Lietuvis Dubajuje: 4 tūkst. eurų atlyginimas, nemokamas butas ir kiti siurprizai

7b8125a80acd89d1f0f35bac1ed7d113

Praėjęs sudėtingą atranką į skrydžių bendrovės „Emirates“ stiuardus, klaipėdietis Tadas Genevičius atsidūrė tikrame šios srities darbuotojų rojuje, kuriame gerokai didesnė, nei moka kitos skrydžių bendrovės, alga tėra vienas iš privalumų.

„Galime palyginti su užsienio stiuardų [alga] – ji yra 3000 eurų, bet iš tos algos tu turi išsinuomoti butą, pavalgyti ir išgyventi. Mūsų alga yra apie 4000 eurų, bet mes gauname nemokamą apgyvendinimą, o nuvažiavę į kitas šalis gauname nuo 100 iki 140 eurų dienpinigių vien tik maistui“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Emigrantai“ sako lietuvis.

Jei kada nors skrisite vienomis prabangiausių, geriausių ir saugiausių pasaulyje avialinijų „Emirates“ lėktuvais, paprašykite, kad prie jūsų prieitų lietuviškai kalbantis skrydžio palydovas. Ir visai gali būti, kad šį jūsų norą patenkins. Pasirodo, Jungtinių Arabų Emyratų vyriausybei priklausančioje kompanijoje dirba gerokai per šimtą mūsų tautiečių. Tiesa, dauguma jų – esami ar buvę emigrantai, ir atrankas jie praėjo ne Lietuvoje, o Britanijoje ir Airijoje.

Trisdešimtmetis Tadas – vienas tų lietuvių, kuris sugebėjo pereiti ilgai trunkančias ir sudėtingas prabangios aviakompanijos atrankas. „Emigrantams“ jis pasakoja, kaip atrodo tie ypatingi ir brangūs skrydžiai, kuo lepinami keleiviai, kokiomis sąlygomis dirba ir gyvena personalas, kodėl tūkstančiai žmonių visame pasaulyje svajoja patekti į šią kompaniją, o gavę darbą, nė už ką nenori jo prarasti.

„Pasitikiu savimi, žinau, kaip ir ką sakyti ir ką nori darbdavys girdėti. Buvo dviejų dienų atranka. Pirmą dieną buvo daug įvairių užduočių – komandinės, psichologinės užduotys, anglų kalbos testas. Viso buvo keturi etapai, ir visus juos praėjau. Sulig kiekvienu etapu vis mažėdavo žmonių, ir galiausiai likome tik trise: dvi mergaitės ir aš. Kitą dieną mus pakvietė baigiamojo pokalbio – apie viską: kokios sudėtingos situacijos yra kilusios darbe, kokios situacijos yra buvusios asmeniniame gyvenime, kaip su jomis tvarkėmės. Turėjo man atsakyti per tris mėnesius, atsakė po mėnesio. Gavau tą darbą“, – prisimena Tadas.

Lietuvoje jo gyvenimas buvo ramus: dienomis dirbo vadybininku informacinių technologijų kompanijoje, vakarus leisdavo namuose su šeima. Daug kas taip nugyvena ištisus dešimtmečius, o štai jam trūko judesio ir nuotykių. Todėl tai, ką turi dabar, vertina kaip laimėtą aukso puodą.

„Mes esame viskuo aprūpinti. Atvažiavęs, tu gauni visą paketą: turi apgyvendinimą, kuris tau nieko nekainuoja, gauni transportą, algą, kuri yra didesnė, nei kitose oro linijose, gerus dienpinigius, kišenpinigius, gyveni prabangiausiuose viešbučiuose“, – džiaugiasi emigrantas.

Nusprendęs tapti skrydžių palydovu, Tadas kardinaliai pakeitė ne tik savo, bet ir žmonos Indrės bei dukros Saulės gyvenimus: „10 dienų aš praleidžiu ore (iki 100 valandų), 10 dienų praleidžiu užsienio šalyse ir 10 dienų – čia, Dubajuje, su savo šeima. Gal tai yra ir gerai – pailsiu nuo žmonos, žmona pailsi nuo manęs.“

ndrės požiūris į dažnus išsiskyrimus – panašus į Tado: „Dabar jo nebuvo paskutines 5 dienas, tai mes po 2–3 dienų [pasiilgome], jau ir Saulė klausia – kada tėtis grįš? Kai išvažiuoja dviem dienoms, tai netgi, sakyčiau, labai gerai, pailsi vienas nuo kito.“

Jau ketverius metus ši jauna šeima namais vadina populiariausią ir didžiausią Jungtinių Arabų Emyratų miestą Dubajų. Kol Tadas skraido po pasaulį, Indrė čia rūpinasi nuomojamu butu ir darbuojasi drabužių parduotuvėje, o aštuonmetė Saulė lanko tarptautinę mokyklą.

Iš pradžių į nepažįstamą ir labai egzotišką arabų kraštą atvykę klaipėdiečiai jautėsi tarsi filme. „Pirmiausia buvo karštis, kai mes atvažiavome liepos mėnesį. Buvo 50 laipsnių karščio. Išlipome iš lėktuvo, ir į mus tiesiog plūstelėjo karščio banga. Lauke negali išbūti ilgiau nei tris minutes. Ta pirmoji vasara mums buvo labai sunki. Paskui atėjo žiema, buvo geresnis oras. Dabar – su odinėmis striukėmis, jau per šalta. Visi pastatai, šviesos, fontanai, prekybos centrai didžiuliai . To nebuvome matę – tik filmuose“, – dalijasi įspūdžiais Indrė.

Pasikeitė ne tik Genevičių šeimos aplinka, bet ir jų gyvenimo stilius. Anksčiau įpratę taupyti ir savo išlaidas planuoti, dabar lietuviai sau leidžia kur kas daugiau. Tado darbovietė jiems suteikia daugybę privilegijų. „Pradėkime nuo to, kad tai yra gera alga. Galime palygint su užsienio stiuardų – ji yra 3000 eurų, bet iš tos algos tu turi išsinuomoti butą, pavalgyti ir išgyventi. Mūsų alga yra apie 4000 eurų, bet mes gauname nemokamą apgyvendinimą, o nuvažiavę į kitas šalis gauname nuo 100 iki 140 eurų dienpinigių vien tik maistui. Tiesiog – pavalgymui. Aišku, tie pinigai keliauja kažkur kitur – pramogoms, kelionei po miestą, parodoms, operoms, koncertams, krepšinio rungtynėms. O Dubajuje turime įvairių nuolaidų: klubuose, vandens parkuose, restoranuose, kavinėse“, – savo darbo privalumus vardija Tadas.

Geroje miesto vietoje – Dubai Media City rajone esantis šeimos butas taip pat yra Tado darbovietės suteikta privilegija. Daugiabutis, kuriame butą gavo klaipėdiečių šeima, turi savo administratorių, atsakingą už apsaugą. Tad daugelis gyventojų čia net nerakina durų. Name įrengta nedidelė sporto salė ir privatus baseinas. Tadas tvirtina, kad net ir prasčiausias, pigiausias namas Dubajuje turi turėti baseiną ant stogo.

Palydovu tapęs Tadas iš savo atlyginimo gali išlaikyti visą šeimą. Kurį laiką jis taip ir darė. Tačiau nuolat būti namuose žmonai nusibodo. „Pusę metų aš nieko neveikiau, tiesiog buvome namie su Saule, mėgavomės baseinais, kartais skraidėme kartu su Tadu. Buvo sunku netgi pradėti ieškoti darbo – nebesinorėjo po šitiek laiko. Bet paskui įsivažiavau“, – prisimena Indrė.

Jauno lietuvio gyvenimą pakeitusi aviakompanija pasaulyje yra gerai žinoma dėl per skrydžius siūlomų pramogų. Keleiviai gali mėgautis daugiau kaip 1200 TV kanalų ar išsirinkti žiūrėti vieną iš 280 filmų. Tadas atvirai pasakoja, ką per skrydžius gauna keleiviai-milijonieriai, pasirinkę pirmosios klasės vietas: „Prabangos dalykas didžiuosiuose mūsų 380 lėktuvuose – turime lounge‘ą, barą, kuriame visą laiką stovi barmenas ir miksuoja tau įvairiausius gėrimus. Turim SPA centrą pirmai klasei, yra dvi dušo kabinos su įvairiausiais kvapais ir masažuojančiomis srovėmis. Gali po ilgo 14 valandų skrydžio nusiprausti, pasimėgauti prabangiausiais kremais bei pasikvėpinti kvepalais, išeiti, švarus, gražus ir atsigaivinęs.“

Vieša paslaptis, kad šioje skrydžių kompanijoje darbuotojus priima ne tik pagal sugebėjimus – atsižvelgiama ir į išvaizdą. „Gali būti protingas, talentingas, bet, jei esi negražus arba netvarkingas, darbo negausi“, – „Emigrantams“ sako Tadas. Prieš kiekvieną reisą jį ir kolegas apžiūri speciali komisija. Pasak Tado, vaikinams yra šiek tiek lengviau nei merginoms – pakanka būti nusiskutusiems, susišukavusiems ir nesmirdėti.

Trisdešimt metų gyvuojanti Jungtinių Arabų Emyratų aviakompanija vadinama saugiausia pasaulyje. Per visus veiklos metus ji patyrė tik du nelaimingus atsitikimus. Ekstremalioms situacijoms Tadas turi būti pasirengęs per kiekvieną skrydį. Kartais keleivius ištinka panikos priepuoliai, kartais skrendant žmonės tiesiog miršta. Nors kompanijoje dirba per šimtą lietuvių, su tautiečiais į vieną skrydį Tadas patenka retai. O ir keleivių iš mūsų šalies šiose prabangiose avialinijose beveik nepasitaiko.

„Emirates“ kompanija aptarnauja keturis iš ilgiausių komercinių skrydžių pasaulyje – iš Dubajaus į Los Andželą, San Franciską, Dalasą ir Hiustoną. Nuvykęs į kurį nors tolimą kraštą, Tadas su kolegomis ten laikinai apgyvendinamas. Tiesa, ne visada kelionių kryptys būna tokios saugios. Kartais po skrydžio įgulą pasitinka ginkluota apsauga. „Taip būna Afrikoje. Apsauginiai automobiliai su automatais ginkluotais policininkais mus lydi nuo oro uosto iki viešbučio. Paprastai taip būna Nigerijoje. Ne tiek dėl mūsų gyvybės, kiek tam, kad nepavogtų mūsų krepšių. Yra buvę tokių atvejų, kai, sustojus prie šviesoforo, pripuola, numuša spyną ir išima lagaminus. Niekas nenori, kad taip nutiktų“, – dalijasi įspūdžiais lietuvis.

Kelionėmis po gražiausius žemės rutulio kampelius mėgaujasi ne tik Tadas. Skrydžių palydovas rūpinasi ir savo žmona bei dukrele, kurios taip pat spėjo pamatyti nemažai pasaulio. „Vienas iš mūsų bonusų yra pigūs skrydžiai – iki 90 proc. nuolaida skrydžiams. Tai mano žmona, artimieji, mano vaikas ir mama gali naudotis šita nuolaida“, – sako Tadas. Kartą per metus iš darbovietės jis teigia gaunąs ir nemokamų skrydžių. Pora džiaugiasi, kad, būdama vos aštuonerių, jų dukra Saulė gali mėgautis tokiu gyvenimu, bendrauti su daugybe įvairių tautų atstovų, mokytis įvairių kalbų, daug keliauti. Išskirtinio grožio Genevičių dukrai vaikų modelių agentūros prognozuoja tarptautinę manekenės karjerą. Indrė tuo džiaugiasi ir sako, kad Saulė jau dabar mokosi, kaip susikalbėti mados sostinėje Paryžiuje.

Šiuo metu Genevičių gyvenimas primena pasaką, tačiau jie, kaip ir visi į Dubajų atvykę emigrantai, žino, kad visa tai – laikina. Senatvės nei šiame mieste, nei šioje šalyje jie nesutiks. Šalyje dirbantys emigrantai neturi socialinių garantijų, kurios leistų tikėtis senatvės pensijos. Egzotiškomis kelionėmis išlepintas Tadas dar nežino, kaip jo gyvenimas pasisuks toliau. Tačiau tikisi, kad, skraidydamas, užmegs nemažai ryšių, kuriais vėliau galės pasinaudoti.

Grįžti gyventi į Lietuvą Tadas neketina: jo planuose – JAV arba Australija. Lietuvoje emigrantą blogai veikia klimatas ir žmonių niūrumas: „Oras, nedraugiški žmonės, štai ką pamačiau, grįžęs į Lietuvą pirmą kartą po pusantrų metų. Nuvykome su žmona į benzino kolonėlę užsipilti benzino. Aš įpratęs juokauti, šypsotis, tad iškart su pardavėja bandžiau kontaktuoti, juokauti, stengiausi ją pralinksminti. Bet ji tik pasižiūrėjo į mane paniurusiu veidu ir nieko neatsakė“, – apgailestauja lietuvis.

Šaltinis: LRT / Orijus Gasanovas

 

Komentarai

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą