Olandijos Lietuviai | Ambicija – Amsterdamas, realybė

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

Šiauliams rengiamas darnaus judumo planas. Rengėjai pristatė tikslus ir įpusėjusius darbus bendruomenės atstovams, tik jų mažai susirinko. Šiauliai, kažkada vadinti dviračių sostine, šiandien nebeturi kuo pasigirti. Bet planuojamos didelės ambicijos – lenkti Amsterdamą.

Keisti įpročiams

Šiaulių universiteto bibliotekos konferencijų salėje buvo surengtas darnaus judumo plano antrojo (iš keturių) etapo pristatymas. Akcentuoti klausimai – miesto pritaikymas judėti pėstiesiems, dviratininkams ir žmonėms su specialiaisiais poreikiais.

Savivaldybės užsakymu planą rengia bendrovių „Atamis“, “Smart Continent.Lt” atstovai. Dviračių esamos sistemos ir plėtros aktualijas įvardijo VGTU prof. dr. Marija Burinskienė,

„Atamis“ projekto vadovas Marius Noreika klaustas, kodėl planas vadinasi ne judrumo planu, ar neįsivėlė klaida?

„Judumas – naujadaras, kurį liepia vartoti kalbininkai“, – aiškino M. Noreika.

Judrumas su žmogumi susijęs, judumas esą platesnė sąvoka, siejama su sistema. Planas apima „ne vien gatves, centre – žmogus ir kaip jis keliauja“.

Judumo planai finansuojami Europos Sąjungos ir jos iniciatyva. Yra skirti Rytų Europos miestams, kurie dūsta nuo chaotiško eismo, spūsčių ir oro taršos.

„Jeigu yra spūstys, tai nereiškia, kad turi būti išplėstos gatvės – ar norime, kad visi suliptų į automobilius? Geriau yra keisti kelionės įpročius ir tam sudaryti sąlygas“, – pabrėžė plano rengėjas.

Dabar Šiauliuose automobiliais juda 42 procentai miestiečių, viešuoju transportu – 30 procentų, pėsčiomis – 27 procentai, o dviračiais – vos 1 procentas. Siekiamybė – pirmiausia keliauti pėsčiomis, dviračiais ir viešuoju transportu.

Planuojama iki 2030 metų situaciją keisti, kad pėsčiomis judėtų 24 procentai, viešuoju transportu ir automobiliais – po 33 procentus, o dviračiais – 10 procentų miestiečių.

„Šlovingąją epochą“ prisimenant

Profesorė M. Burinskienė ragino gaivinti „šlovingąją epochą“, kai Šiauliai vadinti dviračių sostine. Šiauliai nutiesė pirmąjį šalyje dviračių taką Šiauliai–Bubiai.

Ji akcentavo, jog dviračių transportui plėtoti situacija yra gera. Pietiniame rajone ir miesto centre gyvena 70 procentų gyventojų, o darbo vietos koncentruojasi Pramonės gatvėje, kituose pramonės centruose.

Gyventojų apklausa parodė, kad jie mano, jog verta važinėti dviračiais, nes tai pigu ir patogu.

Į kausimą, kas paskatintų važinėti dviračiais, 63 procentai apklaustųjų atsakė, jog – vientisas dviračių tinklas. Antroje vietoje – galimybė saugiai palikti dviračius, trečioje – galimybė nuomotis dviračius.

Šiauliams siūloma, kaip Vilniuje, diegti sistemą, kai dviračiais galima dalintis, pusvalandį ir nemokamai važinėti. Tam 10 vietų siūloma įrengti Pietiniame rajone ir centre – prie prekybos centrų, stočių.

Vaikščioti pėsčiomis paskatintų: gatvių apšvietimas, saugi pėstiesiems infrastruktūra ir vėlgi – suformuotas vientisas pėsčiųjų takų tinklas.

Pėstieji ir dviratininkai iš esmės dabar dalijasi šaligatviais. Bendras pėsčiųjų ir dviračių takų ilgis mieste sudaro 57,64 kilometro. Atskirų dviračių takų mažai nutiesta.

Esamas takų tinklo tankis – 714 metrų į kvadratinį kilometrą. Siūloma plėtra pagal miesto dviračių transporto planą – 2,72 kilometro į kvadratinį kilometrą. Būtų tinklu padengiama visa Pietinio rajono ir miesto centro dalis. Tam reikėtų nutiesti 20 kilometrų dviračių takų.

„Tai nereiškia, kad turi būti nutiesti atskiri dviračių takai, jiems galima pritaikyti šaligatvius – panaudoti tai, ką turime,”– sakė M. Burauskienė.

Ji palygino, jog Amsterdame, kuriame yra 10 milijonų gyventojų, o dviračių – 15 milijonų, dviračių tinklo tankis – 2,28 kilometro į kvadratinį kilometrą.

Ar Šiauliams realu dviračių takų tinklą padidinti keturis kartus ir pralenkti Amsterdamą?

„Ambicijos didelės, bet kai nori daug – bent pusę padarysi“, – tikino profesorė.

Neįveikiamos kliūtys – neįgaliesiems

Kaip dabar miestai pritaikyti žmonėms su specialiaisiais poreikiais, pademostruota filmuku, „susuktu“ Vilniuje.

Žurnalistas, sėdęs į neįgaliojo vežimėlį, strigo duobėtuose šaligatviuose. Net įrengtų nuovažų be praeivių pagalbos neįveikė – stačios, neįvažiuojamos, o riedėdamas žemyn rizikavo sprandą nusisukti.

Kad Šiauliuose situacija nėra geresnė, niekam nereikėjo įrodinėti.

Akcentuota, jog gatves būtina pritaikyti ne vien žmonėms su judėjimo, bet ir su regos negalia. Jiems reikia sukurti vientisą infrastruktūrą, nes dalinė menkai gelbėja.

Pabrėžta, jog specialiųjų poreikių turi ir senjorai, ir vaikai, ir moterys su aukštakulniais bateliais.

Kai renginio dalyviai buvo pakviesti prie miesto žemėlapio apibrėžti „juodąsias dėmes“, problemines vietas, Šiaulių neįgaliųjų draugijos pirmininkė Rolanda Petronienė sakė, jog raudonai reikėtų apibrėžti visą miestą.

Vienas iš dalyvių pareiškė, jog visose gatvėse turi būti ir dviračių takai.

Kiti siūlė tiesti dviračių taką nuo Pietinio rajono iki Rėkyvos ežero. Treti akcentavo, jog Tilžės gatvės viadukas – probleminis, dviratinininkai ir pėstieji drauge neišsitenka.

Viadukas per geležinkelį nuo Žemaitės gatvės link Architektų gatvės iš viso dviratininkams nepritaikytas.

Dviračių taką siūlyta nubrėžti Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare, nes čia dviratininkai važiuojantys, kaip nori.

„Tragiška“ dviratininkams įvardyta Tilžės gatvės atkarpa nuo centro link miesto ribos ir Kryžių kalno.

Sodininkų bendrijos pirmininkas Algirdas Jakštas piktinosi, jog prieš kelis metų nutiestame Vyturių gatvės dviračių take iki šiol nėra įrengtas apšvietimas.

„Bus, šiemet pinigai skirti“, – patikino vicemeras Domas Griškevičius.

Iš Savivaldybės politikų, be vicemero, renginyje dar dalyvavo tik Rima Juškienė, Tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininkė. Renginys apskritai sudomino vos apie dvidešimt miestiečių.

ruta@skrastas.lt

Ambicija – Amsterdamas, realybė – Šiauliai

Taip pat skaitykite:

Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Taip pat skaitykite:

Dalintis:

Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį