Beveik trečdalis užsienio lietuvių sako neplanuojantys grįžti į Lietuvą

Vilnius, liepos 22 d. (BNS). 30 proc. užsienio lietuvių sako neplanuojantys grįžt į Lietuvą, skelbiama trečiadienį Užsienio reikalų ministerijoje pristatytoje emigrantų apklausoje.

Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius sako, jog tai nėra didelis skaičius turint omenyje, kad apklausa apėmė ir seniai užsienyje gyvenančius emigrantus.

„Apklausos imtis buvo ne tik laikinai išvykę, bet ir įleidę šaknis emigrantai, (…) todėl tas 30 proc. nėra didelis skaičius. Juk tai reiškia, kad du trečdaliai lietuvių nemato kliūčių grįžti į Lietuvą“, – pristatyme sakė M.Bekešius.

Apklausa parodė, kad 36 proc. užsienio lietuvių apsisprendimui grįžti į Lietuvą įtakos turėtų šalies ekonominis augimas, 34 proc. – psichologinio klimato šalyje pokyčiai, didesnė tolerancija, pagarba žmogui. 24 proc. buvo svarbu, kad darbo užmokestis Lietuvoje būtų didesnis nei gyvenamoje užsienio valstybėje, o 22 proc. – kad pasikeistų darbdavių požiūris į žmogų.

28 proc. užsienio lietuvių sako pastebėję neigiamą nuomonę jų atžvilgiu iš gyvenamosios šalies žmonių. Vardindami to priežastis, 62 proc. nurodė netinkamą pačių lietuvių emigrantų elgesį, 31 proc. – vietinės kalbos nemokėjimą, 22 proc. – skirtingas socialines ir kultūrines normas, 19 proc. – neigiamą žiniasklaidos vertinimą.

40 proc. emigrantų teigia neigiamas nuostatas dėl savo išvykimo pastebėję iš pačios Lietuvos gyventojų.

Užsienio lietuvių, turinčiųjų vaikų iki 18 metų, buvo klausiama, ar jų vaikai lanko arba lankė formaliojo ugdymo lietuvišką mokyklą, neformaliojo lituanistinio ugdymo mokyklą arba naudojasi nuotolinio mokymo galimybėmis. 39 proc. respondentų į šį klausimą atsakė teigiamai, iš jų 61 proc. nurodė, kad jų vaikai lanko arba lankė neformaliojo lituanistinio ugdymo ar savaitgalinę mokyklą.

Pasak užsienio reikalų viceministro, gerinti lietuvių ugdymo situaciją užsienyje 2015 metais yra skirta apie 2,6 mln. eurų.

„Taip, apie tai galvojama, ties tuo dirbama, Švietimo ir mokslo ministerija šioje srityje turi ką nuveikti ir, neabejoju, nuveiks“, – sakė M.Bekešius.

Tuo metu 88 proc. užsienio lietuvių nurodo, kad lietuvybės išlaikymas jiems yra svarbus. Daugiau nei pusė apklaustųjų savo pastangas išsaugoti lietuvybę siejo su lietuviškų knygų skaitymu ir lankymųsi su Lietuva susijusiuose renginiuose.

„Kaip tai beskambėtų, tik kalba ir kultūra, šokių kolektyvai, susibūrimai jiems yra būdas išsaugoti ryšį su Lietuvą“, – kalbėjo M.Bekešius.

Nors 89 proc. lietuvių domisi įvykiais Lietuvoje, tačiau trys ketvirtadaliai apklaustųjų nurodė, kad Lietuvos viešajame gyvenime nedalyvauja. Iš dalyvaujančių 71 proc. respondentų nurodė, kad jų dalyvavimas viešajame gyvenime yra aktyvus. Dažniausiai dalyvavimas viešajame gyvenime buvo siejamas su dalyvavimu rinkimuose, Lietuvoje vykstančiuose renginiuose ir kultūriniame gyvenime, ryšių palaikymu su tam tikra žmonių grupe.

Dauguma apklaustųjų naujienas apie Lietuvą sužino iš socialinės žiniasklaidos bei televizijos. Pasak apklausos duomenis pristačiusio nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ direktoriaus Vlado Gaidžio, emigrantai viešojoje erdvėje norėtų matyti daugiau pozityvių naujienų apie Lietuvą, taip pat daugiau informacijos apie įsidarbinimo galimybes.

„Jie laiko save Lietuvos ambasadoriais“, – sakė V.Gaidys.

Beveik pusė (47 proc.) užsienio lietuvių nurodė, kad jie per paskutiniuosius metus naudojosi viešosiomis Lietuvos institucijų ir organizacijų paslaugomis. 59 proc. apklaustųjų naudojasi Lietuvos institucijų elektroninėje erdvėje teikiamomis viešosiomis paslaugomis. Dažniausiai tai yra Lietuvos ambasados ar konsulinės paslaugos, asmens dokumentų išdavimas, registrų paslaugos.

Atliktas tyrimas parodė, kad dauguma – 72 proc. – apklaustų užsienyje gyvenančių lietuvių mano, kad kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra. Tie, kurie tokias kliūtis įžvelgė, dažniau minėjo visuomenės nuostatas užsienio lietuvių atžvilgiu, vyriausybės politiką, teisinį reguliavimą, o taip pat informacijos trūkumą.

Užsienio lietuvių apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ vykdė Užsienio reikalų ministerijos užsakymu. Ji vykdyta 2014 metų spalio – lapkričio mėnesiais, apklausta 630 užsienio lietuvių. Apklausos rengėjai pažymi, jog tyrimas nėra reprezentatyvus, nes apklausa vykdyta internete ir tikslinėse šalyse, į kurias pastaruoju metu lietuviai dažniausiai emigruoja.

 

Komentarai