Kodėl lietuviai bene trumpiausiai gyvenantys europiečiai?

Lietuviai gyvena trumpiausiai, lyginant su ES šalimis. Vyrų vidutinė gyvenimo trukmė nesiekia 68 m., o moterų – 79 m. Pasaulio banko duomenimis mūsų išgyvenamumo rodikliai skiriasi nuo 15 pažangiausių ES šalių 4–7 metais. Šios šalys skiria nemažas investicijas sveikatos apsaugai ir švietimui, skatinamas aktyvus gyvenimo būdas – taip vadinamas aktyvus senėjimas. Visapusiškai aprūpinto žmogaus gyvenimas tampa kokybiškesnis – ilgesnis.

Lietuvoje daugiau nei pusė gyventojų nesimankština, neužsiima jokia sporto veikla. Nerimą kelia didėjantis piktnaudžiavimas tabaku ir svaigalais, ypač alkoholiu, poilsio, darbo ir mitybos režimo nesilaikymas, ignoruojamos profilaktikos, ankstyvos diagnostikos priemonės, apskritai nesirūpinama savo sveikata. To pasekmė aiški – dėl širdies ir kraujagyslių susirgimų kasmet miršta per 56 % ligonių, didėja onkologiniai susirgimai, tuberkuliozė, psichikos ligos ir t.t.

Optimizmo kol kas nesukelia sveikatos programos 2014–2023 m. patvirtinimas, nes joje skirta tik 1 % sveikatos priežiūros išlaidų prevencinėms priemonėms, o reikėtų nors 2 %.

Dvyliktus metus rengiame akciją „Širdies diena Seime“, kurią lydi žymių Kauno kardiologų, neurologų mini konferencijos labai aktualiais klausimais. Prieš 3 metus buvo inicijuotas ūminis išeminių sindromų klasterio įdiegimas Lietuvoje. Ši sistema jau duoda pirmuosius rezultatus. Pastebimai mažėja mirties atvejų dėl ūminio mikroinfarkto ir insulto. Mes nebesame aukšto mirtingumo šalis.