Lietuvoje – nauja krizės banga ?

lt-economy-991

„Susidūrėme su nauja krizės banga, kurią sukėlė Rusijos ekonominiai draudimai ir recesija. Vyriausybei tai buvo patys sunkiausi ir didžiausio nerimo metai“, – metinę Vyriausybės ataskaitą pristatydamas sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

2015-ieji Lietuvai buvo labai prieštaringi metai, kupini istorinių įvykių, ilgai lauktų proveržių ir sukrėtimų. Prieš save laikydamas raudoną segtuvą, premjeras tvirtu balsu dėstė, kad sulaukėme euro ir jo naudos mūsų ekonomikai. Taip pat užsienio investicijų proveržio, rekordinio pramonės gamybos masto ir kitų sėkmių.

Deja, Lietuvos ekonomika taip pat pajuto per rinką nuvilnijusių pastarųjų geopolitinių lūžių poveikį. Pernai prekių eksportas į Rusiją sumažėjo beveik 40 proc. Praėjusiais metais ekonomikos augimas buvo perpus lėtesnis, nei tikėtasi, ir BVP pokytis siekė 1,6 proc., nors ES mastu tai buvo vienas stipresnių rodiklių.

„Lietuvos ekonomika išlaikė šį sunkų testą. Sudėtinga tarptautinė geopolitinė aplinka, pabėgėlių krizė Europos Sąjungoje, nerimas dėl Kinijos sulėtėjusio augimo ir Rusijoje stojusios ekonomikos įtakų neišmušė mūsų iš pasirinkto ir ekonominiais laimėjimais patvirtinto kurso. Skatinome verslą, kūrėme naujas darbo vietas, didinome užimtumą. Nei išorės smūgiai, nei vidaus įtampos neišjudino stipraus valstybės ekonomikos pamato, kurį sutvirtinome per pastaruosius trejus metus“, – sakė premjeras.

2015-ieji buvo išskirtiniai metai Lietuvai, kalbėjo vyriausybės vadovas. Tarp svarbiausių darbų jis minėjo ir „NordBalt“ bei „LitPol Link“ elektros jungčių projektų įgyvendinamą. Rekordiškai augo užsienio investicijos, o verslui atsivėrė naujos eksporto rinkos.

Pristatydamas Vyriausybės ataskaitą, premjeras ypač pabrėžė euro įvedimo naudą Lietuvai.
„Šiandien dar kartą pasinaudosiu proga priminti euro įvedimo naudą mūsų ekonomikai. Juolab, kad šių metų pradžioje padėjome galutinį tašką naujos valiutos projekte. Lietuva sėkmingai prisijungė prie bendrosios mokėjimo eurais vertės SEPA, aprėpiančios ES ir dar šešias Europos šalis“, – teigė premjeras.

Lietuvos bankų vertinimu, verslas ir gyventojai vien dėl euro įvedimo palūkanoms sutaupė apie 40 mln. eurų, o valstybė už praėjusių metų pasiskolintus pinigus mokės net 70 mln. eurų mažiau. „Gerėjančios Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvos patvirtina, kad einame teisinga kryptimi“, – aiškino jis.

Tuo tarpu Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigė, kad Vyriausybės ataskaitą vertina neblogai. „Visada gali būti geriau ir daugiau padaryta. Labai džiaugiuosi, kad mums pavyko šiais metais susitarti dėl didesnės minimalios algos. Taip pat džiaugiuosi, kad energetiniai projektai vyko sėkmingai“, – žurnalistams sakė ji.

Deja, Lietuvos ekonomika taip pat pajuto per rinką nuvilnijusių pastarųjų geopolitinių lūžių poveikį. Pernai prekių eksportas į Rusiją sumažėjo beveik 40 proc. Praėjusiais metais ekonomikos augimas buvo perpus lėtesnis, nei tikėtasi, ir BVP pokytis siekė 1,6 proc., nors ES mastu tai buvo vienas stipresnių rodiklių.

Pajamų nelygybė – išlieka

Lietuva vis dar susiduria su didele pajamų nelygybės problema, skelbiama Vyriausybės ataskaitoje. Siekdama padidinti skurdžiausiai gyvenančių asmenų pajamas, Vyriausybė inicijavo minimaliosios mėnesinės algos padidinimą.

Nuo 2016 metų pradžios minimalioji mėnesinė alga padidėjo iki 350 eurų. Vidutinė senatvės pensija paaugo 8 eurais ir tai pajuto apie 857 tūkst. asmenų. Nuo 2016 metų taip pat padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis nuo 166 iki 200 eurų.

Pagal ataskaitą, 2015 metais gerėjo visi pagrindiniai šalies socialiniai rodikliai. Premjeras teigė, kad gerokai didesnės valstybės investicijos buvo nukreiptos į darbo vietų kūrimą ir atlyginimų didinimą.
Pernai išlaidos gynybai padidintos 150 mln. eurų, tokia pačia suma buvo padidintos ir pensijos bei darbo užmokestis mažiausias algas gaunantiems kultūros, socialinės srities darbuotojams bei statutiniams pareigūnams.

Mažėjo ir išlaidos komunaliniams mokesčiams. Per pastaruosius trejus metus elektros kaina buitiniams vartotojams sumažėjo dešimtadaliu, o šilumos energijos – penktadaliu.

Smuko eksportas į Rusiją

Praėjusieji metai buvo kritiniai – tarptautinės ekonomikos augimo tempų lėtėjimas ir Rusijos ekonomikos nuosmukis stipriai paveikė Lietuvos ekonomiką. 2015 metais eksportas į Rusiją smuko net apie 40 procentų.

Tačiau Vyriausybės ir verslo bendruomenės susitelkimas padėjo perorientuoti eksporto srautus, pasiekti rekordiniai investicijų srautai, sukurta daug naujų darbo vietų. Išskirta 10 prioritetinių eksporto rinkų (Švedija, Vokietija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Prancūzija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Izraelis ir Japonija).

Kartu aktyviai ieškota naujų eksporto galimybių – 2015 metais sudarytos sąlygos Lietuvos įmonėms eksportuoti savo produkciją net į 12 naujai atvertų rinkų. Pernai Lietuva tapo viena pirmųjų valstybių Europoje, kurioms leista importuoti mėsos produktus į Jungtines Amerikos Valstijas, taip pat atsiveria Kinijos rinka pieno produktams.

Vyriausybė, matydama artimiausius šalies ekonomikos iššūkius, tokius kaip nepakankamas darbo našumas, poreikis didinti darbuotojų įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams, būtinybė toliau mažinti pajamų pasiskirstymo netolygumus, 2016 metais tęsia sisteminius darbus, susijusius su naujuoju socialiniu modeliu, švietimo paslaugų kokybės gerinimu, kvalifikacijų žemėlapio rengimu ir kita.

Kova su šešėliu

Pernai šalyje toliau mažėjo valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų deficitas. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje traukėsi intensyviausiai tarp Baltijos šalių. Pernai šešėlinės ekonomikos dalis nuo BVP sumažėjo 1,3 procentinio punkto, o iš šešėlio ištraukta piniginė BVP išraiška sudarė beveik pusę milijardo eurų.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai 2,3 procento viršijo prognozuotą (161 mln. eurų) pajamų lygį, o 58 savivaldybės iš 60 bene pirmą kartą įvykdė ar viršijo pajamų planus. Europos Komisija teigiamai įvertino mokesčių surinkimą Lietuvoje ir pagerino Lietuvos ekonomines prognozes.

Lietuva 2015-aisiais sustiprino savo pozicijas įvairiuose tarptautiniuose reitinguose. Pasaulio ekonomikos forumo, konkurencingumo ar „Doing Business“ verslumo indeksų skalėse Lietuva nuo 2012 metų pakilo per 9 ir 7 pozicijas ir šiandien konkurencingumo reitinge užima aukščiausią iki šiol turėtą – 36 – poziciją.

Tam turėjo įtakos Vyriausybės priimti sprendimai, mažinantys biurokratinę naštą verslui, tam tikrų perteklinių reikalavimų pradedantiesiems verslininkams atsisakymas.

Žurnalo „Forbes“ sudarytame palankiausių valstybių verslui sąraše Lietuva įvardijama kaip padariusi didžiausią pažangą per praėjusius metus ir, įveikusi 7 pozicijas, užima 17 vietą, pralenkdama tokias šalis kaip Japonija, JAV, Vokietija, ir kaimyninė Estija.

Opozicijos kritika

Vyriausybės metinės ataskaitos pristatymas Seime, kaip ir daugelis klausimų, neapsiėjo be politinių pasikumščiavimų. Smarkiausiai kliuvo krizių premjeru vadinamam konservatoriui Andriui Kubiliui. Daugiausia dėmesio, pristatydamas Vyriausybės metinę ataskaitą, premjeras A.Butkevičius skyrė šalies ekonomikai.

Premjeras gyrėsi, kad, nepaisant nežymaus Lietuvos ūkio augimo praėjusiais metais, biudžetas buvo renkamas kaip niekad gerai. Be to, ši Vyriausybė esą įrodė, kad veiksminga valstybėje gali būti ne tik diržų veržimosi politika, kokią krizės metais taikė konservatorius premjeras A.Kubilius. Pasak jo, tokia politika nuskurdino viduriniąją klasę.

Sukritikuotasis A.Kubilius teigė atidžiai skaitęs ataskaitą ir ne tik klausęs pasigyrimų: „Būtų geriau ne pasigyrimų, o realybės ataskaita. Tenka pripažinti, kad Vyriausybė nieko gero nenuveikė ir tai patvirtina Europos Komisijos įžvalgos. Lietuva lieka skurde.“

Jis taip pat kalbėjo ir apie tebesitęsiančią emigraciją.

„Emigrantai, matyt, nesuprato, kaip čia gera gyvent, kaip jūs sakote“, – sakė A.Kubilius.
„Tikriausiai puikiai suprantate, kad skurdo mažinimui didžiausią įtaką turi darbo užmokesčio didinimas. Mes einame labai griežtu keliu laikantis ekonominės ir fiskalinės disciplinos. Tikimės, kad ir kitais metais rodikliai bus tokie“, – kontratakavo premjeras.

A.Butkevičius teigė, kad susitikus su Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu jis kaip tik sulaukė palaikymo: „Jis sutiko mane taip, kad atvyko premjeras iš Lietuvos, kur premjeras ne kalba, o daro“.

Tuo tarpu liberalui Eligijui Masiuliui susidarė įspūdis, kad ataskaita buvo pateikta už visą Vyriausybės darbą, ne tik 2015 metus. Jis prašė įvardinti darbus, kad minėtas investicinis proveržis galėtų vykti.

„Mąstymas ir požiūris Lietuvoje dar yra toks, kad pelną siekiama gauti labai greitai. Vyriausybė yra sukūrusi programas, bet laukiame dar iniciatyvos iš verslo“, – į tai atkirto premjeras.

Liberalas Andrius Mazuronis klausė apie buvusios Vyriausybės palikimą. Jis prašė išvardinti premjero tris-keturis pagrindinius dalykus, kuriuos jis pakeitė iš praėjusios Vyriausybės.

„Žingsniai padaryti teritorijų planavimo sistemoje ir tikriausiai priimta 120 teisės aktų. Kitas dalykas, euro įvedimas, apie kurį buvusi Vyriausybė nei nesvajojo. Trečia – jūs buvote užmiršę, kad reikia pradėti derybas su ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijomis, buvo paliktas klausimas. Apie energetinius projektus tik kalbėjote ir šilumos bei elektros kainos tik didėjo. Svarbiausia veiksmas ir rezultatas. Paminėjau keletą metų, nes projektai buvo pradėti įgyvendinti 2013 metais, bet užbaigti 2015 metais. Esmė yra rezultate“, – sakė premjeras.

aidas.us

Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą