Lietuviai rūpinasi fizine, rečiau – psichikos sveikata

Lietuviai dėl patiriamo streso darbe skundžiasi rečiau nei kitų ES šalių gyventojai.

 

Diana JANUŠAITĖ

Patiriamas stresas darbe gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Tačiau kantrūs, darbštūs, išdidūs lietuviai mano, kad tai nėra tokia didelė blogybė, kaip patiriamos fizinės traumos. Jei gebi valdyti rankas, kojas – vadinasi, gali dirbti, o su savo emocine būkle, būk malonus, susitvarkyk pats.

Šiuo atžvilgiu mes išsiskiriame nuo kitų europiečių. Jie atvirai pripažįsta patiriantys stresą, diskriminaciją darbe, o lietuviai dažniausiai skundžiasi tik dėl patiriamų fizinių negalavimų.

Tokius duomenis atskleidė 36 valstybėse atliktas Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros tyrimas.

Įtampą kelia nežinomybė

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) punkto Lietuvoje vadovas Dalius Bitaitis „Šiaulių naujienoms“ sako, kad stresą darbe gali sukelti prasta komunikacija. Pavyzdžiui, jeigu organizacijos vadovas sako eiti į dešinę, pavaduotojas – į kairę, o skyriaus vedėjas liepia stovėti vietoje, natūralu, kad darbuotojas pasimeta ir pradeda jausti įtampą.

Antras veiksnys, galintis sukelti stresą – nežinomybė, kokios permainos gali laukti darbe. Pasitaiko atvejų, kai darbe viskas teka įprasta vaga ir staiga įmonė pasiryžta kardinalioms permainoms. Iš anksto apie reformas neįspėti darbuotojai pasijaučia nepatogiai bei pradeda nerimauti.

D. Bitaičio teigimu, darbuotojai taip nebijotų permainų, jei jiems vadovai leistų savarankiškai priimti sprendimus, teikti pasiūlymus ir ką nors keisti: „Prisiėmę didesnę atsakomybės naštą jie geriau žinotų, ko trūksta darbovietei, ir patys būtų pasiryžę veikti įmonės labui.“

Per didelis darbo krūvis, kai darbuotojai nespėja atlikti jiems skirtų užduočių, taip pat gali pakenkti sveikatai. Per trumpą laiką nespėję ko nors atlikti, žmonės darbą parsineša namo. Vakare nuolat apie tai galvoja, naktį neišsimiega, dėl to tampa pikti, nelaimingi, irzlūs ir viskuo nepatenkinti.

Labiau rūpi fizinė sveikata

Atidžiau paanalizavus, atrodo, kad tikrai turime dėl ko nerimauti. Tačiau Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros tyrimas parodė, jog lietuviai stresui darbe atsparesni nei kiti europiečiai.

Pavyzdžiui, stresinių situacijų dėl laiko trūkumo ar sunkiai sukalbamų klientų jiems kyla kur kas rečiau.

Agentūros vadovo nuomone, galbūt lietuviai streso darbe iš tiesų patiria mažiau nei dirbantieji kitose šalyse. Tačiau įmanomas ir kitoks paaiškinimas – tautiečiai stresą patiria, bet nenori to pripažinti. Arba nesugeba tinkamai įvertinti kai kurių sveikatos sutrikimų bei jų susieti su darbo vietoje patiriamomis stresinėmis situacijomis.
„Galbūt mes nesugebame įvertinti priežasčių, dėl kurių gali kilti stresas. Matyt, dar neturime gerų įgūdžių, padedančių tą riziką nustatyti“, – svarsto D. Bitaitis.
Remiantis apklausos rezultatais, galima teigti, kad lietuviai daugiau dėmesio skiria ne psichinei, bet fizinei sveikatai. Fizinės traumos jiems atrodo kur kas realesnės nei streso keliami sveikatos sutrikimai.

„Darbų saugos kultūra pas mus dar tik pradėjo formuotis. Ji po truputį kyla, tačiau konkrečių priemonių saugios darbo kultūros skatinimui kol kas pasigendame. Ne visi supranta, kaip tai yra svarbu“, – priežastis, kodėl lietuviai mažiau rūpinasi savo psichologine sveikata, vardija EU-OSHA punkto Lietuvoje vadovas.

Rekomenduoja taikyti streso prevenciją

Puikiai žinome, kad visos ligos prasideda nuo nervų. Praėjusiame dešimtmetyje medicinos vadovėliuose dar buvo rašoma, esą susirgti infarktu, labiausiai rizikuoja penktą dešimtį perkopę vyrai. Tačiau nuo to laiko viskas labai pasikeitė. Dabar nuo infarkto miršta net trisdešimtojo gimtadienio nesulaukę žmonės.

Greitas gyvenimo tempas, nuolatinis bendravimas, persitempimas, prasta mityba – veikia mūsų širdį, kraujagysles. O tai savo ruožtu turi įtakos kitų ligų atsiradimui. O jei savyje tvyrantį nepasitenkinimo jausmą, nepasitikėjimą savimi, nerimą dėl ateities dar užliejame alkoholiu, vaistais ar narkotikais – rizikuojame ne tik prarasti darbą, bet ir sveikatą.

Todėl specialistas pataria taikyti streso prevencijos priemones.
„Pusę darbo vietų gyventojai praranda dėl patiriamo streso darbe. Tačiau kai kurie vadovai į tai žiūri gana skeptiškai ir nieko nedaro. Mano, kad tai gali pareikalauti papildomų investicijų. Iš tiesų tam daug lėšų nereikia, užtenka noro pabandyti ką nors pakeisti arba paprasčiausio pokalbio“, – pabrėžia D. Bitaitis.

Komentarai