Su šunimis ji kalba olandų kalba, su žirgais – vokiškai, į avinus ir katinus kreipiasi lietuviškai. „Rūta, viso mūsų pokalbio metu aš taip ir nesupratau, kodėl jūs iš Amsterdamo atvažiavote gyventi į Lietuvą? Gal ten padarėte kokį nusikaltimą ir Molėtų rajono vienkiemyje slepiatės?“ – pasiteiravau. „Oho, neblogai“, – šypteli Rutha van Calcar ir siūlo ją vadinti lietuvišku vardu. Tiesiog Rūta.

Daug laisvės ir privatumo

Molėtų rajone Lėlių kaime gyvenanti Rūta turi daug laisvės ir privatumo. Tai – miškas, medžiai, pievos, kalvos. Gamta yra lapių ir kitų laukinių gyvūnų namai. Todėl Rūta negali ilgai pykti, jei lapė, laukinėje gamtoje nerasdama kiškių, vietoje jų pasivaišina Rūtos kieme vaikštinėjančiomis vištomis. Jas Rūta laikė dėl kiaušinių. „Mes kartais susipykdavome, bet vis tiek aš jai leisdavau doroti savo vištas. Juk čia yra lapės imperija, o laukinėje gamtoje gyvūnai sparčiai nyksta. Todėl negaliu nušauti jos dėl to, kad ji minta vištomis. Aš galiu nelaikyti vištų, bet ne šauti į lapę“, – sako Rūta.

Lėlių kaimas yra Rūtos mamos ir senelės tėviškė, tačiau ji pati gimė ir augo Vokietijoje, vėliau nutekėjo į Olandiją. Galiausiai atvažiavo gyventi į Lietuvą. „Nesakykit „grįžusi į Lietuvą“. Aš ne grįžusi, aš atvažiavusi“, – sako moteris.

Rūtos mama – lietuvė, iš to paties Lėlių kaimo, čia yra ir Rūtos senelio gimtinė. Ten, rodo ranka Rūta, kitoje pusėje, buvo kaimas: „Tikras kaimas. Namas šalia namo. Teta papasakojo, kad tas kaimas buvo išardytas kaip ir dauguma kaimų. Tada atsirado vienkiemiai. Tokia liūdna buvo istorija.“

Ištekėjusi už vokiečio kartu su juo Rūtos mama išvažiavo į Vokietiją. Šioje šalyje gimė Rūta. „Su manimi mama kalbėjo lietuviškai. Ji viską darydavo, kad patektų į Lietuvą, aplankytų savo seses, giminaičius, bet tai buvo labai sudėtinga kelionė, nes vizų lengvai nedalindavo. Ji labai mylėjo Lietuvą ir mane kartu veždavosi. Taip aš susipažinau su kaimu. Kaimas yra prabanga, o ne mėšlynas, kaip galvoja kai kurie žmonės“, – kalbėjo moteris.

Rūta mėgsta pasivaikščioti po mišką su savo šunimis.

Trečioji šalis

Kai Rūtai buvo trylika, mama mirė. Nuo to laiko kalbėti lietuviškai jai nebebuvo su kuo. Kalba užsimiršo. Vėliau – sava šeima, dvi dukterys… Rūta su vyru apsigyveno Olandijoje, nes jis buvo kilęs iš šios šalies.
Dabar apie santuoką, kurios nebeliko, Rūta daug kalbėti nėra linkusi: „Aš turiu šeimą. Dukras. Jos jau suaugusios, gyvena ne Lietuvoje, bet mane čia aplanko.“ Lietuva yra Rūtos trečioji šalis. „Ir manau, kad mirsiu ketvirtoje. Kokia bus ketvirta? Dar nežinau. Bet jau svarstau apie galimybę parduoti šį namą kartu su visu dvaru.“

Namą Lėlių kaime Rūta statė ne vienerius metus. Interjero dizainerės specialybę turinti moteris namus kūrė tokius, apie kokius svajojo. Didelis namas – ant kalvos, aplinkui – pievos, kiek atokiau – keli nameliai, kuriuos ji nuomoja poilsiautojams. Kai įžengi į moters namus, viduje – išskirtinis interjeras. Daug baltos spalvos, apgalvotos detalės.

Atvežė škudžių

Rūtos namai ir visa aplinka draugiška gyvūnams. Ji buvo ta, kuri į Lietuvą atvežė išnykusios škudžių veislės avis. „Kai pradėjau jomis domėtis, sužinojau, kad šios veislės avių mėsa yra delikatesinė, ir vilna labai gera. Dar labai gražus snukutis. Kitaip nei šiurkščiavilnės avys, kurių mėsa neskani, o vilna – niekam tikusi. Tokia mano nuomonė“, – kalbėjo Rūta. Auginti avis Rūtai patarė draugė, mat Lėlių kaime nemaži pievų plotai. Tada moteris ir pradėjo jomis domėtis, o škudžių veislė sudomino todėl, kad šių avių Lietuvoje nebuvo: „Buvo parašyta, kad tai Lietuvoje išnykusi veislė. Kas yra palankiau nei tai, kas išnykę, sugrąžinti? Tai genofondinė avis.“

Į Lėlių kaimą avys atkeliavo iš vieno Vokietijos ūkio – dešimt ėriavedžių ir vienas avinas. Vienoje TV laidoje dalyvavusi ir apie šias avis pasakojusi Rūta sulaukė kitų ūkininkų dėmesio, vėliau jie škudžių taip pat įsigijo. Tačiau dabar Rūtos ūkyje gyvena tik du avinai. Nors pradėjusi auginti avis ji bandė pardavinėti mėsą, tačiau vėliau šios veiklos atsisakė. Ekologiškai užaugintos avies mėsa negali kainuoti po tris eurus už kilogramą: „Aš parduodavau po 12 eurų, ir pirkėjams tai buvo brangu. Sudėtinga paaiškinti žmonėms. Tie, kurie gyvena užsienyje, supranta. Ten yra suprantama, kad geros kokybės produktas kainuoja daugiau.“
Dar Rūtos namuose gyvena 13 buvusių benamių katinų, du žirgai, pustrečio šuns. Pustrečio todėl, kad vienas – mažas.

Pokalbis su šeimininke

Rūta, kaip susigyvenote su Lietuva?

Aš tikėjausi kažko kito iš Lietuvos, ne to, kas dabar vyksta.

O ko tikėjotės?

Kažko geresnio. Nepatikėsit, bet turėjo būt kažkas geresnio. – Jūs kalbat apie pinigus? Apie tarpusavio santykius? – Ne! Aš kalbu apie politiką, apie tai, kaip Lietuva vystosi. Tai yra liūdna. Yra daug negerų dalykų. Lietuva trepsi vietoje, negali pritraukti investuotojų, nors kasmet žada.

R.van Calcar: „Mano gyvenimas prabangus, nes gyvenu gamtos apsuptyje.“

Kuo jūs užsiimate, iš ko susideda jūsų gyvenimas?

Mano gyvenimas yra dvaras, dvaras ir dvaras. Reikia daug ką daryti pačiai. Nepasiskambinsi, kaip užsienyje, čia sunku rasti pagalbininkų. Aš noriu paskambinti, sutvarkyti reikalą, atsiskaityti ir atsisveikinti. Čia taip nėra. Tokia situacija yra dėl to, kad daug žmonių emigravo, ir dabar trūksta gerų darbuotojų. Matyt, žmonės išvyko ne iš gero gyvenimo.

Tad kas tvarko jūsų aplinką?

Aplinką tvarko avys ir arkliai. Mano aplinka taip ir atrodo, kaip ją tvarkau. Esu už natūralumą. Nemėgstu prievartos nei sau, nei gyvūnams, nei augalams. Jei krūmas auga – tegul auga. Aš jo nekerpu, tik laistau. Man labiau patinka tai, kas natūralu, o ne tai, kai žmonės iškerta didelius plotus miško, tada juose užsėja veją, dalį iškloja trinkelėmis, užsodina dekoratyviais spygliuočiais. Ir visą dieną kelia triukšmą važinėdamas su savo šienapjove.

Kas suformavo tokią jūsų pasaulėžiūrą?

Labai myliu gamtą. Šiek tiek prie to prisidėjo tėvas. Jo dėka susipažinau su arkliais, šunimis, jis pats laikė žąsis. Mano vaikystė buvo graži, man leido bendrauti su gyvūnais ir išmokė suprasti, kad gyvūnai nėra murzini ar nehigieniški. Aš juos labai myliu. Niekados neturėjau tiek daug gyvūnų, negyvenau gamtoje. Bet kai tiesiai iš Amsterdamo atvažiuoji į tokį kaimą – yra skirtumas, nes tada į kaimą žiūri visai kitomis akimis. Aš matau, kaip keičiasi gamta, kaip keičiasi klimatas. Man tai kelia nerimą. Blogai, kad mažėja vabzdžių. Juk anksčiau sėdėdavai lauke, ir tavęs vos neužėda uodai. O dabar jei vieną pamatysi – gali džiaugtis. Pastebėjau tai pernai.

Pamenat, anksčiau mašinos langai aplipdavo vabzdžiais? Dabar to nėra, ir tai nėra gerai. Juk ir paukščiai neturės ko lesti. Kalbant apie mano pasaulėžiūrą, dar vienas pavyzdys: kartais žmonės sako, kad žvirblis nėra vertas būti lesinamas žiemą, nes jis menkavertis paukštis. Iš kur tokia nuomonė? Ekosistema yra viena.

Kas jums gyvenime yra idealumas?

Neturėti pareigų, išlaidų, skaityti, tapyti, klausytis muzikos ir džiaugtis gyvenimu.

Tačiau jūsų namai dažnai būna pilni svečių? Sako, kad jūsų namuose lankosi išskirtiniai asmenys.

Taip, jie išskirtiniai tuo, kad aš juos įsileidžiu į savo namus.

Kaip susidraugavote su lietuvių kalba?

Lietuvių kalba yra mano bendravimo instrumentas – man jos reikia, nes kitaip aš nesusikalbėsiu. Nors vaikystėje kalbėjau lietuviškai, mirus mamai dešimt metų šia kalba nekalbėjau. Nebuvo su kuo. Todėl kai atvažiavau į Lietuvą, aš tikrai negalėjau su niekuo susikalbėti. Išmokau. Žinau, kad mano mama labai dėl to džiaugtųsi. Ir pamačiusi, kas yra čia, ir kad aš kalbu lietuviškai. Mokėdama kalbą galiu bendrauti ir su statybininkais, ir su advokatais. Bet mano kalba nėra tokia tobula, kad galėčiau mėgautis lietuvių literatūra ir ją suprasti.

Rūta, bet taip ir nepaaiškinot, kodėl atvažiavote į Lietuvą?

Nes čia yra prabanga – daug žemės, privatumo ir mažai gyventojų. Žmonės to neįvertina. Jei aš norėčiau įsigyti tokį nekilnojamąjį turtą su tiek žemės Olandijoje, jo vertė būtų maždaug penkis kartus didesnė. Tik kartais, žiemą, kai grįžtu iš Vilniaus, pasijuntu kaip grabe. Jei ne pilnatis ir žvaigždės – būtų dar baisiau, nes labai tamsu. Prieš Kalėdas pusę keturių jau tamsu. Pavydžiu meškoms, kurios gali sau leisti visą žiemą pramiegoti. O šiaip dabartinis mano gyvenimas čia yra prabangus – jis prabangus tuo, kad aš gyvenu gamtos apsuptyje. Turiu savo erdvę, einu į savo privatų mišką, parką ir ten vaikščioju su šunimis. Mano vakarai yra nuostabūs.

Parengta pagal 15min.lt

123rf.com foto

Mes dažnai džiaugiamės, kai apsilankę svečioje šalyje ir vietiniams paminėję Lietuvą sulaukiame ne nuostabos ir klausimo „o kokia čia šalis?“, bet džiugaus linkčiojimo ir kalbų apie gerai žaidžiančius krepšininkus, nuostabią gamtą ir turtingą istoriją. Vis dėlto kai kuriuos dalykus užsieniečiams vis dar turime aiškinti nuolat.

Sy „Matadornetwork“ bendradarbiaujanti Milda Ratkelytė surašė 9 dalykus Lietuvoje, kurie glumina užsieniečius.

1. Trejos devynerios

Likeris „Trejos devynerios“ turi senas tradicijas. Geriant jį galima pajusti 26 augalų skonį (27-asis atsiranda dėl skroblų statinės, kurioje gėrimas laikomas ir brandinamas).

Šis likeris yra vartojamas ne tik kaip stiprus alkoholinis gėrimas, bet ir universalus vaistas nuo peršalimo, sąnarių skausmų ir gydant žaizdas.

2. Pavardės

Nuo ko pradėti? Lietuvoje vyrų ir moterų, susituokusių ir nesusituokusių asmenų pavardžių galūnės skiriasi. Pavyzdžiui, vyras Jonaitis turi žmoną, kurios pavardė Jonaitienė, o jų dukros – Jonaitytė. Kai Jonaitytė ištekės už vaikino, pavarde Kazlauskas, ji taps Kazlauskiene.

3. Lietuva nėra Rusijos dalis

Suprantame – esame maža šalis, lyginant su savo didžiaisiais Europos kaimynais. Tačiau tai nereiškia, jog esame sulipę su savo „buvusiuoju“, t.y. Rusija. Mes – nebe šios valstybės dalis. Metas judėti į priekį.

4. Pas mus būna vasara ir mes matome dienos šviesą

Kai jau išaiškinome, kad nesame Rusijos dalis ir nustatome, jog Lietuva yra šiaurinėje Europos pusėje, paprastai sulaukiame naujo smūgio: užsieniečiai kažkodėl iš karto nusprendžia, jog lietuviai gyvena Šiaurės ašigalyje.

„Kaip ištveriate šaltį? Ar matote dienos šviesą?“ – pasipila klausimai. Taip, mielieji, pas mus būna saulėta. Tai priklauso nuo metų laiko. O vasaromis kartais būna net labai karšta.

5. Mes geri ne tik žaisdami krepšinį

Mes labai didžiuojamės savo krepšininkų pasiekimais. Kas nesididžiuotų? Tačiau esame stiprūs ir kitose sporto šakose. Pavyzdžiui, disko metikas Virgilijus Alekna yra tapęs dukart olimpiniu ir pasaulio čempionu, vieną kartą laimėjo Europos aukso medalį, o plaukikė Rūta Meilutytė yra laimėjusi olimpinį auksą ir toliau muša plaukimo rekordus.

6. Lietuvių kalba

Nors esame maža tauta, turime unikalią kalbą. Ji – viena iš seniausių iki šiol gyvų ir vartojamų indoeuropiečių kalbų. Mūsų kalboje daug garsų ir raidžių, nepažįstamų užsieniečiams: ą, ę, į, ų, ė, č, š, ž, ū.

Vis dėlto vienu požymiu lietuvių kalba yra net lengvesnė nei anglų ar prancūzų: lietuviški žodžiai dažniausiai taip pat tariami, kaip ir rašomi.

7. Dvylika Kūčių patiekalų

Ant Kūčių (angl. Christmas Eve) stalo paprastai būna 12 patiekalų – po vieną kiekvienam Jėzaus Kristaus mokiniui. Nė vienas valgis nėra mėsiškas. Tradiciškai Kūčių vakarienės maistas yra žuvies patiekalai, kūčiukai, kisielius ir džiovintų vaisių sriuba.

Tačiau geriausia šios vakarienės dalis yra tai, kad visus šiuos valgius būtina paragauti!

Naujųjų metų pasižadėjimai valgyti mažiau ir išlaikyti kūno formas tokį vakarą dūžta į šipulius.

8. Šalta rožinė sriuba

Dauguma pirmą kartą išvydę rožinę sriubą gali paklausti: “Ar jos spalva natūrali?”. Galime užtikrinti, kad taip, be to, tai ne guma. Rožinė spalva atsiranda sumaišius burokėlius ir rūgpienį. Šią sriubą dar sudaro žali agurkai, krapai, svogūnai, kietai virti kiaušiniai – tad ji yra praktiškai tas pats, kas ir salotos! Tik skystos.

9. Mūsų santykis su bulvėmis

Mes, lietuviai, tikrai mėgstame bulves. Kai klausiate, kaip mums neatsibosta tos bulvės, mes jums pateikiame sąrašą patiekalų, kurie pagamintų iš šių daržovių.

Išdrįskite visus juos paragauti ir tada pasakykite, kad neįsimylėjote lietuviškų bulvių.

www.pasauliskiseneje.lt

Pirmąkart per pastarąjį dešimtmetį į Lietuvą sugrįžusių išeivių daugiau, nei išvykusių. Teigiamą migracijos saldo ekspertai aiškina gerėjančia Lietuvos ekonomika, dosniau apmokamų darbo vietų pasiūla, galimybėmis Lietuvoje naudotis pigesnėmis kokybiškomis sveikatos priežiūros, švietimo ir kitomis kasdieniame gyvenime aktualiomis viešosiomis paslaugomis. Covid 19 pandemijos laikotarpiu šie privalumai dar labiau ryškėja emigrantams patrauklioms šalims išgyvenant rimtus ekonominius sunkumus.

Nėra paprasta užtikrinti tautiečių sklandų sugrįžimą, kad įsikūrimas ir adaptacija Lietuvoje būtų lengvas ir sėkmingas. Ne vienam ilgesnį laiką užsienyje gyvenusiam ir grįžti namo nusprendusiam lietuviui kyla keblumų susiplanuojant persikėlimą, susiorientuoti pasikeitusiose tvarkose ir reikalavimuose. Grįžtant svarbu žinoti apie darbo stažo perkėlimą, reikalingus parsivežti dokumentus, gyvenamosios vietos deklaravimą, sveikatos priežiūros ar socialines apsaugos sąlygas, galimą gauti pagalbą susirandant darbą ar pradedant verslą. Turintiems vaikus aktualūs priėmimo į darželius, mokyklas ar būrelius klausimai. Pensijos, parama būstui įsigyti, santuokos su užsieniečiais, lietuvių kalbos kursai, automobilio registracija, rinkimai, karo prievolė – atsakymus į šiuos ir daugybę kitų klausimų grįžtantiems į Lietuvą ne visada lengva rasti savarankiškai.

Pagalbą sugrįžtantiems į Lietuvą išeiviams siūlo Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“. Šį Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro projektą prieš šešerius metus laimino ir remia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Migracijos informacijos centro tikslas – vieno langelio principu teikti konsultacijas svarstantiems grįžti į Lietuvą ar jau grįžusiems lietuviams. Nemokamos konsultacijos teikiamos lietuvių, anglų, rusų kalbomis.

Pagrindinis Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ konsultacijų kanalas – tinklapis renkuosilietuva.lt. Čia galima rasti susistemintus atsakymus į dažniausiai migrantams kylančius klausimus, temines atmintines, patarimus ir nuorodas į svarbiausias specializuotas institucijas. Interesantai čia savo klausimus dažniausiai užduoda naudodamiesi tinklalapyje įskiepyta gyvų pokalbių programėle tawk.to, el. paštu, per pokalbių platformas Skype ir Messenger, taip pat skambinami telefonu.

Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ konsultantai kasdien bendradarbiauja su Migracijos departamentu, Valstybine sienų apsaugos tarnyba, SODRA, Valstybine ligonių kasa, Užimtumo tarnyba, ministerijomis ir jų įstaigomis („Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“). Informaciją teikti padeda savivaldybėse dirbantys „Globalių regionų“ koordinatoriai – 60 savivaldybių apibendrinta informacija sudėta ir tinklapyje renkuosilietuva.lt.

Iki prasidedant Covid-19 pandemijai Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ specialistai įvairiose šalyse rengė susitikimus su užsienio lietuviais – aplankytos Anglijos, Airijos, Norvegijos, Belgijos, Italijos, Danijos lietuvių bendruomenės. Šiemet susitikimai perkelti į virtualią erdvę – atsakymais į dažniausiai užduodamus klausimus dalinomės su Ispanijos, Prancūzijos, Belgijos lietuviais. Šiemet vyks drauge su Norvegijos ir Jungtinės Karalystės bendruomenėmis ir Pasaulio
lietuvių bendruomene organizuojami vebinarai. Šių susitikimų metu dalinamės informacija apie grįžtamosios migracijos tendencijas ir aktualijas, gyventojų nuomonės apklausų duomenimis.

Tad jeigu svarstote grįžti į Lietuvą ir turite su tuo susijusių klausimų – drąsiai kreipkitės į
Migracijos informacijos centrą „Renkuosi Lietuvą“, apsilankykite tinklapyje www.renkuosilietuva.lt.

Iš užsienio grįžę lietuviai turės būti izoliuojami savivaldybių paskirtose patalpose, siekiant sulėtinti koronaviruso plitimą šalyje, pirmadienį paskelbė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Tokį įpareigojimą ministras žada paskelbti, įvertinus tai, kad dalis grįžusių lietuvių nesilaiko reikalavimo savarankiškai izoliuotis dviem savaitėms ir gali platinti užkratą.

Ministras taip pat žada įpareigoti parduotuves apriboti pirkėjų srautus ir užtikrinti, kad jie laikytųsi numatytų atstumų.

A.Verygos teigimu, nuo visuomenės sąmoningumo vengti kontaktų labiausiai priklausys, kaip sparčiai koronavirusas plis šalyje.

Ministras taip pat patikino, kad Lietuvai gavus papildomų reagentų, medikai šalyje bus tiriami platesniu mastu.

Lietuvą sekmadienio vakarą pasiekė 5 tūkst. reagentų siunta.

Vyriausybė teigia, kad šiuo metu yra užsakyta beveik 200 tūkst. reagentų.

BNS.lt

Lietuvoje penktadienį mirė pirmas koronavirusu COVID-19 užsikrėtęs žmogus, šeštadienio naktį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Jos teigimu, asmuo penktadienį pristatytas į Ukmergės ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur netrukus mirė. Diagnozė patvirtinta po paciento mirties. Mirusysis priklausė rizikos grupei.

„Tai senyvo amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantis žmogus“, – BNS šeštadienio naktį sakė ministerijos atstovė Justina Petravičienė.

Ji neatskleidė nei mirusiojo lyties, nei tikslaus amžiaus, tačiau teigė, kad anksčiau mirusysis buvo gydytas Ukmergės ligoninėje.

Ministerijos atstovė taip pat teigė, kad nežinoma, kaip žmogus užsikrėtė naujuoju koronavirusu.

„Tikrai ne, šiuo metu tikrai ne. Iki ryto bus aiškūs tie duomenys, tik tiek tegaliu pasakyti“, – teigė J. Petravičienė.

Ji taip pat pridūrė, kad kol kas neturima duomenų, ar mirusysis kontaktavo su asmenimis, kuriems nustatytas naujasis koronavirusas.

Užuojautas dėl asmens mirties šeštadienio naktį išreiškė tiek sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, tiek premjeras Saulius Skvernelis.

Iš viso, kartu ir su mirusiuoju asmeniu, kol kas Lietuvoje nustatyti 64 naujojo koronaviruso atvejai.

Naujausią situaciją dėl koronaviruso žadama pristatyti trumpojoje spaudos konferencijoje šalia Vyriausybės šeštadienio rytą.

Pirmadienį šalyje buvo paskelbtas karantinas, siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą.

Ministerija primena, kad karantino metu žmonės turėtų maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai bei kita.

Pajutus ligos simptomus, žmonės turi kreiptis medikų pagalbos telefonu, nevykti patys į gydymo įstaigas.

Autorius Ramūnas Jakubauskas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad kovo 17 d. laboratoriniais tyrimais patvirtintas dar vienas naujas koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejis. Tai jau ketvirtasis atvejis, patvirtintas vakar.

Iš viso šiuo metu patvirtintų atvejų Lietuvoje – 33. Patikslinama, kad susirgęs žmogus neseniai grįžęs iš Nyderlandų. Jis izoliuotas ir gydomas Vilniuje, Santaros klinikose. 

Dėl naujojo atvejo pradėtas epidemiologinis tyrimas.

Lietuvoje kiek anksčiau antradienį nustatyti du nauji atvejai Klaipėdoje – žmonėms, grįžusiems iš Šiaurės Italijos ir Danijos, dar vienas atvejis registruotas Vilniuje – žmogui, grįžusiam iš Čekijos.

Antradienio naktį Lietuvoje nustatytas koronaviruso infekcijos atvejis Panevėžyje. Infekcija nustatyta iš Pietų Afrikos Respublikos grįžusiam pacientui, jo atvejis yra sunkus.

SAM atkreipia dėmesį, kad daugėjant atvejų, tampa gyvybiškai svarbu visuomenei saugoti vieni kitus ir laikytis valdžios nurodymų.

Keliautojams, grįžusiems iš bet kurios šalies, 14-lika dienų būtina izoliuotis. Jiems būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – pirmiausia būtina skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.

Visuomenė raginama ypatingą dėmesį skirti priemonėms, padėsiančioms sumažinti infekcijos plitimą.

Būtina maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai bei kita. Pajutus ligos simptomus kreiptis medikų pagalbos telefonu, nevykti patiems į gydymo įstaigas.

Alfa.lt

Daliai Lietuvos gyventojų nespėjus grįžti ir kirsti Lietuvos sienos, teks laukti karantino pabaigos užsienyje, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Situacija labai sudėtinga, ir, matyt, dalis gyventojų, kol  šalys liks užsidarę sienas, matyt, turės likti ten, nes bus tikrai tokių šalių, į kurias jau nebėra net ir tranzitinių skrydžių. Kai kam teks pasirūpinti, kur apsistoti tose šalyse“, – pirmadienį Lietuvos radijui sakė A. Veryga.

„Šalys labai agresyviai uždarinėja sienas ir, matyt, kad tų įstrigusių, likusių tose šalyse gali būti, kad jų bus,kol šalys neatšauks karantino“– pridūrė ministras.

Anot jo, Užsienio reikalų ministerija renka užsienyje esančių ir grįžti siekiančių Lietuvos gyventojų kontaktus, registruoja prašymus, ieškoma galimybių organizuoti skrydžius, tačiau situacija išlieka labai sudėtinga.

„Kad ir kaip norėtume, Spartanas skraidina keliasdešimt žmonių, Vokietijoje vien, kiek žinau, yra apie keliasdešimt tūkstančių lietuvių, todėl Spartanas, net jei ir skraidytų kiekvieną dieną ir ne po vieną kartą negalės tokio kiekio žmonių parskraidinti“,– sakė ministras. Situacija labai sudėtinga, ir, matyt, dalis gyventojų, kol  šalys liks užsidarę sienas, matyt, turės likti ten.

A. Veryga pabrėžė, kad vis grįžusieji iš bet kurios užsienio šalies privalo dvi savaites laikytis izoliacijos.

„Blogoji žinia, kad maksimaliai išsiplečia geografija šalių ir beveik nelieka tokių, iš kur nebūtų atvykę mūsų piliečiai, iš kur nebūtų atsivežtas užkratas, tai tas karantinas įgauna ypatingą svarbą ir raginimas mažiau judėti ir mažiau kontaktuoti labai svarbus, nes praktiškai iš daugelio Eurpopos valstybių tokie užkratai nustatyti mūsų parvykusiems piliečiams“, – kalbėjo ministras.

Paklaustas, ar bus plečiami tyrimai koronaviruso infekcijos tyrimai, A. Veryga teigė, kad tyrimai plėsis, tačiau dabar svarbiausia griežtai laikytis karantino reikalavimų.

„Tyrimų apimtys bus plečiamos, bet tai niekaip nepaneigs pagrindinės priemonės. Ne tyrimai saugoja nuo ligos plitimo ir jei jie bus nesaugiai atliekami, gali ne tik kad nesumažinti, bet net  ir padidinti ligos platinimą. Todėl mes turime labai atsakingai pasiruošti tas vietas, kur žmonės galėtų patys automobiliu atvykti tą tyrimą atlikti“, – sakė ministras. Pasak jo, tai niekaip nepaneigs paties principo, kad žmonėms vis tiek patiems teks izoliuotis.

„Tai tą galima daryti ir šiandien, jei žmonės ar sukarščiuoja, ar pajaučia kitus peršalimo simptomus, ir be važinėjimo, ir be tyrimų darymo galima izoliuotis, ypatingai saugant senyvus žmones“, – kalbėjo A. Veryga. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Lietuvoje patvirtinti dar du nauji koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejai. Abu asmenys – grįžę iš užsienio, abu izoliuoti ir gydomi Vilniuje, Santaros klinikose.

Vienas asmuo grįžęs iš Ispanijos, kitas – iš Vokietijos. Lietuvoje patvirtinta šiuo metu 14 COVID-19 atvejų. Visi jie – įvežtiniai.

Šalyje nuo pirmadienio paskelbtas karantinas.

Devintas koronaviruso atvejis Lietuvoje nustatytas panevėžiečiui, neseniai grįžusiam iš Nyderlandų, pranešė Vyriausybės atstovai. 

„Galiu patvirtinti, kad tokią informaciją turime. Tai žmogus, grįžęs iš komandiruotės Olandijoje“, – BNS vėlų šeštadienio vakarą sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė.

Vyriausybė sekmadienio naktį pranešė, kad vyras šiuo metu izoliuotas ir gydomas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, jis iš Olandijos grįžo kovo 13 dieną, pradėjo karščiuoti ir kreipėsi pagalbos į medikus.

„Šiuo metu jis yra izoliuotas ligoninėje. Paciento būklė gera. Kontaktiniai asmenys žinomi, jie taip pat izoliuoti. Nuramindami galime pasakyti, kad tai šeimos nariai, kurie yra saviizoliacijoje. Kitų kontaktų nėra“, – tvirtinama Vyriausybės pranešime.

Siekdama pristabdyti koronaviruso plitimą, Vyriausybė nuo pirmadienio šalyje įvedė karantiną, jo metu bus draudžiama atvykti į Lietuvą užsieniečiams, o iš šalies – išvykti Lietuvos gyventojams.

Karantino metu uždaromos kavinės, nebūtinų prekių parduotuvės, bažnyčiose nevyks pamaldos. Jau anksčiau Vyriausybė nutraukė ugdymą mokyklose, darželiuose ir universitetuuose.

Pasaulyje koronavirusas diagnozuotas daugiau nei 155 tūkst. žmonių, 5,8 tūkst. mirė, 72,5 tūkst. pasveiko.

Autorius Ignas Jačauskas

Nustačius aštuntą koronaviruso atvejį Lietuvoje, ministrų kabinetas šeštadienį 20 valandą rinkosi į posėdį, kuriame nuspręsta: karantinas skelbiamas pusei mėnesio. Įvedus karantiną, bus uždarytos parduotuvės, išskyrus maisto prekių bei vaistines, užsidarys barai, kavinės, nebus galima išvykti į užsienį. Vyriausybė rekomenduoja nerengti religinių apeigų.

1. Draudžiama į šalį atvykti užsieniečiams, išskyrus asmenis, užtikrinančius būtinų prekių pristatymą į Lietuvą, įgulų narius, Lietuvos piliečių šeimos narius, asmenis, turinčius teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, diplomatus, NATO karinių misijų atstovus. Laikinai būtų paliekamas humanitarinis koridorius Latvijos, Estijos piliečiams pasiekti savo šalis.

2. Sumažinama pasienio kontrolės punktų, per kuriuos galima atvykti į Lietuvą, 

3. Draudžiama Lietuvos piliečiams visų rūšių transportu išvykti į koronaviruso paveiktas valstybes. Taip pat svarstoma galimybė uždrausti išvykimą bet kur į užsienį ne darbo tikslais. 

4. Uždrausta prekyba parduotuvėse, išskyrus maisto prekių parduotuves, vaistines, specializuotas veterinarijos vaistines, maisto produktais prekiaujančius turgus.

5. Draudžiama kavinių, barų veikla, išskyrus maisto išsinešimui paslaugą.

6. Draudžiami visi vieši renginiai, tiek uždarose, tiek atvirose erdvėse.

7. Draudžiama patekti kruiziniams laivams į Klaipėdos jūrų uostą.

8. Draudžiama viešojo administravimo įstaigoms teikti nebūtinas paslaugas.

9. Draudžiamas pacientų lankymas gydymo įstaigose, kalinių – įkalinimo įstaigose.

10. Draudžiama teikti SPA, reabilitacijos paslaugas, jei jos nėra susijusios su gydymu, draudžiama kirpyklų, grožio salonų veikla.

11. Ribojamas keleivių skaičius tarpmiestiniuose autobusuose ir traukiniuose, kad būtų išlaikomas reikiamas atstumas tarp keleivių. Rekomenduojama tai taikyti ir miestų transportui.

12. Viešbučiai, esant reikalui, turės įsileisti žmones į karantiną, valstybei už tai apmokant.

13. Švietimo įstaigos toliau lieka uždarytos.

14. Gydymo įstaigose atidedamos planinės operacijos, išskyrus būtiną medicininę pagalbą, atšaukiamos reabilitacijos, odontologijos paslaugos, planiniai skiepai. 

15. Tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje darbuotojams rekomenduojama dirbti iš namų.

Už visų šių įpareigojimų nevykdomą būtų galima taikyti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę.

Situaciją dėl koronaviruso šeštadienį telefonu ministras pirmininkas Saulius Skvernelis aptarė su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu.

Vyriausybė pranešė, kad S. Skvernelis paprašė Lenkijos premjero užtikrinti galimybę Lietuvos piliečiams sudaryti sąlygas grįžti į Lietuvą per Lenkijos teritoriją.

„Lenkijos Vyriausybė patikino spręsianti šį klausimą. Sutarta palaikyti nuolatinį kontaktą“, – rašoma pranešime.

Vyriausybių vadovų pokalbis vyko abiem šalims paskelbus apie atnaujinamą vidinių Europos Sąjungos sienų patikrą. Lenkija apie tai pranešė penktadienį, Lietuva – šeštadienį po pietų.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komentaras apie 3 naujus koronaviruso atvejus Lietuvoje.

Lietuva atnaujina vidinių Europos Sąjungos sienų su Lenkija ir Latvija patikrą, šeštadienį pranešė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Lietuva dėl koronaviruso grėsmės šeštadienį atnaujina vidinių Europos Sąjungos sienų su Lenkija ir Latvija kontrolę, bus draudžiama atvykti užsieniečiams.

„Tai įvyks nuo šiandien, kovo 14 dienos, 18 valandos. Tokias priemones taiko mūsų kaimynai, manome, kad tai yra tikslinga“, – žurnalistams spaudos konferencijoje prie Vyriausybės šeštadienį sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Ji taip pat teigė, kad bus draudžiama į Lietuvą atvykti visiems užsieniečiams, išskyrus tuos, kurie turi leidimus dirbti šalyje.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigė, kad judėjimas tarp Lenkijos ir Lietuvos galės vykti tik per Kalvarijos kontrolės punktą.

„Vykimas per Lietuvos ir Lenkijos sieną bus vykdomas tik per Kalvarijos kontrolės punktą“, – žurnalistams prie Vyriausybės sakė pasieniečių vadas.

Penktadienį apie sienų uždarymą užsieniečiams dešimčiai dienų pranešė Lenkija, taip pat tą patį padariusios Čekija ir Slovakija.Susijusi naujiena:

Taip pat, dėl koronaviruso grėsmės šalies oro uostuose nuo šeštadienio įvedama visų atvykstančių keleivių patikra, išvykstantiems pareigūnai draus keliauti į rizikingomis paskelbtas valstybes, pranešė Lietuvos oro uostai.

Kauno „Žalgirio“ arenoje aidėjo kurtinančios ovacijos ir džiaugsmo šūksniai – susumavus komisijos ir žiūrovų balsus paaiškėjo, kad gegužę į didžiąją „Euroviziją“ Roterdame Lietuva siunčia „The Roop“.

Į nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalo sceną žengė aštuoni dalyviai – Aistė Pilvelytė, „The Roop“, Rūta Loop, KaYra, Monika Marija, Monique, MEANDI ir „The Backs“.

Kas tapo Lietuvos atstovu ir vyks į didžiąją „Euroviziją“ Roterdame, Nyderlanduose, paaiškėjo vakaro pabaigoje susumavus komisijos narių ir žiūrovų balsus.

Žiūrovų balsavimą stebėjo audito įmonės „Grant Thornton Baltic“ atstovai.

Už žiūrovų skambučius ir trumpąsias žinutes surinktų lėšų dalis, kuri tenka LRT, bus skirta nacionalinę atranką laimėjusiam atlikėjui ar grupei. Nugalėtojų komandos taip pat lauks ir dvi piniginės premijos. Asociacija LATGA atranką laimėjusios dainos autoriams įsteigė 3 tūkst. eurų dydžio premiją, dar 2 tūkst. eurų ši autorius vienijanti organizacija skirs dainos aranžuotės tobulinimui ir kūrinio sklaidai užsienio šalyse.

Dalyvių pasirodymus stebėjo, komentavo bei vertino 11 komisijos narių: LRT popmuzikos vyriausiasis redaktorius, žurnalistas Ramūnas Zilnys, elektroninės muzikos kūrėjas ir atlikėjas, asociacijos LATGA atstovas Leonas Somovas, muzikos agentūros „M.P.3“ vadovas, koncertų organizatorius, prodiuseris Vaidotas Stackevičius, dainininkas, prodiuseris, grupių „Skamp“ ir „KAnDIs“ bei projekto „LT United“ narys Viktoras Diawara, LRT laidų vedėja, kultūros žurnalistė, pianistė Gerūta Griniūtė, atlikėja, dainų autorė Justė Arlauskaitė-Jazzu, dainininkė Aistė Smilgevičiūtė, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėja Simona Albavičiūtė-Bandita.

Atrankos finale pasirodžiusių atlikėjų pasirodymus vertino ir komisijos nariai iš kitų šalių. Tarp jų – televizijos režisierė, prodiuserė, Latvijos delegacijos vadovė „Eurovizijoje“ Zita Kaminska, muzikos agentas, pasaulio talentų agentūros „Echo Location Talent“ narys Myles Jessop ir dainų autorius, muzikantas, prodiuseris Anthony Marshall.

Tiesiogiai iš Kauno „Žalgirio“ arenos nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos „Pabandom iš naujo!“ finalą vedė žiūrovams puikiai pažįstamų vedėjų duetas – Gabrielė Martirosian ir Giedrius Masalskis bei prieš porą metų Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovavusi Ieva Zasimauskaitė.

Šiemet „Eurovizijos“ dainų konkursas vyks Roterdame, Nyderlanduose gegužės 12–16 dienomis. Lietuvos atstovas pasirodys pirmajame didžiosios „Eurovizijos“ pusfinalyje gegužės 12 dieną. Pirmajame pusfinalyje taip pat pasirodys dar 16 šalių atstovai: Airijos, Australijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Belgijos, Izraelio, Kipro, Kroatijos, Norvegijos, Maltos, Rumunijos, Rusijos, Slovėnijos, Šiaurės Makedonijos, Švedijos, Ukrainos.

Pirmoji ant scenos žengė Aistė Pilvelytė. Po generalinės repeticijos atlikėja sakė, kad atidaryti vakarą jai – didelė garbė, kurios jaučiasi nusipelniusi. Be to, atlikėja pasakojo, kad labai džiaugiasi, jog nacionalinės atrankos finalas vyksta būtent Kaune, jos gimtajame mieste.

„Visiems pasakyčiau, kad Lietuvoje – gražiausios moterys, gražiausia gamta ir skaniausias maistas“, – iškart po savo pasirodymo vienai iš vedėjų Ievai Zasimauskaitei sakė A. Pilvelytė paklausta, ką darytų, jei laimėtų.

Nors atsiranda svarstančių, ar A. Pilvelytės daina „Unbreakable“ nėra kiek senamadiška, pati atlikėja savo kūrinį mieliau apibūdina kitaip: „Tai gerai, – „ABBA“. O „ABBA“ yra klasika.“

Į lemtingą kovą, dėl galimybės atstovauti Lietuvai didžiojoje „Eurovizijoje“ stojo ir antroji šio vakaro dalyvė – Rūta Loop. Dar dieną ji rodė mėlynėmis nusėtus kelius – intensyvaus pasiruošimo nacionalinės atrankos finalui rezultatą. Visgi atlikėja patikino, kad ant scenos žiūrovų laukia tikras sprogimas. Šį vakarą atlikėjos koziris – daina „We Came from the Sun“.

„Tikrasis įkvėpimas ateina iš nuostabių žmonių, kurie mane supa“, – savo komandai už gimusią meilę šokiui dėkojo Rūta Loop, kurios pasirodymo choreografija – ne mažiau įspūdinga nei jos daina. Beje, Rūtą labai palaiko ir „Eurovizijos“ gerbėjai užsienyje.

Su daina „Alligator“ pasirodančiai Kristinai Radžiukynaitei-KaYrai daug kas siūlė atrankos finale pasirodyti su aligatoriaus kostiumu. Vis dėlto ji nusprendė pasirinkti kiek kitokį įvaizdį. Pirmajame etape pasirodžiusi su rožiniu kombinezonu, į pusfinalį ji žengė prisidengusi džokerio kauke, o finalui pasirinko oranžines kelnes ir žaismingą kepuraitę.

„Visa ši kelionė tiesiog fantastiška, kad ir kaip ji baigsis. Esu labai laiminga ir dėkinga tiems, kurie mane palaiko“, – nužengusi nuo scenos šypsojosi KaYra.

Atlikėja prisipažino svarstanti kurti daugiau dainų anglų kalba, nes jau spėjo suburti ją pamilusių gerbėjų būrį užsienyje.

Ir nors prieš tai pasirodžiusi dalyvė sakė mėgstanti eksperimentuoti ir ieškoti, ketvirtoji finale pasirodžiusi Monika Marija sakė šiemet į atranką atėjusi su labai aiškia vizija: „Žinau, ką daina „If I Leave“ reiškia man, jos autoriui, žinau, kaip ji turi atrodyti, tad tai, ką įsivaizduojame, perkeliame į sceną.“

„Man atrodo, dar yra labai daug pomėgių, kurių pati apie save nežinau, ir man labai malonu juos atrasti“, – nulipusi nuo scenos apie pasirodymą kalbėjo Monika Marija, prisipažinusi, jog dar vienas iš jos pomėgių – lietuviškos virtuvės karalius bulvių plokštainis. – Mama visada man sakydavo, kad būčiau viskam pasiruošus, bet niekada nieko nesitikėčiau.

Atėjau šiandien pasiruošusi geriausiai, kiek galiu, atsivedžiau savo geriausius draugus, labai jus myliu, bučkis“, – linkėjimus gerbėjams siuntė Monika Marija.

Pirmasis žodį tarė komisijos narys V. Stackevičius. „Keturias penkias dainas iš šio finalo galima ramiai siųsti į Roterdamą. Nors šio vakaro pasirodymai tam tikra prasme panašūs vienas į kitą, bet visi kūriniai labai stiprūs.

Aistės pasirodymo pradžia buvo kiek silpnesnė, bet jei ji išvažiuotų į „Euroviziją“, Lietuva pasidarytų laimingesnė. To jai ir linkiu. Rūtos Loop pasirodymas buvo labai stiprus. KaYrai labai tiko nusiimti visas kaukes ir būti savimi, jos pasirodymas mane maloniai nustebino“, – kalbėjo komisijos narys V. Stackevičius.

Panašiai pasirodymus įvertino ir V. Diawara. „Man smagu, kad vis atrandame naujų atlikėjų. Nacionalinė atranka – puiki platforma naujiems atlikėjams, smagu, kad ji yra. A. Pilvelytės daina tradicinė, eurovizinė. Man regis, tokių dainų gali būti labai daug, bet ji turi labai stiprų vokalą, su kuriuo galėtų išsiskirti net iš panašių dainų. Rūtos Loop skambesys labai šiuolaikiškas. KaYros pasirodymas labai žaismingas, nors iki galo nesupratau dainos esmės. Monika Marija – labai nuoširdi ir stipri vokalistė“, – kalbėjo V. Diawara.

„Tie, kurie ieško šiek tiek kitokios muzikos, galbūt už Aistę balso ir neatiduos, bet aš ją matau einančią su „Eurovizijos“ vėliava ir švenčiančią „Euroviziją“, – kalbėjo S. Albavičiūtė-Bandita, A. Pilvelytės pasirodymui negailėjusi pagyrų.

Į dieną vykusią generalinę repeticiją dainos „Drip“ atlikėjas Saulius Šemiotas-MEANDI atvyko karščiuodamas, tačiau sakė neleisiantis prastai savijautai pakišti kojos finale.

Geros nuotaikos nestokojantis atlikėjas dar per repeticiją sakė tikintis, jog šįvakar viskas bus gerai. „Norėčiau paraginti žmones balsuoti už tai, už ką jie nori balsuoti ir už tai, kas jiems patinka. Jeigu jiems patinka pozityvi, energetiška muzika, už tai ir raginčiau balsuoti“, – šypsojosi MEANDI.

„Geltona spalva yra mano spalva, ją labiausiai mėgstu, ji simbolizuoja gerą energiją“, – kodėl jo pasirodyme dominuoja geltona spalva, paaiškino MEANDI. Atlikėjas jau nulipo nuo scenos, tad jam belieka tikėtis, jog laiminga spalva šįvakar atneš sėkmę.

Likus kelioms valandoms iki finalo, grupė „The Roop“ prie Kauno „Žalgirio“ arenos užkūrė tikrų tikriausią vakarėlį – dainos „On Fire“ žaibišką susibūrimą (angl. flashmob) ir visus susirinkusius mokė jau kultiniu tampančio šokio judesių. Tai buvo puiki repeticija prieš lemtingą vakarą, kurio metu paaiškės, ar šį šokį išvys ir Europa.

Šį vakarą „The Roop“ sugrįžo prie pasirodymo ištakų ir pasirinko tokį patį įvaizdį kaip pirmajame nacionalinės atrankos etape. Scenoje besikeičiant šviesoms, į „Žalgirio“ areną susirinkę žiūrovai viso pasirodymo metu V. Valiukevičiui ir kitiems komandos nariams pritarė griausmingais aplodismentais.

„Mes esame padarę savo namų darbus ir kol kas nenoriu visko atskleisti, bet jei tektų atstovauti Lietuvai, stengtumėmės, kad Lietuva būtų pastebėta“, – po pasirodymo kalbėjo grupės vokalistas V. Valiukevičius.

Grupės „The Backs“ merginos finalo vakarą ant scenos lipo du kartus – pačioje vakaro pradžioje jos pasirodė kartu su praėjusių metų Lietuvos atstovu „Eurovizijoje“ Jurijumi ir kaip pritariančiosios vokalistės. Drauge jiedu atliko praėjusių metų eurovizinį kūrinį „Run with the Lions“. Antrąjį kartą merginos žengė su daina „Fully“ – viena iš pretendenčių atsotovauti Lietuvai Roterdame.

„Šiandien – tik pačios geriausios emocijos. Nerealu. Pagalvojome, kad visų finalistų vardu norime padėkoti tiems, kurie mūsų klauso ir už mus balsuoja“, – po pasirodymo laimės ašarų netramdė merginos.

Eurovizija 2020. „The Backs“ – „Fully“

Vakarą užbaigė Monika Pundziūtė-Monique su daina „Make me Human“. Po generalinės repeticijos Monique sakė, jog finalo dieną po ilgos pertraukos pravirko. „Verkiau, nes visą savaitę negalėjau to daryti, mano emocijos buvo užspaustos. Man palengvėjo. Nežinau, kodėl pravirkau, nes vakar surepetavau viską taip, kaip noriu“, – kalbėjo Monique.

„Jūsų palaikymas man šiandien svarbiausias“, – dar nepradėjusi dainuoti į publiką kreipėsi Monique, o iškart po pasirodymo pridūrė: „Mano kūnas virpa, širdis dreba. Tačiau svarbiausia, kad ji dreba dėl gero.“

Monique / D. Umbraso/LRT nuotr.

Po visų pasirodymų vėl pasisakė komisija. Pirmoji pasirodymus įvertino atlikėja Jazzu. „Pastarieji pasirodymai buvo labai skirtingi tiek stilistiškai, tiek energetiškai. MEANDI pasirodymas labai nuotaikingas, ryškus, įsimintinas ir kitoks. Manau, su šiuo pasirodymu būtume pastebėti.

Absoliutūs mano šio vakaro favoritai yra grupė „The Roop“. Kai jie atliko savo kūrinį „On Fire“, mes visi buvome „on fire“, manau, „on fire“ būtų ir visa Europa. Tikiu, kad „The Roop“ būtų geras pasirinkimas“, – kalbėjo Jazzu.

Nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalo komisija / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Komisijos nariai gyrė ir Monique dainą, tačiau pastebėjo, jog atlikėjai koją šiek tiek kišo jaudulys.

G. Griniūtė kalbėjo, kad MEANDI pasauliui parodytų, jog Lietuva – atsipalaidavusi šalis. Ryškus atlikėjo pasirodymas jai paliko gerą įspūdį.

Komisijos nariams pritarė ir R. Zilnys. „Mano širdis labai laiminga, nes šis vakaras – tarsi egzaminas su aštuoniais atsakymais, kurie visi yra teisingi. Mes visiškai ramūs dėl dainų, kurios skamba šįvakar. Teko panaršyti užsienio svetainėse, ten pamačiau begalę komplimentų Lietuvos nacionalinei „Eurovizijos“ atrankai“, – pasirodymus gyrė R. Zilnys.

Nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalo komisija / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Jis kalbėjo, jog „The Roop“ pasirodymas – akį traukiantis ir charizmatiškas. „Tai mūsų scenai nėra įprasta, bet man labai žavu, kai joje pasirodo tokie dalykai“, – sakė R. Zilnys.

„Manau, kad daina, kuri laimės atrankos finalą, skambėjo antroje vakaro dalyje“, – šypsojosi R. Zilnys.

Piliakalnio progimnazija nėra didelė mokykla, bet savo tarptautinių projektų gausa gali prilygti didžiosioms mokykloms. Šiais, 2019-2020 mokslo metais, yra vykdomi trys tarptautiniai projektai. Paskaičiuota, kad per šių projektų įgyvendinimo veiklas ir mobilumus į užsienio šalis išvyks apie 100 mokinių.

Tai – išties didelės galimybės pažinti ne tik kitą, tolimesnį pasaulį, bet ir save. Pastebėta, kad mokiniai, kurie dalyvauja projektų veiklose kitose šalyse, grįžta labiau pasitikintys savimi, atranda naujų idėjų, tampa aktyvesniais, išmoksta bendrauti ir bendradarbiauti. Kelionės ir naujos patirtys bei išbandymai teigiamai veikia mokymosi rezultatus.

Mokytojai, stebėdami kitų šalių mokytojų pamokas, aplinkas taip pat atranda naujų dalykų, grįžta įkvėpti idėjų, kurias gali įgyvendinti savo darbe. Visada naudinga apsikeisti žiniomis, nuomonėmis, patirtimi, todėl džiugu, kad ir mokytojai sustiprina savo dalykines ir bendrąsias kompetencijas. Visi Piliakalnio progimnazijos mokytojai turi galimybę dalyvauti projektuose, nebent kas nors nevyksta į mobilumo vizitus dėl sveikatos problemų.

Lapkričio 11-16 dienomis Piliakalnio progimnazijos mokinių ir mokytojų komanda lankėsi Olandijoje, Gemert mieste įsikūrusioje Commanderij College mokykloje. Čia įvyko trečiasis Erasmus+ projekto „Mūsų praeitis yra mūsų ateitis“, kuriame dalyvauja Piliakalnio progimnazija, partnerių susitikimas.

Keturių šalių (Lietuvos, Ispanijos, Olandijos ir Danijos) mokinių komandos dalyvavo įvairiose veiklose, kurių dėka susipažino su visų keturių šalių meno istorija bei žymiausiais menininkais. Per visą savaitę mokiniai turėjo kūrybines, menines veiklas, kurių metu taip pat atrado savo meninius sugebėjimus.

Meninių užsiėmimų metu buvo analizuojamos globalios ekologinės problemos, praeities istorija siejama su dabarties aktualijomis. Ypač įdomu buvo atrasti meno kūrinį, sukurtą iki 20 amžiaus ir tokį patį sukurti, tik su šiuolaikine idėja, interpretacijomis. Alytiškiai pristatė įžymų dailininką M. K. Čiurlionį. Viena komanda pritaikė  menininko kūrinį šiandieniniam gyvenimui. Mokiniai lankėsi Amsterdame, Eindhoveno Technologijos universitete bei lazerio šviesų festivalyje.

Paskutinis projekto „Mūsų praeitis yra mūsų ateitis“ mokinių mobilumo vizitas Danijoje planuojamas 2020 metų kovo mėnesį, kur bus gilinamasi į projekto partnerių šalių literatūrą. Vėl vyks 10 mokinių ir keletas mokytojų.

Projektas įgyvendinamas 2018-2020 metais. Projektas finansuojamas iš Europos komisijos, Erasmus+ programos lėšomis. Programą Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Kaunietis Andrius Valatka ne vienerius metus laimės ieškojo Olandijoje. Vis dėlto pradėjęs kurti savo verslą vyras nusprendė, kad savoje šalyje tai daryti bus žymiai patogiau ir nė nesvarstydamas kitų variantų grįžo tiesiai į gimtąjį Kauną.

Andriau, kodėl nusprendėte viską mesti ir išvykti iš Kauno?

–         Sprendimas buvo labai greitas. Kai išvykau man buvo vos 23 metai. Norėjau pamatyti pasaulio, pakeliauti. Planavau, kad išvyksiu tik trumpam, net neturėjau minties palikti Lietuvą 6-iems metams. Nenorėjau keliauti tradiciniais lietuvių keliais į Airiją ar Angliją, svajojau apie kažką įdomesnio, todėl pasirinkau Olandiją ir to visiškai nesigailiu.

Kaip atrodė gyvenimo Olandijoje pradžia?

–         Atvykęs į Olandiją jau turėjau asmeninių internetinių veiklų, bet jos buvo mažos, todėl reikėjo kažką dirbti. Iš pradžių įsidarbinau vienoje aktyvių pardavimų įmonėje, po poros mėnesių perėjau į kitą. Darbus susirasti pavykdavo gana greitai. Neblogai kalbėjau angliškai, darbuose sekėsi gerai, visur jaučiau augimą. O į savo verslą panėriau Olandijoje būdamas ketvirtus metus. Iš pradžių tai buvo kaip individuali veikla, tuomet pradėjo jungtis žmonės ir pajutau, kad reikia grįžti į Lietuvą ir kurti įmonę.

Verslas ir buvo didžiausia priežastis sugrįžti į gimtąjį Kauną?

–         Taip, verslas buvo bene didžiausia priežastis. Norėjau grįžti ir kurti verslą, taip pat namo norėjau ir dėl šeimos, dėl mamos, kad vaikas galėtų bendrauti su močiute, bet verslas buvo viena didžiausių priežasčių. Nors ir Olandijoje verslo pradžia buvo gera, jis augo, prisijungdavo naujų žmonių, bet vis tiek tai buvo darbas iš namų. Todėl žingsnis grįžti į Lietuvą ir kurti įmonę, įrengti ofisą buvo visiškai natūralus. Aišku, galėjau pasirinkti freelancerio kelią, gyventi Tailande, Balyje, dirbti po palme ir valgyti kokosus, bet dabartinis kelis man pasirodė įdomesnis ir priimtinesnis. Žinoma, nujaučiau, kad čia bus ir daug lengviau rasti pagalbos, net ir tokių specialistų kaip buhalteriai, teisininkai ar pan. Juos surasti čia daug lengviau nei Olandijoje, plius viskas suprantama kalba. Kad ir kaip gerai Olandijoje žmonės šnekėtų angliškai, visi dokumentai yra tik jų kalba.

Kokie dar dalykai Jums kaip verslininkui buvo svarbūs priimant sprendimą sugrįžti?

–         Kai kurie žmonės sako, kad kuria verslą Lietuvoje, nes čia pigesnė darbo jėga. Niekada taip negalvojau persikeldamas į Lietuvą. Man čia labiau patiko darbo kultūra, tas modernios ir vakarietiškos darbo kultūros miksas. Man patinka, kaip jauni žmonės dirba, bendrauja. Jie ambicingi, nori siekti, auga, o kai darbuotojai auga, auga ir įmonės, kuriose jie dirba. O mūsų darbuotojai nėra niekuo pigesni, konkuruojame tarptautinėje rinkoje, todėl kaštai nėra mažesni.

Kodėl iš visų Lietuvos miestų grįžimui išsirinkote būtent Kauną?

–         Grįžti ne į gimtąjį miestą? Taip net neįsivaizduočiau. Grįžti į Kauną buvo visiškai natūralus dalykas, nebuvo net kitokių svarstymų, nė minutės nesuabejojau, iškart žinojau, kad grįšiu į Kauną. Viskas čia sava, suprantama, aišku, tai pasirodė natūralus sprendimas. Minčių kažkuriuo momentu grįžus išsikraustyti į kitą miestą irgi nebuvo. Nors dabar mano darbas yra tarp Vilniaus ir Kauno, nes mano įmonė „Ynot Media“ įsikūrusi Kaune, bet Vilniuje nusipirkome kitą įmonę ir todėl tenka pavažinėti, vis dėlto Kaune mano namai, darbas, šeima.

Kuo skiriasi gyvenimas Olandijoje, nuo gyvenimo Lietuvoje, Kaune?

–         Mano gyvenimas čia, Kaune, kitoks nei ten. Ten daug siauresnis draugų, pažįstamų ratas, telefonas retai kada skambėdavo, daugiausiai būdavau namuose, su šeima. O čia draugų ratas gan platus, eidamas Laisvės alėja beveik visada sutinku kažką pažįstamo ir tai man labai patinka. Tiesa, gyvendamas Olandijoje daugiau keliavau, nes buvo labai paprasta visur nuskristi, ten viskas buvo labai arti, o čia gyvenimas sėslesnis, dažniau išvažiuoju prie jūros.

Klaipėdos rajone sekmadienį policija sustabdė neblaivią vairavusią Olandijos teisėją.

Kaip BNS sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, teisėjai nustatytas 0,68 promilės girtumas, tai lengvas girtumo laipsnis.

R. Matonis teigė, kad jai skirta 800 eurų bauda ir vieneriems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Teisėja vairavo kemperį, šalia buvo ir jos vyras. Po sustabdymo transporto priemonė perduota vyrui.

Anot policijos atstovo, teisėja pati pareigūnams parodė teisėjos pažymėjimą.

Olandijos institucijos apie šį įvykį neinformuotos.

BNS