Klaipėdiečiai vos netapo Briuselio tragedijos aukomis

Devyni klaipėdiečiai jūrininkai tapo sprogimų Briuselio Zaventemo oro uoste liudininkais. Jie buvo tik per maždaug 40 metrų nuo sprogimo vietos.

Antrus gimtadienius nuo šiol galėsiančius švęsti žmones išgelbėjo keletas lemtingų atsitiktinumų.

“Jei bent kelios minutės…”

“Laukėme eilėje prie bagažo registracijos aviakompanijos “Air Baltic” skrydžiui į Rygą. Jeigu mus registravusi darbuotoja būtų atėjusi bent keliomis minutėmis anksčiau, būtumėm kaip tik ėję pro sprogimo vietą. Įvykio metu buvome ne toliau kaip per 40 metrų nuo ten. Sugriaudėjus sprogimui, pajutome oro gūsį, visai šalia pažiro stiklai, tačiau mūsų nesužeidė. Oro uoste buvo labai daug žmonių, tad įvykio aplinkybių nematėme, galbūt sprogmenys buvo lagamine, gal žmogus susisprogdino. Nuo galingų smūgių laukimo salėje krito pakabinamos lubos, sprogo vamzdžiai, dužo stiklai. Kilo panika, žmonės šaukė, verkė, buvo daug kraujo. Visi pasileido bėgti išėjimų link. Laimei, mes buvome arčiau išėjimo, tad išbėgome su minia ir dabar jau esame toli nuo oro uosto pastatų. Aplinkui girdėti vien avarinių tarnybų sirenos”, – praėjus pusvalandžiui po įvykio telefonu “Vakarų ekspresui” pasakojo klaipėdietis Juozas Jankauskas.

Belgijos sostinėje vakar buvo 12 klaipėdiečių jūrininkų, “Limarko” laivininkystės kompanijos atstovų. Dėl vėlavusio skrydžio iš Madrido į Briuselį jūrininkai pirmadienį nespėjo į lėktuvą, kuriuo turėjo pasiekti Rygą. Todėl kovo 22 d. naktį jie praleido viešbutyje Briuselyje. Devyni klaipėdiečiai turėjo skristi rytiniu “Air Baltic” reisu, dar trys laukė reiso vakare. Pastarieji pasiliko viešbutyje, kur praleido ir praėjusią naktį, o devyni, atsidūrę teroro atakų epicentre, po įvykio su žmonių minia iš oro uosto pėsčiomis nuėjo apie 3 km iki Zaventem sporto salės.

“Specialiųjų tarnybų atstovai nukreipė žmonių minią iki sporto salės. Pasiklysti nebuvo kur. Sporto salė tapo mūsų ir kitų iš oro uosto evakuotų žmonių laikinu prieglobsčiu. Čia atėję radome paruoštas vietas poilsiui, gėrimų, užkandžių. Čia veikia ir informacijos punktas, kurio darbuotojai informuos, kur ir kaip galės keliauti nukentėjusieji. Žmonėms teikiama psichologinė pagalba. Viskas organizuota labai sklandžiai”, – pasakojo J. Jankauskas.

Ryšys su Belgijos sostinėje įstrigusiais klaipėdiečiais vakar buvo komplikuotas, prisiskambinti buvo sudėtinga. Lietuvių jūrininkų pargabenimu į Klaipėdą rūpinasi jų darbdavys – “Limarko”.

Jos vadovas Vytautas Lygnugaris vakar patvirtino, kad po eilinio įgulos keitimo 12 jūrininkų turėjo grįžti į namus.

“Mūsų darbuotojai turėjo skristi iš Briuselio Rygą. Laimei, nė vienas nesužeistas ir nenukentėjo. Siųsime autobusą, parvežti juos iš Briuselio. Tikimės, kad jie saugiai pasieks namus”, – sakė pašnekovas.

Vakare J. Jankauskas su kolegomis jau buvo nugabenti į vieną šalia Briuselio esančio miestelio viešbutį.

Lietuviai nenukentėjo?

Lietuvos ambasada Belgijoje antradienio popietę pranešė neturinti duomenų, kad sprogimų Briuselyje metu būtų nukentėję lietuviai ir teigė šiuo klausimu bendradarbiaujanti tiek su Belgijos užsienio reikalų ministerija, tiek su vietos lietuvių bendruomene.

“Buvo skambučių žmonių, ieškančių vieni kitų – artimieji, kurie žino apie skridusius per Briuselį iš kitos šalies, jeigu su jais nepavyksta susisiekti, teiraujasi, ar nesikreipė į ambasadą. Bet mes nuolat esame ryšyje su belgų Užsienio reikalų ministerija, kuri yra davusi centralizuotą kontaktą, per kurį galima susižinoti, ar tuose oficialiuose nukentėjusiųjų sąrašuose nėra vienos ar kitos šalies piliečių. Tai iš Belgijos Užsienio reikalų ministerijos informacijos apie nukentėjusius lietuvius kol kas neturime”, – BNS iš Briuselio telefonu sakė Lietuvos ambasadorius Gediminas Varvuolis.

Pasak ambasadoriaus, Belgijoje esantiems ir dėl antradienio tragedijos išvykti negalintiems ar kitose kebliose situacijose atsidūrusiems lietuviams gelbsti Belgijos lietuvių bendruomenė.

“Bandome per bendruomenę jiems padėti – Belgijoje yra gana aktyvi lietuvių bendruomenė. Pati bendruomenė taip pat aktyviai šiuo klausimu bendrauja”, – sakė jis.

Lietuvos telekomunikacijų bendrovės po teroro išpuolių pranešė, jog Belgijoje esantiems klientams ir jiems skambinantiems žmonėms iš Lietuvos ryšys bus nemokamas. “Omnitel” ir “Teo LT” tinklų mobiliojo ir fiksuotojo ryšio skambučiai bei SMS į Belgiją ir atgal neapmokestinami nuo antradienio 10 val. ryto iki ketvirtadienio 10 val. ryto. “Bitės Lietuvos” tinklo naudotojams nekainuos antradienį vykdyti skambučiai ir SMS iš Belgijos į Lietuvą. “Tele2” kompensuos skambučius ir SMS Belgijoje esantiems ir į Lietuvą skambinantiems klientams, taip pat skambučius ir SMS iš Lietuvos į Belgiją nuo antradienio 10 val. iki kovo 25 d.

Pagalbos nesikreipė

Belgijos lietuvių bendruomenės pirmininkas ir Europos Parlamento pirmininko Martino Schulzo (Martino Šulco) patarėjas Arnoldas Pranckevičius BNS telefonu iš Belgijos pasakojo, kad po sprogimų oro uoste ir metro stotyje Briuselyje gyventojai paliko viešąjį transportą ir vaikšto pėsčiomis, vengė didesnių sankryžų, ilgesnio sustojimo.

Jo manymu, išpuoliai Briuselyje yra koordinuota ataka prieš Briuselį kaip Europos Sąjungos (ES) sostinę: “Susprogdintos metro stotys yra visiškai Europos kvartale ir oro uostas yra simbolis ne tik globalizacijos, bet ir tarptautinių ryšių bei Europos atvirumo su likusiu pasauliu”.

Pasak A. Pranckevičiaus, išpuoliai daugiausiai pavojaus kėlė ES institucijose dirbantiems žmonėms, kurie daug keliauja oro linijomis bei metro. Pašnekovas teigė pats Zaventemo oro uostu besinaudojantis itin dažnai, kartais ir kelis kartus per savaitę. Sprogimų metu jis dalyvavo darbo pusryčiuose su dešimtimi ES ir Rusijos ambasadorių.

“Kalbėjomės būtent apie saugumo, terorizmo, migracijos iššūkius. Tai iš tikrųjų, tokia juoda ironija”, – sakė jis.

Spėjo išvažiuoti

Prieš pat sprogimus Zaventemo oro uostą vakar buvo palikęs europarlamentaras Petras Auštrevičius. Apie teroro aktus jis BNS pasakojo sužinojęs važiuodamas automobiliu.

“Pastebėjau, kad vairuotojas labai įdėmiai klausosi žinių, paklausiau, kas įvyko, ir jis pasakė, kad keli sprogimai oro uoste, į kurį šiandien ryte pačiam teko atvykti, po septintos valandos. Pasiėmiau daiktus ir prieš aštuntą valandą išvykau namų link, o aštuntą jau įvyko sprogimai. Man pavyko išvengti visos šitos sumaišties, sprogimų, kadangi buvau nutolęs nuo oro uosto”, – pasakojo Liberalų sąjūdžio atstovas.

Europarlamentaras taip pat sakė manantis, kad metro linija kitu teroristų taikiniu buvo pasirinkta ne atsitiktinai: “Po to pasiekė žinia apie sprogimus metro, tai centrinė linija, kertanti miesto centrą, einanti po svarbiausiomis Europos Sąjungos institucijomis, manau, ne atsitiktinai pasirinkta kaip teroro taikinys”.

Europarlamentaras pasakojo, kad Europos Parlamento darbas nesustojo, nors posėdžių skaičius ir mažinamas, padidintas pavojaus lygis.

“Pavojaus lygis padidintas iki oranžinio, tai reiškia, daugiau patikrų, lieka tik vieni įėjimo vartai, automobiliai parkuojami tik po įdėmios patikros. Nuotaika visų labai prislėgta. Yra įtampos, sutrikimo, nes įvykiai nusinešė daug žmonių gyvybių, o tai vyksta prieš Velykas, kai žmonės su šeimomis keliauja, oro uostai yra pilni. Jaučiasi lyg ir pavasario artėjimas, bet šie įvykiai mus grąžina į pačius tamsiausius laikus”, – kalbėjo liberalų atstovas.

Atšaukti skrydžiai

Į Briuselio oro uostą, kuriame įvyko sprogimai, skrydžių iš Lietuvos antradienį nebuvo numatyta. Trečiadienį po pietų ir ketvirtadienį Vilniuje buvo suplanuotas “Brussels Airlines” lėktuvo skrydis iš Belgijos oro uosto į Vilnių ir jo grįžimas atgal. “Briuselio avialinijos” vakar pranešė, kad skrydžiai gali būti atšaukti, informacija bus tikslinama.

Ketvirtadienį taip pat numatytas Latvijos oro linijų “Airbaltic” skrydis iš Briuselio į Vilnių ir atgal bei Airijos pigių skrydžių bendrovės “Ryanair” skrydis į Charleroi (Šarlerua) oro uostą, kuris yra apie 70 km į pietus nuo Briuselio.

Informacija

Du vienas paskui kitą sekantys sprogimai tarptautiniame Briuselio Zaventemo oro uoste išvykimo salėje, netoliese “American Airlines” bagažo registracijos punkto ir šalia “Starbucks” kavinės nugriaudėjo 8 val. ryto Briuselio laiku. Praėjus vos valandai, po sprogimų Zaventemo oro uoste, 9.11 val. trečias sprogimas sudrebino Briuselio metro Malbeko stotį, esančią šalia Europos institucijų. Vakar vakare skaičiuota, jog sprogimai oro uoste nusinešė 14 gyvybių, metro žuvo 20 žmonių, sužeistųjų skaičius ne mažiau kaip 186.
Belgijoje buvo paskelbtas aukščiausio ketvirtojo laipsnio teroro grėsmės lygis. Laikinai uždarytos valstybės sienos. Sustiprintas saugumas Belgijos atominėse elektrinėse, visuose oro uostuose. Tarptautinė Europos traukinių kompanija “Eurostar” atšaukė visus traukinių reisus į ir iš Briuselio.
Antradienio popietę Belgijos federalinis prokuroras Frederis Van Leuvas (Fredere Van Leeuw) patvirtino spėjimus, kad sprogimai Briuselio oro uoste ir metro stotyje buvo teroro išpuolis. Neatmetama tikimybė, jog teroro išpuoliai yra atsakas į tai, kad Briuselyje praeitą savaitę buvo suimtas teroristas Salehas Abdeslamas, organizavęs teroro atakas Paryžiuje.
Agentūra AFP pranešė, kad po kruvinų atakų Briuselio oro uoste ir metro policija oro uoste rado nesprogusią savižudžio liemenę, kuri buvo nukenksminta. Vakarop Belgijos žiniasklaida išplatino fotografiją, kurioja galimai užfiksuoti sprogimo kaltininkai (nuotr). Oro uosto kamera darytoje nuotraukoje matyti du tamsaus gymio vyrai, stumiantys bagažo vežimėlius. Šie asmenys užfiksuoti paskutiniai prieš sprogimą.
Lietuvos vadovai vakar pareiškė užuojautą Belgijai dėl sprogdinimų Briuselyje ir pažadėjo paramą kovoje su terorizmu. Seimas per plenarinį posėdį aukas pagerbė tylos minute.

EPICENTRE. “Sugriaudėjus sprogimui, pajutome oro gūsį, visai šalia pažiro stiklai, tačiau mūsų nesužeidė. Nuo galingų smūgių laukimo salėje krito pakabinamos lubos, sprogo vamzdžiai, dužo stiklai. Kilo panika, žmonės šaukė, verkė, buvo daug kraujo”, – apie pirmas akimirkas po teroro akto pasakojo klaipėdietis Juozas Jankauskas.