Pasibaisėjo: lietuviškas šokoladas Olandijoje tris kartus pigesnis

Lietuvis Olandijoje nustebo pamatęs beveik trigubai pigiau kainuojantį lietuvišką šokoladą. Skaitytojas pasidalino nuotrauka, kurioje matomas šokolado išpardavimas. Reguliari pieniško „Karūnos“ šokolado su neskaldytais riešutais kaina – 0,50 euro centų už vienetą. Tris batonėlius nusipirkti galima už vieną eurą. Lietuvoje vieno šio šokolado kaina – arti euro.

Pasidomėjome, kodėl lietuvišku šokoladu turtingoje užsienio valstybėje prekiaujama beveik trigubai pigiau, nei Lietuvos parduotuvėse.

Gamintojų atstovas bandė atspėti, kodėl šokoladas pigesnis

Šokoladą gaminančios įmonės „Mondelez Lietuva“ (buvusi „Kraft Foods Lietuva“) teisininkas Antanas Sidaras sako, kad įmonė tikrai nebando skriausti lietuvių ir pardavinėti savo produkciją užsienyje pigiau.

„Iš tiesų nuotraukoje matomo šokolado kaina Lietuvoje žymiai mažesnė. Jei čia vienetas kainuoja 0,50 euro centų, tai Lietuvos parduotuvėse tokio šokolado kaina prasideda kažkur nuo 0,80 euro centų. Klausimas – dėl kokių priežasčių ir kaip šokoladas papuolė į Olandiją būtent tokia kaina. Kad atsakyčiau konkrečiai, reiktų žinoti konkrečią gaminio partiją ir pakavimo datą. Tuomet būtų galima atsekti, kas ir kaip eksportavo šokoladą į Olandiją už tokią kainą. Bet aš galiu patikinti, kad tikrai nėra taip, jog mes parudodame savo produkciją užsienyje pigiau ir taip skriaudžiame Lietuvos vartotojus nustatydami aukštesnes kainas“, – tikina A. Sidaras.

Įmonės teisininko teigimu, „Mondeles“ į Olandiją šių šokoladų reguliariai neeksportuoja. Jais prekiaujama tik Baltijos šalyse. Visose jose šokolado kaina gana panaši. Priežastys, kaip šokoladas atsidūrė Olandijoje ir dar tapo toks pigus, esą gali būti dvi.

„Tam tikri „Karūnos“ gaminiai gaminami ne Lietuvoje, o kitose giminingose kompanijose Bulgarijoje arba Lenkijoje. Gali būti, kad dėl tam tikrų gamybos ar pakavimo neatitikimų, nuspręsta partiją realizuoti kitos šalies rinkoje. Taip kartais daroma, kai produktai turi nedidelius brokus. Tuomet kitoje produkto pusėje priklijuojamas informuojantis lipdukas ir produktas gali būti pigiau realizuojamas užsienyje. Kitas variantas, jei produkto galiojimo laikas buvo netoli pabaigos ar svoris neatitiko normos. Tuomet, kad produkto nereikėtų utilizuoti, jis surenkamas ir gali būti išparduodamas pigiau. Taip pat dažnai – ne vietinėje rinkoje. Tokie atvejai nėra dažni. Gali būti, kad ir kažkoks Lietuvos didmenininkas savo sandėlius išsivalė ir pardavė užsienyje produktą. Europoje laisva rinka, todėl pasakyti, kaip šokoladas atsidūrė Olandijoje, sunku“, – aiškina A. Sidaras.

Kylančios kainos kelia pykčio bangas

„Nielsen Lietuva“ verslo plėtros ir įžvalgų skyriaus vadovė Baltijos šalims Daiva Buckonytė sako, kad žmonės tampa vis pastabesni kylančioms kainoms ir prekybininkų bandymams pasipelnyti.

„Šių metų vartotojų tyrimo apie žmonių kainų suvokimą duomenys rodo, kad 99 proc. pirkėjų pastebi kylančias kainas. O apie 8 proc. žmonių sako, kad žino visų savo perkamų produktų kainas ir pastebi jų pokyčius. Tiesa, lietuviai mažiau tai pastebi, nei latviai ar estai. Jie dar jautresni kainų pokyčiams. Dar ir dėl to, kad pas mus per akcijas ir įvairius pasiūlymus dažnai sunku susigaudyti, kokia yra tikroji prekės kaina. Iš kitos pusės, žmonių jautrumas kainoms yra didelis ir jis kyla. Auga pasipiktinimas brangstančiais maisto produktais. Bendrai visų kainų žmonės negali išmatuoti, bet pamato pavienius dalykus. Tuomet tarp vartotojų kyla tikros pykčio bangos“, – sako D. Buckonytė.  

Šaltinis: tv3.lt

Komentarai

,
Gaukite mūsų naujienlaiškį

Įveskite savo el. pašto adresą