Esame finansiškai neįgalūs maitintis sveikai

 

Liepos 23-ioji – Tarptautinė dešrainių diena. Ši šventė populiari Amerikoje, Didžiojoje Britanijoje ir Austrijoje, tačiau dešrainius, mėsainius, lavašus ir kebabus tikrai kiekvienas esame valgę. Kiek televizija rūpinasi sveika gyvensena ir ko mums reikėtų pasimokyti iš protėvių, aiškinosi „TV publika“.

Nutukimas siekia epideminį lygį

Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos gydytojos dietologės docentės Editos Gavelienės, valgant maistą žmogui yra svarbiausia gauti kuo įvairesnių maisto medžiagų: „Tik tuomet, kai valgomas įvairus, visavertis maistas, gaunamos visos reikalingos maistinės medžiagos žmogaus organizmo poreikiams užtikrinti. Dešrainiai, mėsainiai – patiekalai, turtingi kalorijų, tačiau skurdoki maistingų medžiagų, todėl nuolat taip maitinantis, organizmui gali trūkti vitaminų, mineralinių medžiagų.“

Pasak gydytojos dietologės, per dažnai mėgaujantis tokiais patiekalais gali atsirasti sveikatos sutrikimų, kurie pasireiškia virškinimo sistemos negalavimais, o ilgainiui galima susirgti nutukimu. „Aišku, žmonės į dietologus kreipiasi ne dėl to, kad valgė dešrainį, o dėl pablogėjusios savijautos, kai pasirenkamas netinkamas maistas“ , – sako doc. E.Gavelienė.

Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, pasak pašnekovės, nutukimas vis dar išlieka tarp plintančiųjų sveikatos sutrikimų. „Jeigu tarp suaugusiųjų nutukimo plitimo tempai sumažėję, tai tarp vaikų stebimos negeros tendencijos: nutukimu serga vis jaunesni vaikai. Vaikams diagnozuojamos tokios nutukimo sąlygotos ligos kaip padidėjęs kraujospūdis ar antro tipo diabetas“, – tvirtina gydytoja.

Trūksta išprusimo

Pasak kulinaro, kulinarinių televizijos laidų vedėjo, restorano „Perfeco“ vyriausiojo šefo Roberto Ščesnavičiaus, visur svarbiausia saikas ir kokybė: „Net ir dešrainis gali būti kokybiškas ir vertingas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dešrainiai gaminami labai skirtingai. Jeigu gaminama iš natūralių, gerų produktų, geros kokybės dešrelės, kokybiškos bandelės, gerų padažų, tuomet dešrainis bus skanus. Viskas priklauso nuo naudojamų produktų. Pavyzdžiui, man Lietuvoje nėra tekę valgyti skanaus kebabo, bet Olandijoje valgiau nuostabių kebabų su natūralia mėsa. Matote, mes neturime labai didelės maisto valgymo kultūros. Mes ne prancūzai, ne ispanai. Galų gale reikia daug laiko, kad suprastume, kas yra gerai, o kas blogai, todėl pas mus populiarios pigios picos ir dešrainiai.“

Žinoma, R.Ščesnavičius pripažįsta, kad dešrainis nėra pats sveikiausias patiekalas. „Dešrainiuose ir mėsainiuose yra daug balto pyrago, mėsos, padažo. Tai rizikingas maistas, bet kartais suvalgyti vieną kitą nėra blogai. Žinoma, jeigu valgysi dešrainius kiekvieną dieną, tai nebus sveika. Būna, kad žmonės ir per gimtadienius valgo mėsainius ar sūrainius, tai man būna keista. Žmonės neskiria, kur yra šventinis patiekalas, o kur kasdienis. Žinoma, tai greitas maistas, bet juokinga juos valgyti per šventę. Juk į pobūvį neini su kasdieniais drabužiais, taip ir su maistu“, – teigia kulinaras R.Ščesnavičius.

Kokybiškas maistas tik turtingiems

Pasaulis dabar vis labiau susidomi lėto maisto filosofija, tačiau, pasak kulinaro R.Ščesnavičiaus, dėl socialinių, ekonominių aplinkybių kokybiškas maistas ne visiems yra įperkamas. „Ne visi turi finansų gerai maitintis. Tiesiog Lietuva nėra pasiekusi tokio aukšto pragyvenimo lygio. Pavyzdžiui, Švedijoje žmogus, jeigu turi didesnes pajamas, perka kokybiškesnius produktus. Švedijoje yra labai pigių parduotuvių, į kurias labiau pasiturintiems žmonėms, kurie gauna didesnį atlyginimą, eiti gėda. Jie bijo, kad juos kolegos apšnekės. Ten tokia tradicija. O pas mus žmonės, einantys aukštas pareigas ir galintys sau leisti sveikai maitintis, nori pigaus maisto. Man tai labai keista“, – tvirtina kulinarinių televizijos laidų vedėjas.

Visgi, pasak virtuvės šefo Roberto, padėtis keičiasi: „Aš 42 metus dirbu restoranų versle ir pastebiu, kad situacija gerėja. Žmonės vis daugiau supranta apie maistą, jį vertina. Linkėčiau, kad laikui bėgant vis daugiau socialinių sluoksnių galėtų įpirkti geresnį, kokybiškesnį maistą.“

Televizija per daug nesirūpina

Televizija, anot gydytojos dietologės, gali šiek tiek padėti atkreipti dėmesį į tai, ką valgome: Žiniasklaida, taip pat ir televizija, anot gydytojos dietologės, gali prisidėti prie sveikatos gerinimo, atkreipti dėmesį į tai, ką valgome: „Televizinės kulinarinės laidos moko pažinti maisto produktų įvairovę – taip skatinamas įvairesnio maisto vartojimas. Supažindinama su kitokiais maisto gaminimo procesais, o tai leidžia kasdienybėje ne tik kepti maistą dideliame riebalų kiekyje, bet įtraukti į maisto gaminimą garinimą, kepimą orkaitėje ir kitus sveikus maisto gaminimo būdus“.

Anot kulinarinių televizijos laidų vedėjo R.Ščesnavičiaus, televizijoje yra visko. „Aišku, viskas priklauso nuo to, ką laidos siūlo. Aš jau 18 metų dirbu kulinarinėse televizijos laidose, tai stebiu įvairias laidas. Vienos pasiūlo naudingus dalykus, kitos – ne. Kartais iš prodiuserių kyla tokia banga, noras pasakoti apie populiarų greitą maistą. Tokios laidos nieko neišmoko“, – sako virtuvės šefas.

Parengta pagal priedą „TV publika” / ve.lt

Komentarai