Kai kuriems gali atrodyti, kad jie niekada nebus apgauti, bet kitiems tokios situacijos – pažįstamos ir kelia skaudžius prisiminimus. Ko gero, visi prisimename tą jausmą, kai skubiai reikėjo susirasti būstą naujame Nyderlandų mieste.
Galbūt pradėjote dirbti naują darbą arba studijuoti – arba veikti ką nors kita. Vis dėlto prisiminkite – kai kurie dalykai atrodo per daug gerai, kad būtų tikri, ir ne visi žmonės yra pasiruošę jums padėti.
Straipsnyje pateikiami keli būdai, kaip išvengti sukčių, ieškant būsto Nyderlanduose.
1. Jei tai atrodo per daug gerai, kad būtų tikra, turbūt taip ir yra!
Įsivaizduokite, kad atradote tobulą būstą Amsterdamo centre. Butą dalinatės jūs ir kitas žmogus, yra privatus dušas ir gigantiška svetainė tik už 400 eurų per mėnesį. Kai kuriems tai gali atrodyti daug, ir gali atrodyti, kad už šią sumą normalu gauti tiek daug patogumų.
Na, atleiskite už susprogdintą muilo burbulą. Už tokį butą Amsterdame galima tikėtis sumokėti daug daug daugiau. Namų kainos ir nuomos kainos sostinėje yra rekordiškai aukštos. Taigi šiuo atveju pasiūlymas – apgaulė.
Tai nereiškia, kad nerasite būsto už prieinamą kainą, bet už tokią žemą kainą, ko gero, jums tektų atsisakyti daug patogumų.
Taigi jei ieškodami būsto matote, kad kaina žema palyginus su buto dydžiu ir vieta, arba iš nuotraukų panašu, kad fotografuotas viešbučio kambarys, NEPASITIKĖKITE! Jei nežinote, kokios kainos tikėtis, patikrinkite panašių vietų kainas kaimynystėje.
2. Nepasirašykite sutarties, kol neapžiūrėjote vietos gyvai.
Nepasiduokite spaudimui pasirašyti sutarties, kol nepamatėte buto ir nesusitikote su savininku. Dažnai apgavikai gali sakyti, kad pasirašyti sutartį reikia DABAR; kita atveju, gyvenamoji vieta atiteks kitiems susidomėjusiems žmonėms. Paprašykite šiek tiek laiko viskam apgalvoti ir atidžiai perskaitykite sutartį.
Kai pasirašysite nuomos sutartį, būsite legaliai pririštas prie jos. Taigi įsitikinkite, kad išvengsite nemalonių staigmenų: apžiūrėkite vietą, susitikite su savininku ir atidžiai perskaitykite sutartį.
3. Nemokėkite užstato, kad „išsaugotumėte“ namą.
Ir vėl nepasiduokite spaudimui sumokėti užstatą prieš pamatydami namą, susitikdami su šeimininku, gaudami raktus ir t.t. Ir ypač būkite atsargūs, jei savininkas prašo sumokėti per Western Union arba MoneyGram. Šiais atvejais galite būti beveik tikri, kad pinigai nepateks ten, kur jūs tikitės, ir tikėtina, kad sumokėję pinigus niekada nieko nebeišgirsite iš „savininko“.
Kai kurie apgavikai nepasitenkins gavę vien užstatą. Vieni iš jų yra itin gobšūs ir, nors gaus jūsų pinigus, nuspręs pažaisti su jumis dar kiek ilgiau sakydami, kad negavo jūsų pinigų, ir kad turėtumėte išsiųsti užstatą dar kartą ir. Sukčiai gali sakyti, kad, jeigu jie gaus pinigus, kuriuos išsiuntėte pirmą kartą, galėsite pasinaudoti antra pinigų suma tam, kad sumokėtumėte nuomą.
Jei išsiųsite pinigus iš savo banko internetu, naudodami IBAN numerį, bankas negalės padaryti nieko, kad sugrąžintų jūsų pinigus – išsiųsdami pinigus, jūs iš esmės duodate sutikimą ir nebegalite apsigalvoti. Taip pat nemokėkite grynais – tai labai sunku atsekti.
Beje, savininkas gali paprašyti užstato, bet ne „pinigų už raktus“. Tai yra nelegalu.
4. Nepasitikėkite gauta paso kopija ir nesiųskite savo.
Jei itin saugotės, tikėtina, kad paprašysite savininko paso, norėdami žinoti jo tapatybę, ypač jeigu jis „negali“ susitikti su jumis – pasiteisinimai gali svyruoti nuo šeimos problemų iki atostogų. Pasas – jo tapatybės įrodymas, ar ne? NETIESA! Šis pasas tikriausiai pavogtas arba netikras. Dar vienas triukas, kad jiems išsiųstumėte savo pinigus.
Taip pat nesiųskite savo paso! Kai kurie „savininkai“ paprašys jūsų atsiųsti daug asmeninės informacijos ir dokumentų – taip apgavikai gali „pavogti“ jūsų tapatybę ir sukelti jums daug problemų.
5. Jei jie negali įrodyti, kad yra savininkai, tikriausiai tokie nėra.
Jūs gavote pasą iš vadinamojo „savininko“, bet vis dar nesate 100 proc. įsitikinę, todėl paprašote dokumentų, įrodančių, kad jie namo savininkai. Jie pasako, kad dokumentai pasimetė. Tai – raudona vėliava!
Paklausti, kas yra vietos savininkas, paprašyti su juo pakalbėti ir patikrinti savininkystės dokumentus yra gera idėja, net jeigu klausiate tik norėdami pažiūrėti, kaip bus sureaguota. Kitas ženklas, išduodantis, kad „savininkas“ gali būti apgavikas, yra ne tik tai, kad jis nenorės su jumis susitikti, bet taip pat apgavikas nenorės kalbėti telefonu. Kokia to priežastis? Jis nėra tas, kuo dedasi esąs.
Galų gale, jeigu dėl kažkokios priežasties turite abejonių, nesiųskite pinigų žmogui, su kuriuo kalbate!
Laima Jancaitė | OlandijosLietuviai.lt