Vasarą Lietuva dar labiau ištuštės?

Emigracija (Fotodiena.lt nuotr.)

Vie­no­je Šiau­lių ra­jo­no mo­kyk­lo­je be­veik treč­da­lis vie­nuo­lik­to­kų pa­reiš­kė no­rin­tys pa­sianks­tin­ti moks­lo me­tų bai­gi­mo da­tą ir vyk­ti į už­sie­nį. Tie­sa, pra­šy­muo­se daž­niau­siai jie nu­ro­do ne­va taip nu­spren­dę dėl pra­stos ma­te­ria­li­nės pa­dė­ties ar­ba no­ro vyk­ti pas emig­ra­vu­sius tė­vus. Kai ku­rio­se mo­kyk­lo­se yra nu­sta­ty­ta tvar­ka, pa­gal ku­rią pa­vie­niai gim­na­zis­tai ga­li anks­čiau pa­baig­ti moks­lo me­tus, ta­čiau pa­ste­bi­ma, kad to­kių mo­ki­nių tik dau­gė­ja.

Moks­lo me­tų pa­bai­ga anks­čiau

„Pa­va­sa­rį pa­daž­nė­ja to­kių at­ve­jų. Kiek šie­met to­kių pra­šy­mų yra, ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Pa­va­duo­to­ja tvar­ko tai. Bet kad dau­giau kiek­vie­nais me­tais at­si­ran­da, tai taip“, – sakė Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Ri­mas Bud­rai­tis.

Pa­sak Šiau­lių Si­mo­no Dau­kan­to gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos ug­dy­mui Ir­mos Riu­kie­nės, to­kių gim­na­zis­tų at­si­ran­da ir jų gim­na­zi­jo­je. „Yra po­ra mo­ki­nių, ku­rie gau­na dar­bą nuo bir­že­lio 1 d. Jie yra pil­na­me­čiai ir tai lie­čia tik pil­na­me­čius tre­čio­kus gim­na­zis­tus. Jie vyks­ta pas tė­vus tam tik­ram lai­ko­tar­piui, bet ne anks­čiau kaip li­kus ke­lioms die­noms iki moks­lo me­tų pa­bai­gos“, – tei­gia pa­va­duo­to­ja.

Bū­ti­na at­si­skai­ty­ti

Kai ku­rios gim­na­zi­jos tu­ri nu­sta­ty­tą tvar­ką, pa­gal ku­rią pra­šy­mą įtei­kęs ir mo­ty­vuo­tą prie­žas­tį nu­ro­dęs mo­ki­nys ga­li moks­lo me­tus baig­ti anks­čiau, ta­čiau jis taip pat įsi­pa­rei­go­ja at­lik­ti bū­ti­nas ir mo­ky­to­jų nu­ro­dy­tas už­duo­tis.

„Mes tu­ri­me ap­si­ta­rę tvar­ką. No­rin­tys iš­vyk­ti vai­kai tei­kia mo­ty­vuo­tą pra­šy­mą, ko­dėl jiems to rei­kia. Ta­da gau­na at­si­skai­ty­mo la­pus, ku­riuo­se tu­ri bū­ti pa­teik­ti at­si­skai­ty­mų re­zul­ta­tai, pus­me­čio, me­ti­niai įver­ti­ni­mai, kad tik­rai yra vis­ką su­si­tvar­kę ir jo­kių pro­ble­mų dėl ug­dy­mo ne­bus, nors ir tik ke­lio­mis die­no­mis anks­čiau bai­gia moks­lo me­tus“, – pasakojo I. Riu­kie­nė.

Kai ku­rio­se ki­to­se mo­kyk­lo­se nu­sta­ty­ta tvar­ka, pa­gal ku­rią anks­čiau moks­lo me­tus baig­ti (nei yra nu­ma­ty­ta ug­dy­mo pla­ne) ar­ba iš­vyk­ti į už­sie­nį jiems ne­si­bai­gus ga­li ne jau­nes­nis kaip 16 me­tų mo­ki­nys, ku­rio pus­me­čių įver­ti­ni­mai yra tei­gia­mi. Tai pa­da­ry­ti lei­džia­ma tik nu­ro­dant svar­bią prie­žas­tį: abu tė­vai gy­ve­na už­sie­ny­je ir vyks­ta­ma pas juos; mo­ki­nys gy­ve­na su vie­nu iš tė­vų, o jis yra už­sie­ny­je; mo­ki­nys iš­vyks­ta į sa­na­to­ri­ją gy­dy­mui­si; pra­sta šei­mos ma­te­ria­li­nė pa­dė­tis ir pan.

Pa­sak Lie­po­rių gim­na­zi­jos di­rek­to­rės Si­gi­tos Ma­li­naus­kie­nės, daž­niau­siai mo­ty­vuo­ja­ma tuo, kad svetur iš­vyks­ta­ma su tė­vais. „Kol kas tu­riu du pra­šy­mus. Yra nu­sta­ty­ta tvar­ka – jei­gu tė­vai pra­šo pa­baig­ti dviem sa­vai­tėms anks­čiau, vai­kus iš­si­ve­ža, ne­ga­li­me ne­su­tik­ti. Tai yra tė­vų spren­di­mas, mes tu­rime de­rin­tis“, – tei­gė Lie­po­rių gim­na­zi­jos di­rek­to­rė ir pri­dūrė, kad to­kiems mo­ki­niams bū­ti­na at­lik­ti mo­ky­to­jų pa­skir­tas už­duo­tis.

„Jie tu­ri at­si­skai­ty­ti už tuos da­ly­kus. Iš­va­žiuo­ja ne anks­čiau kaip 2 sa­vai­tės iki moks­lo me­tų pa­bai­gos. Ir jie at­si­skai­to. Pa­vyz­džiui, tre­čio­kams yra me­ti­nis pro­jek­tas ir jie tą pro­jek­tą gi­na­si anks­čiau“, – pa­sa­ko­jo S. Ma­li­naus­kie­nė.

J. Ja­no­nio gim­na­zi­jos di­rek­to­rius R. Bud­rai­tis tei­gė, kad spe­cia­lios tvar­kos jų mo­kyk­lo­je nė­ra, bet va­do­vai sa­vo pa­si­ta­ri­muo­se vis­ką yra ap­ta­rę, už­pro­to­ko­la­vę.

„Aiš­ku, pir­miau­sia ban­do­me at­kal­bė­ti, kad rei­kia moks­lo me­tus už­baig­ti kaip ir vi­siems mokiniams, kad moks­las moks­lu, o iš­vy­kos iš­vy­ko­mis. Bet jei to neį­ma­no­ma pa­da­ry­ti, jei­gu tė­vai ki­taip ne­ga­li, tuo­met mo­ki­nys pri­sii­ma įsi­pa­rei­go­ji­mus pa­gal mo­ky­to­jų duo­tas už­duo­tis pa­da­ry­ti tai, ką tu­ri pa­da­ry­ti kiek­vie­nas, kad sėk­min­gai už­baig­tų moks­lo me­tus. Aiš­ku, ta­da tai tam­pa sa­va­ran­kiš­ku dar­bu ir at­sa­ko­my­be mo­ki­niui ir jo šei­mai“, – tei­gė J. Ja­no­nio gim­na­zi­jos di­rek­to­rius.

To­kiai pra­kti­kai ne­pri­ta­ria

Švie­ti­mo sky­rius ne­tu­ri duo­me­nų, kiek moks­lei­vių pa­sianks­ti­na moks­lo me­tų bai­gi­mo da­tą ir iš­vyks­ta į už­sie­nį, ta­čiau to­kiai pra­kti­kai ne­la­bai ir pri­ta­ria, nepaisant to, kad mokyklos turi nusistačiusios tam tikrą tvarką.

„Apsk­ri­tai ne­tu­rė­tų taip bū­ti. Tu­ri moks­lo me­tus vai­kai pa­baig­ti ir ta­da vyk­ti, jei­gu rei­kia, jei­gu tė­vai iš­lei­džia. Pri­va­lo lan­ky­ti pa­mo­kas. Jei­gu ne­lan­ko, tu­ri kaž­ko­kią prie­žas­tį tu­rė­ti. Jie tu­ri į mo­kyk­lą ei­ti“, – tei­gė Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Dams­kie­nė.

Pa­sak jos, mo­ki­niai pri­va­lo ne tik at­si­skai­ty­ti vi­sas už­duo­tis per moks­lo me­tus, bet ir lan­ky­ti pa­mo­kas, nes lais­vas lan­ko­mu­mas to­kiems mo­ki­niams nė­ra nu­sta­ty­tas.

Žval­go­si uni­ver­si­te­tų už­sie­ny­je?

Nors dau­ge­lis moks­lei­vių, ra­šy­da­mi pra­šy­mą anks­čiau baig­ti moks­lo me­tus, nu­ro­do, kad iš­vyks­ta dėl sun­kios ma­te­ria­li­nės pa­dė­ties ar į už­sie­nį pas emig­ra­vu­sius tė­vus, spė­ja­ma, kad taip pra­de­da­ma žval­gy­tis ir į už­sie­nio uni­ver­si­te­tus.

Ko­vent­rio uni­ver­si­te­te au­to­mo­bi­lių in­ži­ne­ri­ją stu­di­juo­jan­tis Ka­ro­lis Jon­kus sa­ko, kad min­tis stu­di­juo­ti sve­tur at­si­ra­do mąs­tant apie atei­ties per­spek­ty­vas.

„Nie­kam ne pa­slap­tis, kad Lie­tu­vo­je at­ly­gi­ni­mai ne­ten­ki­na dau­gu­mos, o at­ly­gi­ni­mai, spe­cia­lis­tams mo­ka­mi Va­ka­rų ša­ly­se, yra ženk­liai di­des­ni. Iš as­me­ni­nes pa­tir­ties ga­liu sa­ky­ti, kad du aukš­to­jo moks­lo kur­sus pa­bai­gęs stu­den­tas tu­ri ga­li­my­bę at­lik­ti me­tų truk­mės pra­kti­ką tam tik­ro­je kom­pa­ni­jo­je, ku­ri vi­du­ti­niš­kai siū­lo apie 16 000–20 000 sva­rų me­ti­nį at­ly­gi­ni­mą (pri­klau­so­mai nuo kur­so, bū­tų apie 20 000–25 000 eu­rų).

Sėk­min­gai bai­gus stu­di­jas, šis at­ly­gi­ni­mas dar ženk­liai di­dė­ja. Pa­čios stu­di­jos ir gy­ve­ni­mas tik­rai pa­tei­kia ne vie­ną iš­šū­kį, tad rei­kia tu­rė­ti daug kant­ry­bės ir už­si­spy­ri­mo prieš pra­de­dant ei­ti to­kiu ke­liu“, – pa­sa­ko­jo Ka­ro­lis.

Už­sie­ny­je stu­di­juo­jan­tis lie­tu­vis pri­si­me­na, kad dar be­si­mo­ky­da­mas mo­kyk­lo­je da­ly­va­vo mai­nų pro­gra­mo­je ir sa­vai­tę sve­čiavosi Vo­kie­ti­jo­je. Pak­laus­tas apie mo­ki­nių no­rą anks­čiau už­baig­ti moks­lo me­tus ir iš­va­žiuo­ti į už­sie­nį Ka­ro­lis tei­gė, kad taip pat pa­si­kvie­tė sa­vo še­šio­lik­me­tį bro­lį pa­gy­ven­ti ku­rį lai­ką pas jį, pra­plės­ti aki­ra­tį ir su­vok­ti, ko jis no­rė­tų atei­ty­je.

„Ne­ga­liu at­sa­ky­ti, ko­kie jo pla­nai, be to, per 3 me­tus ga­li la­bai daug kas pa­si­keis­ti, ta­čiau pa­si­kvies­da­mas jį pas sa­ve va­sa­rai, no­riu pa­ro­dy­ti, kas kur ir kaip, tam, kad vė­liau jis ga­lė­tų rink­tis rem­da­ma­sis tuo, ką ma­tė“, – tei­gė Ka­ro­lis.

Vis­gi, Ka­ro­lio tei­gi­mu, pa­si­rink­ti už­sie­nio uni­ver­si­te­tą dau­giau­siai įta­kos tu­rė­jo gauta informacija prieš pat stu­di­jas – dvy­lik­to­je kla­sė­je, t. y. at­ly­gi­ni­mas, tarp­tau­ti­nio moks­lo dip­lo­mo pri­pa­ži­ni­mas ir vi­siš­kai ki­to­kia pa­čių moks­lų struk­tū­ra, orien­tuo­ta tie­sio­giai į spe­cia­lis­to pa­ruo­ši­mą rin­kai.

No­rin­čių stu­di­juo­ti už­sie­ny­je dau­gė­ja

S. Dau­kan­to gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui I. Riu­kie­nė tei­gia, kad kas­met skai­čiuo­ja, kiek jų abi­tu­rien­tų pa­si­ren­ka už­sie­nio uni­ver­si­te­tus. Be to, gim­na­zis­tai iš anks­to tai pla­nuo­ja, pa­kan­ka­mai anks­ti pra­de­da ruoš­tis, nes už­sie­nio uni­ver­si­te­tai no­ri įvai­rių cha­rak­te­ris­ti­kų, in­for­ma­ci­jos apie iš­si­la­vi­ni­mą, ge­bė­ji­mus.

„Tai nė­ra tik bran­dos ates­ta­to in­for­ma­ci­ja. Mes tei­kiam ir cha­rak­te­ris­ti­kas, ir ke­le­rių me­tų pa­sie­ki­mus. Net bū­na taip, kad už­sie­nio uni­ver­si­te­tai pra­šo pa­teik­ti įver­ti­ni­mus nuo pir­mos gim­na­zi­nės kla­sės. Tai­gi pa­kan­ka­mai anks­ti. Jei­gu sto­ja ne į uni­ver­si­te­tą, o į ko­le­gi­ją, ko­le­džą, sto­ji­mas yra tru­pu­tį pa­pras­tes­nis. To­kių abi­tu­rien­tų ir­gi bū­na. Kiek­vie­nais me­tais tu­ri­me 5–10 abi­tu­rien­tų, pa­si­ren­kan­čių už­sie­nio uni­ver­si­te­tus. Ir kuo to­liau, tuo ten­den­ci­ja yra di­des­nė“, – pa­ste­bi I. Riu­kie­nė.

Pa­sak J. Ja­no­nio gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus R. Bud­rai­čio, jau­ni­mas rū­pi­na­si sa­vo atei­ti­mi, ieš­ko kur ge­riau. „Mums šiek tiek gai­la, kad jie ne­re­tai ren­ka­si už­sie­nio uni­ver­si­te­tus, nes iš tų, ku­rie stu­di­juo­ja už­sie­ny­je, re­tas be­sug­rįž­ta į Lie­tu­vą. Jie ieš­ko iš­si­la­vi­ni­mo ly­gio ir stu­di­jų kai­nos“, – ma­no di­rek­to­rius.