Olandų išeitis tausoti klimatą ir dirvą: buriasi į kolektyvinius ūkius, maistu apsirūpina patys

Vienomis pažangiausių ūkininkavimo sistemų garsėjantys Nyderlandai taip pat ieško ir randa būdų, kaip padaryti maisto auginimą tvaresnį, malonesnį ir taupesnį, net jei tam reikia burtis į kolektyvinius ūkius, kur keli šimtai miesto gyventojų investuoja į juos maitinantį artimiausią ūkį.

Prie Bokstelio miestelio Pietų Nyderlanduose veikiantis ūkis turi vieną originalią, bet labai svarbią ypatybę. Jis priklauso ne fermeriui, o porai šimtų šio miestelio gyventojų. Jie investavo maždaug po 2 tūkst. eurų kiekvienas ir dabar moka nedidelį mėnesinį mokestį, kad galėtų nuolat apspirkti šiame ekologinius metodus naudojančiame ūkyje.

„Visi kartu nuomojamės 20 hektarų žemės ir visi investavome į kooperatyvo bendruomenę. Samdome ūkininką, kad jis augintų maistą. Sode turime vištų. Taip apsirūpiname kiaušiniais ir mėsa. Auginame ir valgome obuolius, kriaušes, slyvas. Turime kiaulių. Keturi hektarai apsodinti 40 ar 50 rūšių daržovėmis, laikome mėsinių jaučių“, – pasakoja „Wilhelminapark“ kooperatyvo vadybininkas Douwe Kortingas.

Tokie ūkiai nėra naujiena, nes gamtosauga rimtai besirūpinančiose šalyse jau daug metų žinoma, kad siauros specializacijos ūkiai gal ir užtikrina didelį našumą, bet jie alina dirvas, kenkia biologinei įvairovei, jų produkcijos vežiojimas, neretai per pusę pasaulio, teršia gamtą ir gadina produktų kokybę.

„Pagrindinis kooperatyvo narių tikslas – valgyti natūralius produktus, užaugintus tvariu maloniu būdu netoli namų. Matome, kad ir Nyderlanduose maisto sistema po truputį pradeda keistis“, – sako D. Kortingas.

„Pažvelgus, kokiu keliu nuėjo žemės ūkis, matome, kad jis vis siauresnis, labiau specializuotas, ir tai remia mus prie sienos. Manau, turėtume grįžti prie ankstesnių ūkininkavimo būdų, kai dar supratome, ką darome. Būtent tai ir darome čia – įkūrę tokį įvairiapusį ūkį“, – nurodo kooperatyvinių ūkių Nyderlanduose įkūrėjas Greetas van der Veeras.

Tokiame ūkyje nesistengiama išnaudoti dirvos pačiu veiksmingiausiu būdu, bet tai leidžia auginti gerokai įvairesnę produkciją, tokią, kokią Europos valstiečiai daugybę šimtmečių augino savo ūkiuose. Kita vertus, tai nėra pabėgimas į viduramžių natūrinį ūkį.

„Mes esame ir modernus ūkis. Bendradarbiaujame su Eindhoveno technologijų universitetu, išbandome naujausius robotus, galinčius sumažinti rankų darbo. Tai didžiausias iššūkis. Galite įsivaizduoti, kad čia lakstančios vištos greitai pamatys, kaip obuolius skina robotai“, – teigia G. van der Veeras.

Gamtosauga šiame ūkyje labai svarbi. Nyderlandai, kur nemaža dalis žemių yra žemiau Šiaurės jūros lygio, gali rimtai nukentėti, jei žmonija nesugebės sustabdyti atmosferos taršos, jos sukeliamo klimato šiltėjimo ir dėl to gresiančio jūrų lygio kilimo.

Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 2:18 min.