf.

Komentarai

,
Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą