Nyderlanduose – antra riaušių banga: žmonės daužė parduotuvių vitrinas, policija panaudojo vandens patranką

Nyderlanduose pirmadienio vakarą nusirito antra riaušių banga, protestuotojams keliuose miestuose liejant įtūžį dėl praeitą savaitgalį įvestos komendanto valandos, siekiant suvaldyti koronaviruso epidemiją.

Riaušių policija susirėmė su protestuotojų būriais Amsterdame ir Roterdamo uostamiestyje, kur žmones daužė parduotuvių vitrinas ir vogė iš jų atsargas, siaubė autobusų stoteles.

[ >PRISIJUNKITE Į MŪSŲ FACEBOOK GRUPĘ<]

Neramumai vyko ir rytiniame Amersforto mieste bei netoli Mastrichto šalies pietuose esančiame Geleno miestelyje, taip pat Hagoje ir Hertogenbose, pranešė policija ir žiniasklaida.

Policijos duomenimis, suimta per 150 žmonių.

Koronavirusas Nyderlanduose; gyventojai protestavo dėl naujų įvestų suvaržymų / AP nuotr.

Geleno policija anksčiau per „Twitter“ pranešė, kad pareigūnai imasi priemonių prieš „riaušes keliančius jaunuolius, svaidančius fejerverkus“.

Roterdame, TV Stoties NOS informacija, apie 100 riaušininkų akmenimis ir petardomis puolė policininkus. Mobilus policijos dalinys panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas. Čia sulaikyta apie 50 asmenų.

Miesto meras Ahmedas Aboutalebas paskelbė nepaprastąją padėtį, išplečiančią policijos įgaliojimus areštuoti žmones.

Koronavirusas Nyderlanduose; gyventojai protestavo dėl naujų įvestų suvaržymų / AP nuotr.

„Skubus prašymas visiems palikti tą vietą“, – sakoma miesto tarybos „Twitter“ žinutėje.

Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti riaušininkai, plėšiantys vieną parduotuvę Hertogenbose. Tuo metu Harleme vienas fotonaujienų žurnalistas patyrė smūgį į galvą, kai jį pradėjo vytis įtūžusi minia ir riaušininkai metė į jį plytgalį.

„Nusikalstamas smurtas“

Anksčiau premjeras Markas Rutte pasmerkė „nusikalstamą smurtą“, prasiveržusį ankstesnę naktį. Policija tą sumaištį apibūdino „didžiausiomis riaušėmis per 40 metų“.

Per sekmadienį vakare įsiplieskusias demonstracijas Amsterdame, Eindhovene ir kituose miestuose policija vaikė protestuotojus vandens patranka ir ašarinėmis dujomis, taip pat sulaikė apie 250 žmonių, pranešė vietos žiniasklaida.

Pirmadienį vakare kelių Olandijos miestų merai paskelbė įvesiantys nepaprastąją padėtį, kad būtų užkirstas kelias tolesnėms riaušėms.

Pirmąją naktį riaušininkai siaubė parduotuves, degino automobilius ir padegė vieną COVID-19 testavimo stotį. Neramumus pakurstė šeštadienį vakare įsigaliojęs komendanto valandos režimas, šalyje įvestas pirmąkart nuo Antrojo pasaulinio karo.

Koronavirusas Nyderlanduose / AP nuotr.

„Tai nepriimtina. Visi normalūs žmonės bus tuo pasibaisėję“, – žurnalistams sakė M. Rutte.

„Šių žmonių motyvai niekaip nesusiję su protestais – tai nusikalstamas smurtas, ir mes atitinkamai į jį reaguosime“, – pažadėjo premjeras.

Šeštadienį tramdydama protestuotojus, susirinkusius Amsterdame prie garsiojo Van Gogho muziejaus, policija pasitelkė tarnybinius šunis.

Eindhovene, kur per riaušės buvo plėšikaujama ir padegtas vienas automobilis, meras Johnas Jorritsma padėtį prilygino „pilietiniam karui“ ir paragino į pagalbą teisėsaugai atsiųsti kariuomenės.

M. Rutte taip pat pasmerkė ‘idiotus“, apmėčiusius akmenimis ligoninę Enschedės mieste.

„Pranašiška“

Savaitgalį įsigaliojus mažiausiai iki vasario 10-osios truksiančiam komendanto valandos režimui gyventojams draudžiama išeiti iš namų nuo 21 val. iki 4 val. 30 minučių. Pažeidėjams gresia 95 eurų baudos.

Išimtys taikomos žmonėms, kuriems būtina dirbti, dalyvauti laidotuvėse, išvesti pavedžioti šunis arba kai kuriais kitais atvejais – su sąlyga, kad jie pateiks pažymėjimą.

Nyderlanduose jau anksčiau galiojo griežčiausi nuo pandemijos pradžios suvaržymai. Barai ir restoranai buvo uždaryti spalį, o mokyklos ir ne pačių būtiniausių prekių parduotuvės neveikia nuo gruodžio.

Koronavirusas Nyderlanduose / AP nuotr.

Šalyje nuo koronaviruso pandemijos pradžios mirė daugiau kaip 13,5 tūkst. užsikrėtusių žmonių.

Nors pastarosiomis dienomis sergamumas mažėjo, dabar nuogąstaujama dėl naujų, užkrečiamesnių koronaviruso atmainų plitimo, todėl vyriausybė įvedė komendanto valandą.

Policijos profesinės sąjungos vadovas Koenas Simmersas pirmadienį sakė NOS, kad teisėsauga turėtų pasiruošti tolesniems neramumams.

„Tikiuosi, kad tai buvo vienkartinis įvykis, bet bijau, kad tai gali pranašiška ištisoms dienoms ir savaitėms“, – kalbėjo jis.

Atnaujinta 08.49

Ukrainoje – 2,7 tūkst. naujų COVID-19 atvejai, 133 pacientai mirė

Ukrainoje per pastarąją parą patvirtinti 2 779 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 133 anksčiau užsikrėtę žmonės, antradienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.

Pirmadienį buvo skelbta apie 2 516 nustatytų naujų užsikrėtimo atvejų ir 63 pacientų mirtį.

M. Stepanovas socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad per ankstesnę parą buvo hospitalizuotas 891 COVID-19 pacientas, o daugiau kaip 12,5 tūkst. žmonių pasveiko.

Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje nustatyti iš viso 1 197 107 koronavirusinės infekcijos atvejai, 22 057 pacientai mirė, 965 835 pasveiko.

Atnaujinta 08.26

Meksikoje mirčių nuo COVID-19 skaičius perkopė 150 tūkst.

Meksikoje mirčių nuo COVID-19 skaičius perkopė 150 tūkst. ir ji tapo ketvirta šalimi pasaulyje, peržengusia 150 tūkst. mirčių ribą.

Šalies Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad Meksikoje nuo pandemijos pradžios užregistruotos 150 273 infekcijos aukos, įskaitant 659 mirtis per praėjusią parą. Didesnis aukų skaičius yra patvirtintas tik JAV, Brazilijoje ir Indijoje.

128 mln. gyventojų turinčioje Meksikoje oficialiai patvirtinta per 1,77 mln. užsikrėtimo infekcija atvejų.

Sekmadienį paaiškėjo, kad COVID-19 susirgo ir Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras.

Meksika gruodžio 24-ąją pradėjo masinio skiepijimo kampaniją su „Pfizer/BioNTech“ sukurta vakcina, tačiau kampaniją stabdo ribotas vakcinos tiekimas. Pirmadienį šalies prezidentas paskelbė, kad Meksika įsigis 24 mln. rusiškos vakcinos nuo COVID-19 „Sputnik V“ dozių.

Atnaujinta 07.56

JAV patvirtintas pirmas „braziliškosios“ koronaviruso atmainos atvejis

Naujoji koronaviruso atmaina, pirmąkart aptikta Brazilijoje, pasiekė Jungtines Valstijas, pirmadienį pranešė vietos valdžia.

Pirmasis „braziliškosios“ atmainos, žinomos kaip P.1, atvejis buvo patvirtintas vienam Minesotos gyventojui, neseniai sugrįžusiam iš Brazilijos.

Susirgimas buvo nustatytas atliekant atsitiktinį testavimą, vykdomą valstijoje siekiant nuspėti COVID-19 plitimo scenarijus.

„Žinome, kad net ir mums sunkiai dirbant, kad įveiktume COVID-19, virusas tebesivysto, kaip ir visi virusai“, – pažymėjo Minesotos sveikatos apsaugos komisarė Jan Malcolm.

„Gera žinia – kad galime sulėtinti šios ir visų kitų COVID-19 atmainų plitimą, pasitelkdami patikrintus prevencijos metodus, tokius kaip kaukių dėvėjimas, socialinio atstumo laikymasis, buvimas namuose susirgus ir testavimas esant būtinybei“, – pridūrė J. Malcolm.

Minesotos sveikatos apsaugos departamentas pranešė stebintis užsikrėtusiojo „braziliškąja“ paderme būklę, taip pat nagrinėjantis jo keliones ir kontaktus. Šiam asmeniui buvo patarta izoliuotis ir vengti kontaktų su aplinkiniais.

P.1 atmaina kartu su „britiškąja“ ir „pietų afrikietiškąja“ padermėmis yra viena iš trijų sparčiausiai plintančių pasaulyje koronaviruso mutacijų. Manoma, kad P.1 užkrečiamesnė už pradinę atmainą, bet lieka neaišku, ar naujoji padermė sukelia sunkesnę ligos formą.

Pirmą kartą P.1 buvo aptikta Brazilijos šiaurėje gruodžio mėnesį.

Atnaujinta 07.40

Naujas reikalavimas atvykstantiesiems į JAV

Nuo antradienio visiems žmonėms, atvykstantiems į Jungtines Valstijas lėktuvais, būtinas neigiamas COVID-19 testo rezultatas.

Jis turi būti atliktas ne anksčiau nei trys dienos iki skrydžio. Testas privalomas ir pasiskiepijusiems nuo viruso, nes kol kas trūksta mokslinių įrodymų, kad pasiskiepiję negali pernešti viruso. Tiesa, skiepytis nereikės tiems keliautojams, kurie gali įrodyti, jog per paskutinius tris mėnesius sirgo COVID-19 ir įgijo imunitetą.

Taip pat praėjusį ketvirtadienį prezidentas Joe Bidenas pasirašė vykdomąjį įsaką dėl privalomo karantino visiems atvykusiesiems.

Naujojo prezidento sprendimu ir toliau į Valstijas nebus galima atvykti užseniečiams, kurie neseniai buvo Brazilijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Šengeno zonos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje.

BNS, ELTA, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt

Komentarai