Emigrantai gydomi internetu

photo_for_gallery_1_83809273

Dalis mūsiškių emigrantų užsienyje susiduria ne tik su kultūrinėmis, finansinėmis, bet ir psichologinėmis problemomis. Neretai emigrantams tenka ieškoti psichologinės pagalbos ir prieš grįžtant į Tėvynę. Štai viena iš tokią pagalbą internetu teikiančių VšĮ „Gera būsena“ skelbia, kad padeda nemokamai, tačiau tik ribotam besikreipiančiųjų skaičiui.

„Geros būsenos“ svetainėje www.psyvirtual.lt matyti 2013 metų ataskaita, joje pateikta, kad į specialistus kreipėsi 150 asmenų (122 moterys ir 28 vyrai). Įdomus sutapimas, kad nemokamos psichologinės paslaugos teikiamos būtent 150 žmonių. Jeigu kreipiasi daugiau asmenų, konsultacijos mokamos.

Atsiradus didesniam psichologinių konsultacijų internetu poreikiui, žmogui už psichologinę pagalbą tenka mokėti iš savo kišenės – viena konsultacija atsieina 43 eurus. VšĮ „Gera Būsena“ atstovas Arnoldas Kuzma teigė, kad apsilankius jų administruojamoje svetainėje www.psyvirtual.lt reikia užsiregistruoti laišku ir aprašius savo problemą tartis dėl konsultacijos.

„Vienas žmogus gali gauti dvi nemokamas konsultacijas. Tačiau jei vienas žmogus kreipiasi tik kartą per metus, tai kitam asmeniui gali būti suteiktos ir trys nemokamos konsultacijos (nes kitas neišnaudojo antros nemokamos)“, – aiškino pašnekovas.

Kaip šiųmetinį (projektas tęstinis) projekto pranašumą A.Kuzma įvardijo tai, kad konsultuotis gali žmonės, grįžę į Lietuvą. Anksčiau buvo galima konsultuoti tik esančiuosius užsienyje. Psichologinių konsultacijų prioritetas teikiamas ketinantiems grįžti į Lietuvą.

A.Kuzma akcentavo, kad žmonės, norėdami grįžti į Lietuvą, susiduria su įvairiomis psichologinėmis, taip pat socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, pirmiausia žmogus turi turėti kur grįžti, žinoti, ką grįžęs veiks. Kitas dalykas, anot pašnekovo, jei žmogui nepasiseka užsienyje, jis labai išgyvena, labai sunku su tuo susitaikyti. „Nuo seno požiūris, jei išvažiavai į užsienį, esi „kietas“, grįžę lietuviai neretai taškosi čia pinigais, atseit, jiems ten labai gerai, bet iš esmės nėra labai gerai“, – teigė A.Kuzma. Daugiausia psichologinės pagalbos kreipiasi lietuviai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Airijoje, Vokietijoje.

A.Kuzmos teigimu, psichologinės pagalbos konsultacijų kreipiamasi daugiausia dėl asmeninių santykių problemų, taip pat kylančių iš skirtingų kultūrų tarp skirtingų šalių bendruomenių. „Kultūrinis šokas, kai negali suprasti kitos kultūros, lietuviai nemėgsta „babajų“ ir taip toliau, – kalbėjo A.Kuzma. – Baiminasi žmonės ir dėl savo vaikų Norvegijoje. Kartais net tenka aiškinti, ką daryti ir ką sakyti, pavyzdžiui, vaikas mokykloje nebendrauja, nesišypso, tai iškart įtarimas, einama pas tėvus domėtis, kas čia yra. Tai sakome, kaltinkite mūsų tradicijas, nes, pavyzdžiui, švedų, norvegų vaikų auklėjimo tradicijos visai kitokios.“

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiai priemonei įgyvendinti buvo skirta po 30 tūkst. litų (nuo 2015 m. – 8689 eurai) kasmet. Ir šiais metais psichologinei pagalbai teikti internetu skirti 8689 eurai. Visos lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto.


Dr. Jekaterina NAVICKĖ, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo ekspertė:

Bet kokia psichologinė pagalba, kad ir internetu, žmogui yra gerai. Vis dėlto ji nesprendžia esminės visuomenės problemos būtent dėl ekonominių dalykų, tačiau gerai, kad žmonės apskritai gali kreiptis pasikalbėti, išsipasakoti. Psichologinė pagalba yra viena iš paslaugų, kurios reikalauja papildomų lėšų, ir tą naštą neišvengiamai teks nešti kovojant su emigracijos pasekmėmis. Žinoma, reemigrantams, emigrantams reikia padėti, tačiau vien psichologinės konsultacijos nepadės, reikia iš esmės gerinti žmonėms gyvenimą šalyje.

Sukurti psichologinės pagalbos, konsultacijų sistemą kainuoja, bet daug pigiau nei imtis esminių reformų gerinant žmonių gyvenimą šalyje. Taigi, galima sakyti, kad valdžia eina lengvesniu keliu.

respublika.lt


Komentarai

,
Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą