Emigracija: jie išvyko, bet žadėjo sugrįžti

Visur gerai, bet namuose geriausia – visiems iki skausmo žinoma patarlė. Tai kas čia yra, kad kasmet vis daugiau šiauliečių susikrauna lagaminus ir laimės nusprendžia ieškoti svečiose šalyse. Vien šiemet iš Šiaulių į kitus kraštus išvyko daugiau nei 1000 šiauliečių. „Jei būtų mano valia, niekada nebūčiau iš čia išvykusi“, – sako prieš dvejus metus į Angliją emigravusi šiaulietė Inga. Apie tai, kas priverčia palikti gimtąjį miestą, kaip emigrantai priimami užsienio šalyse, apie jų ateities planus – tiesiai iš pirmų lūpų.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Emigruoti privertė pasiimta paskola

Suderinti susitikimo laiką su iš Anglijos į Šiaulius kelioms savaitėms grįžusia 26-erių metų šiauliete Inga, pasirodo, ne toks lengvas uždavinys. Vienu metu ji suplanavusi susitikimą su mama, tėčiu, kitu – lekia aplankyti draugų, nesinori pamiršti ir giminaičių, o kur dar vizitas pas odontologą… Šiaip ne taip atradusi laisvesnę akimirką šiaulietė atskuba į sutartą vietą susitikti ir su žiniasklaidos atstovais. „Na va, pagaliau galime kalbėti“, – atsidūsta ji.

Šią istoriją galime pradėti pasakoti atsigręždami trejus metus atgal. Šiaulių universitete socialinius mokslus baigusi krimsti šiaulietė įsidarbino vienoje parduotuvėje. Pardavėjos darbas, kaip ji pati sako, nebuvo kažkoks stebuklas, tačiau tenkino ir draugiškas kolektyvas, ir mokamas atlygis už darbą. Merginos darbštumą įvertino ir darbdaviai – pasiūlė tapti parduotuvės vadove ir atlyginimą kilstelėti iki 1800 litų. Visų nuostabai Inga šio pasiūlymo atsisakė ir pareiškė, kad greitu metu išvyksta į Angliją.

„Meilė privertė“, – šypteli ji, paklausta, kodėl priėmė tokį sprendimą.
Pasirodo, tuo metu studijas baigęs Ingos vaikinas suko galvą, kaip grąžinti studijų metais pasiimtą studento paskolą. Nors suma ir nebuvo labai didelė, tačiau sutarties sąlygos įpareigojo pinigus grąžinti per dvejus metus. Jei to padaryti nepavyksta, skolų šleifas persekioja net keliasdešimt metų.

„Didžiausia problema, kad tada tu visų pinigų nebegali atiduoti iš karto. Tenka kiekvieną mėnesį mokėti labai mažą sumą. Ir kas blogiausia – visus tuos metus tu negali pasiimti kitos normalios paskolos“, – aiškina šiaulietė.

Darbdavį sužavėjo anglų kalba

Nenorėdami gyventi skirtinguose pasaulio kraštuose jaunuoliai apsisprendė – kartu keliaus į lietuvių pamėgtą Londoną. Sukrapščiusi santaupas pora nusipirko bilietus, sėdo į lėktuvą ir išvyko. Inga tikina, kad svečioje šalyje niekas išskėstomis rankomis, žinoma, nelaukė.
Tačiau darbą susirasti buvo pakankamai lengva. Vaikinas iš karto įsidarbino kavinėje, kurioje jau dirbo viena draugė, o ji į rankas pasiėmusi savo CV taip pat leidosi į darbo paieškas. Po trijų paieškos dienų vienos mažos kavinės savininkas sutiko įdarbinti merginą. Inga tikina, kad siūlomas darbas nebuvo sunkus, tačiau gąsdino labai ilgos darbo valandos ir mažas atlyginimas.

„Žadėjo mokėti 600 svarų. Čia yra visiškos ašaros“, – sakė ji, pridurdama, kad neturėdama kito pasirinkimo būtų sutikusi ir su tokiu darbo pasiūlymu, tačiau vaikinas atkalbėjo – esą nereikia skubėti, galima rasti ir geresnį pasiūlymą.

Ir iš tiesų jau po savaitės paaiškėjo, kad toje pačioje kavinėje, kurioje dirba ir Ingos vaikinas, reikalingas dar vienas darbuotojas. Į pokalbį pakviesta mergina buvo maloniai nustebinta – darbdavys trynė rankas ir vis gyrė, kad lietuvaitė puikiai kalba angliškai. Tiesa, ji pati tikina, kad jos anglų kalbos žinios – vidutiniškos.

Nors tikriausiai smarkiai stebėtis darbdavio pagyromis nereikėtų. Pasirodo, kai kurie atvykėliai šioje kavinėje dirba jau 15 metų, tačiau anglų kalbos nemoka ir net nesistengia išmokti. „Jiems ir taip gerai. Dirba jie pagalbinius darbus: plauna indus, valo staliukus ir nieko kito neieško“, – įspūdžiais dalijasi lietuvaitė, kuriai buvo pasiūlyta dirbti kasos aparatu.

Laikui bėgant paaiškėjo, kad ir ši kavinukė – ne rojus. Vos susirgdavo ar dėl kitų priežasčių į darbą neateidavo koks darbuotojas, tuoj šio vietą turėdavo užimti šios istorijos herojė. „Išplauk indus, nuvalyk staliukus… Man labai nepatiko, kad buvau siuntinėjama tai į vieną, tai į kitą pusę“, – pasakojo Inga.

Taupo vestuvėms ir butui

Darbo sąlygomis nusivylusi mergina rankų sudėti neketino. Vos atradusi laisvą minutę ji naršydavo internete ir darbdavių internetinėse svetainėse pildydavo anketas „online“. „Maža ką, gal kažkas pasiūlys geresnes sąlygas“, – svarstė ji.

Ir neklydo… Po kelių mėnesių ji sulaukė skambučio iš drabužių parduotuvės atstovų, kurie pakvietė į pokalbį. Konkurencija nemaža – pakviesta net 500 kandidatų, o laimingųjų vos 200. „Labai džiaugiuosi, kad patekau tarp tų 200“, – džiaugsmo neslepia Inga ir priduria, kad jau metus dirba šioje parduotuvėje. Darbas esą labai panašus į tą, kurį dirbo Šiauliuose, tik atlyginimas čia kur kas solidesnis. Per mėnesį ji uždirba apie 4000 litų. „Mes su vaikinu visada stengiamės per mėnesį atsidėti kokius 500 svarų. Kitaip tariant, iš mano atlyginimo sumokame už būsto nuomą ir maistą, o iš vaikino – pramogaujame ir taupome“, – teigė ji.
Kadangi paskola atiduota, būtų galima nebesukti galvų ir grįžti į tėvynę. Bet jauna pora jau turi naujų tikslų. Visai neseniai Ingos vaikinas pasipiršo, tad jau kitą rudenį planuojama vestuvių šventė. „Be to, norime buto Šiauliuose. Į nuosavus metus net nesižvalgome, nes nesinori čia praleisti kokio dešimtmečio“, – sako Inga, kuri tikisi, kad jau po kelerių metų galės susikrauti lagaminus ir grįžti į Šiaulius.

Emigrantė tikina, kad kai kurie kiti atvykėliai iš Lietuvos taupydami imasi drastiškų priemonių – minta vien kruopomis ir makaronais, nuomojasi būstus, kuriuose gyvena 10 ar net daugiau asmenų. „Mes irgi taupome, bet norisi normalių gyvenimo sąlygų. Kad nereikėtų rytą eilėje prie tualeto valandą laiko laukti. Mes trijų kambarių bute gyvename trise. Apskritai, esame nusprendę, kad geriau šiek tiek ilgiau pabūsime Anglijoje, bet nespausime savęs į kampą. Juk norisi ir kažkur išvažiuoti, kažką pamatyti. Negali visą laiką tik taupyti, taupyti, misti makaronais ir nosies iš namų nekišti. Nes paskui bus taip, kad sutaupai pinigų ir žiūri, jog nebeturi su kuo jų leisti“, – svarsto Inga ir netrukus pabrėžia, kad ir jie taupo – kasdien tikrai nevaikšto po prabangius restoranus, klubus, maistą, kad būtų pigiau, didesniais kiekiais perka kartą per savaitę, patys gamina namuose ir pan.

„Pletkuose“ paskendę ir lietuviai, ir anglai

Jauna pora į Lietuvą grįžta vos kartą per metus. Kas sunkiausia būnant toli nuo namų? Inga neslepia, kad pirmaisiais mėnesiais labiausiai slėgė artimųjų ilgesys. Vėliau pavyko susitaikyti su ta mintimi, kad kitaip nebus – teks tenkintis pokalbiais per „Skype“.

„Sunku ir dabar. Labai trūksta socialinio gyvenimo. Darbas-namai-darbas-namai…“ – atvirauja išvykusi šiaulietė. Viskas būtų kiek paprasčiau, jei jauna pora turėtų bendrų laisvadienių. Deja, vienas išeigines turi savaitgaliais, kitas – darbo dienomis. Kad kiek praskaidrintų savo rutiną, jaunuoliai bent tris kartus per savaitę skuba į sporto klubą. Veikia – ir energijos daugiau, ir kūno linijos dailėja.
Žinoma, kasdienybę galėtų praskaidrinti ir naujos pažintys. Bet Inga šiuo klausimu turi tvirtą nuomonę – nereikia bendrauti nei su vietiniais, nei su tautiečiais. „Kuo mažiau lietuvių čia pažįsti, tuo ramiau gyveni. Nes tokios pažintys atneša tik apkalbų ir intrigų. Jie nėra tikri tavo draugai, tik bando tokie būti. Atrodo draugai, draugai, bet žiūrėk – vienas iš kito pinigų pasiskolina ir baigiasi visos draugystės“, – įsitikinusi šiaulietė.
Lygiai tokios pačios taktikos ji laikosi ir darbe. Esą anglai yra tokie žmonės, kurie tau į akis niekada nepasakys, kad tu nepatinki. Jie tau šypsosis, bus mandagūs, malonūs, nes taip reikalauja etiketas, bet vos nusisuksi… „Juodai „apvarys“. Todėl ir darbe stengiuosi draugų neieškoti. Nepatinka man tie vadinami pletkai. O jei „nepletkinsi“ – keistai į tave žiūrės“, – šypteli Inga.

Klausite, o kaip tradicijos, ar netrūksta jų? Emigrantė tikina – nors Lietuva ir toli, tačiau jos užmiršti nevalia. Kiekvieną savaitgalį pora pasilepina gardžiais tradiciniais lietuviškais patiekalais – cepelinais, plokštainiu ir pan.

Juodu švenčia ir visas lietuviškas šventes. Tik štai į lietuvių bendruomenės organizuojamus renginius iš Šiaulių išvykę jaunuoliai nesiveržia. Esą ten liejasi alkoholio upės, o kur alkoholis – ten ir muštynės. „Nesinori rizikuoti“, – juokiasi Inga.

Svečioje šalyje ir būsi svečias

Nors ir būdami toli nuo Lietuvos, emigrantai stebi, kas vyksta gimtinėje. Čia, aišku, labai padeda visagalis internetas ir naujienų portalai. Apie naujienas, žinoma, raportuoja ir artimieji.

„Be to, mes turime lietuvišką televiziją. Kiekvieną dieną žiūrime žinias. Kartais net po du kartus“, – tikina Inga.
Svečioje šalyje apsigyvenę šiauliečiai neslepia, kad nepaisant visų pastangų – gimtinės ilgesys yra milžiniškas, o patarlė, jog visur gerai, bet namuose geriausia – aukso vertės.

„Manęs dažnai pažįstami klausia, ar verta važiuoti į užsienį. Aš visada sakau, jeigu turi galimybę nevažiuoti, tai siūlyčiau nevažiuoti. Išvykti į Angliją, ar bet kokią kitą šalį, tu visada suspėsi. Bet jeigu tu baigi studijas ir matai bent mažą tikimybę, kad gali kažką bandyti dirbti čia, tai lik. Nes toje pačioje Anglijoje niekada nebus taip, kad tau iš karto pasiūlys darbą kokiame nors biure, tu dirbsi nuo 8 iki 17 val. ir uždirbsi milijonus. Aš pati nenorėčiau visą gyvenimą likti ten gyventi. Geriau jau gyvensiu prasčiau, bet Lietuvoje. Nepatinka man Anglijoje nei žmonės, nei aplinka. Ten tu visada būsi svetimas“, – baigdama pokalbį sako Inga.
Akivaizdu, kad emigrantų gyvenimas – ne rožėmis klotas. Nepaisant to, kasmet vis daugiau šiauliečių nusprendžia, kad geresnį gyvenimą ras svečioje šalyje. Nuo šių metų pradžios iki liepos 23 d. iš Šiaulių į užsienio valstybes išvyko 1020 gyventojų, kai per tą patį laikotarpį pernai – 660. Didžioji dalis jų iškeliavo į Jungtinę Karalystę.
„Gyventojų išvykimas paaktyvėjo nuo gegužės ir birželio mėnesio – maždaug apie 30 proc.“, – sako Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kanceliarijos Asmenų aptarnavimo poskyrio vedėja

Diana Grigienė.

Dar viena liūdinanti statistika, kad į Šiaulius per šiuos metus iš svečių kraštų tegrįžo vos 81 asmuo. Pernai – 139. Tokiais tempais greit ir išnyksime.

Šaltinis: snaujienos.lt