Lietuvoje artimiausius dvejus metus taupyti apsimokės tik doleriais, euras pigs ir toliau

Euras artėja prie dolerio – gali būti, kad greitu metu vienas euras kainuos vieną dolerį. Kai kurie analitikai tikisi, kad tai gali atsitikti iki kitų metų pabaigos. Tačiau, jeigu euras pigs taip greitai, tai veikiausiai jau bus nebe metų, bet savaičių ar mėnesių klausimas.

„Deutsche Bank“ prognozuoja, kad euras nusmuks iki dolerio dar šiemet, o jau 2017 metais už vieną eurą bus galima gauti vos 85 dolerio centus.

Smunkanti valiuta kelia didelį susirūpinimą ir skamba kaip blogas dalykas. Pastaraisiais metais, kai euras pigo, valiutos smukimas buvo investuotojų baimės simbolis. Tačiau dabar euras yra silpnas, tačiau Europos ekonomika – stipriausia nuo pat finansų krizės.

Silpnas euras yra naudingas ekonomikos augimui. Didelę dalį Europos BVP sudaro eksportas – daugiau nei ketvirtadalį. Tai beveik dvigubai daugiau nei JAV ir net daugiau nei Kinijoje, kuri yra priklausoma nuo eksporto.

Silpnesnis euras lemia, kad bet kokia euro zonoje pagaminta prekė užsienyje yra pigesnė: prancūziški ir itališki automobiliai, vokiečių technologija, airiški vaistai dabar bus pigesni, taigi jų užsienyje bus parduodama daugiau.

„Credit Suisse“ skaičiavimais, 10 proc. metinis valiutos smukimas padėtų BVP padidinti 0,7 proc. Tokį patį poveikį turėtų 35 proc. naftos kainų smukimas. Euras per pastaruosius metus jau smuko 13 proc.

Eurą žemyn stumia ir Europos centrinio banko (ECB) politika. Ji ir palūkanų normos liudija, kad investicijos eurais yra nepelningos. Palūkanų normos yra labai mažos, todėl mažiau tarptautinių investuotojų nori eurų, ir dėl to euras pinga.

Su doleriu – priešingai: palūkanų normos auga, JAV valiuta stiprėja ir todėl žmonės iš investicijų doleriais dabar laukia didesnės grąžos.

Prognozuojama, kad tai tęsis mažiausiai dvejus metus. JAV centrinis bankas nenorės keisti politikos krypties po to, kai pradėjo didinti palūkanų normas, o ECB kiekybinio skatinimo programą tęs mažiausiai iki 2016 metų rugsėjo. Taigi euras gali smukti ir toliau.

Kodėl smunka euro vertė, kuri netrukus gali susilyginti su dolerio, ir kaip tai paveiks Europos ūkį bei kiekvieno europiečio finansus, aiškina finansų analitikas Valdemaras Katkus.

„Skolininkams tai – labai geras laikotarpis, nes turėtų mažėti palūkanos. Žinoma, indėlininkams blogai, nes jų indėlius po truputį pradės graužti infliacija“, – sako V. Katkus. Spartų euro pigimą lemia paties ECB neoficiali politika yra ta, kad vienas euras prilygtų vienam doleriui. Tam, kad išsilaikytų paritetas. ECB tai daro kaip tik nuo šio mėnesio pradžios, kovo 1 d. Jis pradėjo pinigų spausdinimo programą, kuri truks 18 mėnesių – iki kitų metų rudens. Per tą laikotarpį ECB galvoja, kad naujų pinigų kiekį padidins maždaug 1 trln. eurų. Tai sudaro apie 10 proc. visos euro zonos bendro vidaus produkto, į kurią taip pat įeina Lietuva. Tai – pirmasis veiksnys, kuris tiesiog užpils dideliu kiekiu pinigų. Antras aspektas kyla iš susirūpino, ar Graikija išstos, ar neišstos iš euro zonos. Tai taip pat silpnina. Šiuo atžvilgiu skaičiuojamas toks rodiklis, kaip euro zonos suirimo rodiklis. Šiuo metu maždaug 40 proc. investuotojų galvoja, kad Graikija gali išeiti iš euro zonos per artimiausius metus. Tai taip pat šiuo metu silpnina eurą.

Pasak V. Katkaus, šiuo metu užsienyje dolerių yra tiek, kiek, manoma, nebuvo per visą istoriją – maždaug 9 trln. dolerių. Tai praktiškai prilygsta tiek, kiek patys JAV bankai turi pinigų. Taip atsitiko dėl to, kad dolerių daug ir pigiai prispausdinta anksčiau. Per krizę sumažėjo pasitikėjimas euru. Euras prarado pozicijas. Centriniai bankai pradėjo atsisakinėti jį saugoti. Šiuo metu tai yra viena iš tų priežasčių. Euras – nevisavertė valiuta, nes turime denacionalizuotą valiutą. Euras nėra nei vienos vyriausybės, turime 19 finansų ministerijų. Tai – didžiulis skirtumas nuo to, kad JAV turi vieną finansų ministeriją ir vieną centrinį banką. Jie gali tarpusavyje suderinti politiką. Euro zonoje, kaip matoma, negalima suderinti. Yra politikos aspektai tarp Vokietijos ir Graikijos ar Ispanijos. Euro silpnumas kyla iš to, kad jis – denacionalizuota valiuta, turinti 19 finansų ministerijų politikų. Tai labai silpnina patį eurą ir pasitikėjimą juo.

Ką reiškia pingantis euro kursas Jungtinės Karalystės gyventojams sužinoti galite čia.